Archive for the ‘Apžvalgos’ Category

Jie turėtų vadintis ne D-Link, o Disconnecting Link…

Sekmadienis, 14 vasario, 2010

Iki šiol naudojau SMC 7904WBRA2 maršrutizatorių su 4 RJ-45 jungtimis, 802.11b/g WiFi ir integruotu ADSL2+ modemu. Šis maršrutizatorius veikė labai stabiliai visus 5 metus. Nebuvo nė karto nulūžęs. Nė karto nereikėjo perkrauti dėl kokio nors defekto. Deja, artimiausiu metu atėjo jo paskutiniosios dienos - iš pradžių nustojo veikti ugniasienė (angl. „firewall“). Su įjungta ugniasiene maršrutizatorius paprasčiausiai sulėtėdavo taip, jog prie jo prisijungti buvo praktiškai neįmanoma, jeigu kas nors naudojasi internetu. Išjungiau ugniasienę. Dar kelis mėnesius padirbo be problemų, kai vieną dieną nustojo gaudyti TEO DHCP serverį (vienas iš naujųjų Zebra Plius planų). To pasekoje vietinis tinklas veikė, tik pačio interneto nebuvo. Tokią problemą jau teko turėti - tą kartą problema buvo TEO pusėje. Skirtumas toks, jog perjungus maršrutizatorių į „bridge“ režimą (t. y. išjungus jo „maršrutizavimo funkciją“) ir prie modemo prijungus tik vieną kompiuterį, interneto neturėsite jeigu problema pas TEO, o jeigu kompiuteris prie interneto prisijungs be problemų - problema jūsų maršrutizatoriuje. Taip jau atsitiko, kad šį kartą kaltas pasirodė maršrutizatorius. Perjungiau jį į „bridge“ režimą ir kelias dienas iki kito maršrutizatoriaus pirkimo internetu naudojausi tik viename kompiuteryje. Be didesnių problemų galėjau prisijungti ir kitą kompiuterį per papildomą tinklo plokštę - tik nepatogu, juk laido į kitą kambarį nesivesi. Pasitaikius progai panaršiau po lietuviškas elektronines parduotuves. Praktiškai visur vyravo D-Link produktai ir visoks negirdėtas šlamštas. Apie D-Link jau esu girdėjęs daug blogų atsiliepimų. Tačiau paskaičiau apie kelis naujesnius jų produktus komentarus ir nusprendžiau, jog už suprantamą kainą galiu juos „paremti“. Mat Linksys Lietuvoje nepavyko rasti už padorią kainą ir išorinėmis WiFi antenomis. Taigi, nulėkęs į parduotuvę nusipirkau D-Link DIR-615. Už analogišką kainą galėjau įsigyti D-Link DIR-320, kuris akį labai traukė savo USB jungtimi. Prieš apsilankydamas parduotuvėje pabendravau su keliais užsieniečiais, jau kelis mėnesius naudojančius šiuos D-Link'us - atsiliepimai buvo puikūs, ypač apie DIR-320. Šis maršrutizatorius USB jungtį su gamykline programine įranga gali naudoti tik spausdintuvo dalinimui. Daugiau su gamykline įranga ničnieko negausit. O ir tas spausdintuvo dalinimas bus toks, jog į kompiuterį pirmiausiai reikės iš disko įdiegti spausdintuvo tvarkykles ir dar naudojant specialią D-Link programą - tikrai nepatogus būdas. Tačiau į maršrutizatorių įdiegus DD-WRT prie USB jungties galėsite ne tik prijungti „flash'ą“ ar HDD, bet ir USB šakotuvu prijungti kelis įrenginius vienu metu. DIR-320 palaiko 802.11b/g ir turi tik vieną WiFi anteną, tuo tarpu DIR-615 turi dvi antenas ir palaiko 802.11b/g/n tinklus. Į DIR-320 įdiegti DD-WRT pavyks, o į DIR-615 - ne. Tad pagrindinis pasirinkimas buvo tarp ypač didelio funkcionalumo (D-Link DIR-320) ir didelės spartos bei veikimo atstumo (D-Link DIR-615 su 802.11n Draft 2.0 2.4Ghz 20/40Mhz). Pasirinkau D-Link DIR-615. Praleisiu viską apie įpakavimą: jis nieko neišsiskiriantis, ant dėžučių D-Link rašo tokį patį „šlamštą“ kaip ir kiti gamintojai: maršrutizatorių pajungsi per tiek ir tiek žingsnių, maršrutizatorius toks ir toks, neįtikėtinai paprastas nustatyti ir paleisti. Skirtumas tik tas, jog D-Link, bent jau šį kartą, neišpildo to, ką pristato. Kad maršrutizatorių pilnai paleisti - jį reikėjo perkrauti bemaž 5 kartus (įskaitant nesėkmingus pekrovimus, po kurių kažkodėl maršrutizatorius vis dar dirbo senais nustatymais). Tuo tarpu ant dėžutės rašo „3 simple steps“. Man, rodos, kažkas pamiršo įskaičiuoti, jog kištuko ištraukimas ir įkišimas į lizdą irgi turėtų būti įskaičiuotas kaip žingsnis... Pirmą dieną 802.11n tinklas neveikė ilgiau valandos - greitai su kai kuriais kompiuteriais nebegalėjau prisijungti. 802.11n tinklo išjungimas padėjo. Nuo sekančios dienos viskas veikė be didesnių problemų, net įjungus 802.11n. Stebuklas. Įdomu ar amžinas. Netrukus vėl paleidau į darbą visus tris WiFi tinklus („repeater'iai“). Galėjau išmatuoti spartumą. Kompiuteriuose naudojant tuos pačius WiFi adapterius nustačiau, jog, tomis pačiomis sąlygomis 802.11g veikia vidutiniškai 1-3 MB/s greičiu (siunčiant duomenis RAW t. y. nenaudojant jokio protokolo - tiesiog naudojant tc ar ką kitą), o 802.11n 7-11 MB/s. Nors 802.11n čia tik Draft 2.0 130 Mbps, toks greitis yra pakankamai didelis palyginus su tokiu, kokį turėtumėm gauti 802.11g. Turint tokį greitį jau galima per vietinį tinklą žiūrėti 720p kokybės suspaustus filmus. Deja, tokių gerų įspūdžių pamatęs tinklo stiprumą neturėjau. Kai kurie „specialistai“ rekomenduoja, jog perkamas maršrutizatorius būtinai turėtų bent dvi antenas. Tada pirkėjas neteisingai supranta. Antenos skirtos ne tam, kad savaime padidintų signalo stiprumą, o tam, kad būdamos skirtingose pozicijose galėtų jį išplėsti platesniu kampu. Antenos ne šiaip sau išorinės ir sukiojasi. Jas sukiojant galima gauti geresnį WiFi signalą atitinkamose vietose. Kai tų antenų dvi ar daugiau - tai ir vietų, kuriose galite pagerinti signalą pakreipdami anteną, padaugėja. Klystate, jeigu manote, kad tai taikoma tik kryptinėms antenoms - dvi omni antenos skirtingomis pozicijomis taip pat paskleis tinklą plačiau ir nebus „juodųjų“ vietų. Tačiau kad ir kokios tai būtų antenos - jos neišplės jūsų tinklo atviroje erdvėje toliau. Pastačiau maršrutizatorius vieną ant kito, kaip tą dariau prieš kelis mėnesius vasarą atviroje erdvėje. Vasarą matavau skirtumą tarp SMC 7904WBRA2 ir Buffalo WHR-125, kuris giriasi platesnia aprėptim. Iš tikrųjų, abu maršrutizatoriai turėjo tokią pačią WiFi aprėptį, todėl testavimui naudojau Buffalo, kuris patogesnėje pastatoje dalyje. Su NetStumbler pamatavau signalą - praktiškai visose vietose skirtumas buvo vos 10 dBm: 802.11g 2 antenos prieš vieną Su NetStumbler testavau tik 802.11g tinklą. 802.11n tinklas turi platesnę aprėptį ir didesnį greitį - jį pavyks pagauti dar keliais metrais toliau negu 802.11g. Tačiau visą esmė kainoje - kiek mes mokame už tas dvi antenas? Nežinau kaip kitiem vartotojam, bet mano situacijoje, kai šio maršrutizatoriaus paskirtis buvo ne skleisti WiFi ryšį, o tik perduoti internetą per WiFi į kitą maršrutizatorių („repeater'į“), tai tiek mokėti neapsimokėjo. Greičiausiai būčiau neapsirikęs paėmęs vieną naujesnių Linksys'ų su 802.11g ir vidine antena. Tačiau reikia pripažinti - jeigu žiūrim į kainą ir funkcijas, kurias gaunam, tai D-Link'as geresnis negu naujausi Linksys'ai su vidinėm antenom. Gaila, bet to apie kokybę nepasakyčiau. Dabar pastebėjau, jog išsiuntimas per WAN pasidarė spartesnis negu anksčiau per SMC 7904WBRA2. Tačiau to kaina - kartais kai kurios užklausos laukia eilėje. Jeigu atidarysite 100 puslapių vienu metu ir siųsitės filmą, tai greičiausiai plika akimi matysite kaip naršyklė juos krauna iš eilės visą amžinybę. Specifikacijos Nieko ypatingo už 165 Lt: 802.11b/g/n(draft 2.0) 2.4Ghz 20/40Mhz; dvi antenos; 4 RJ-45 100BaseT jungtys; WiFi Protected Setup mygtukas; stovas; papildomos keturios „pagalvėlės“ kojelėms; diskas su instrukcijomis ir konfigūracijos programa; gąsdinantis lipdukas „Prieš naudodamas įdėk CD ir pamatyk mūsų reklamą“; AC adapteris, kurį pirmą kartą išjungęs ir netyčia prilietęs kontaktą „gavau per nagus“. Pirmiausiai išpakavus maršrutizatorių jį reikėjo sukonfigūruoti. Iš karto uždėjau slaptažodį. Tai pirmas maršrutizatorius, kurį matau prašantį prisijungimą patvirtinti „captcha“ tipo paveikslėliu: Tačiau ne tik tai erzina. Dar labiau sunervina, jog pilnas nustatymų išsaugojimas gali užtrukti iki 2 minučių, tuo tarpu perkrovimas trunka net 42 sekundes, kai analogiškas maršrutizatorius užsikrauna per 30 sekundžių: Kartu pridedamas stovas ganėtinai naudingas tik, kai nenaudojate laidų - su laidais šis maršrutizatorius tampa labiau priklausomas nuo jų negu nuo savo kojų: Truputis pačio maršrutizatoriaus apžvalgos: Kitų vartotojų pastebėjimai apie D-Link Internete plyti prieštaringos nuomonės ir diskusijos apie D-Link produktus. Vieni nusivylę prastai veikiančiais produktais, kitiem jie tiesiog veikia. Žymiai daugiau nusivylusių, kuriem į rankas pakliuvo nekokybiški produktai. Tik nusipirkęs ir plačiau pasidomėjęs apie D-Link DIR-615 supratau vieną globalų dalyką apie prekių pirkimą: niekados neskaityk tokių apžvalgų kaip ši, o skaityk tokių apžvalgų komentarus. Buvo ganėtinai sunku surasti negatyvią apžvalgą. O štai negatyvių komentarų po tomis apžvalgomis - pilna. Žinoma, ir pozityvių yra. Beje, įdomus dalykas, D-Link'ai turi „mistinę“ savybę: jų WiFi indikatoriai nuolatos mirksi. Kodėl? Taip su D-Link'ų gaminiais jau keli metai - kažkokiam inžinieriui šovė į galvą, jog, kai visi to pačio produkto indikatoriai nemirksėdami, o tiesiog šviesdami rodo, jog veikia korektiškai, WiFi indikatorius turėtų mirksėti. Pabaigai trumpas „amerikietiško humoro“ filmukas reprezentuojantis vartotojų reakciją į tokius produktus (DIR-615 - gerai, kad tai ne žmogus): Reziume D-Link DIR-615 maršrutizatorius yra loterija. Greičiausiai taip yra ir su kitais D-Link maršrutizatoriais. Kokie 70% maršrutizatorių pirkėjų jau iš karto būna nepatenkinti. Abejoju ar ir likę 30% ilgą laiką būna tokie. Verdiktas - D-Link žlugus kompanija. Greitai visi pasimokys, jog jie negamina kokybiškų produktų ir jų nebeišgelbės žema kaina. Galbūt bankroto greitai dar nebus (nes kokybė nepasikeitė nuo tada, kai D-Link susitepė vardą praeitame dešimtmetyje), tačiau šios įmonės akcijų tikrai nepirkčiau - nuo 2007-ųjų jos ganėtinai stipriai krito, o priežasčių kodėl jos dabar vėl turėtų šoktelėti nesugalvoju, nors per 2009-uosius ir pakilo 8$. Visiškai nesuprantu kodėl, tačiau D-Link - šlamštą gaminanti kompanija, kuri nesiruošia bankrutuoti. Gal sėkmingas verslas yra sukurti kokybės ženklą, o po to jį suteršti? Pastaba: po testų supratau padaręs klaidą - būtų tereikėję nusukti vieną anteną, tada testas būtų buvęs objektyvesnis. Pakartojęs testą įsitikinau, jog rezultatas toks pat - maks. 10 dBm skirtumas. Atnaujinimas Kad neklaidinti skaitytojų, turėčiau pabrėžti, kad šiuo metu daugelis DIR-615 maršrutizatoriaus versijų yra palaikomos DD-WRT, tad dauguma čia aprašytų problemų yra išsprendžiamos įrašant DD-WRT. Tiesa, tai padarius jūs netenkate gamintojo suteiktos garantijos. Nuotraukos Daugiau nuotraukų.

Acer 5542G – pigus pasirinkimas darbui

Sekmadienis, 14 vasario, 2010

Acer kompanija turėjo didelį pasisekimą su 5536/5536G nešiojamaisiais kompiuteriais. Tačiau jie jau nebegaminami, o ir rinkos poreikių nebepatenkintų - jie per silpni. Todėl Acer sukūrė pakaitalą - 5542G. Šis kompiuteris, pasak kompanijos, turėjo susilaukti tokio pat, gal netgi didesnio pasisekimo. Technologijos juda į priekį - ne daug kam nereikia sunkaus, nelabai išvaizdaus ir kokybiško kompiuterio. Acer pristato galingesnius kompiuterius už labai ekonomišką kainą kaip tik tiems, kuriem reikia pigaus ir galingo kompiuterio darbui biure. Perskaičius specifikacijas norisi dar kartą pasitikrinti kainą. Kompiuteryje rasite AMD Turion II 2,2 Ghz procesorių, 3GB DDR2 atminties, ATI 4570 512MB DDR3 vaizdo plokštę ir 320GB kietąjį diską. Visko tikrai užteks ir kaina tikrai patenkins. Jo kaina vos nuo 2100 Lt (iš GNT gausite už 1500 Lt su PVM). Bendros kompiuterio specifikacijos AMD Turion II M500 2.2Ghz (1MB L2) ATI Mobility Radeon HD 4570 512MB DDR3 15.6" High Definition LED backlit TFT LCD 220-nit Bluetooth 2.1+EDR WiFi 802.11g/b integruoti garsiakalbiai; prastos garsiakalbių kokybės neatitinkanti garso plokštė su S/PDIF jungtimi; 2,8 kg 6-cell baterija (3 val.) Pradėjus pakuoti kompiuterį iš karto į akis krenta keliais centimetrais plonesnis lagaminėlis. Jame nerasite krepšio kompiuteriui. Tačiau keistų dalykų tikrai pastebėsite: į instrukcijas įdėtas kartonas... greičiausiai ne tam, kad storį padidinti. Pakuotėse rasite tik labai trumpą kompiuterio funkcijų aprašymą. Kitas dalykas - beveik visas kompiuteris apklijuotas apsauginėmis plėvelėmis. Būtent, daugiskaita. Nejau taip brangu viską apsaugoti tiesiog viena plėvele? Ekranas šonuose atrodo tragiškai: Bet ne tai pasirodys keisčiausia, o tai, jog prie OS aprašyme nurodoma Windows 7, nors kompiuteris su Linux distribucija Linpus. Ši Linux distribucija jums duos tik beveik bevertę komandinę eilutę, kuri krausis net 29 s: Užsikrovus sistemai suprantu, jog nieko čia gero nebus - vis tiek turiu suinstaliuoti Microsoft Windows. Suinstaliuoju Windows 7 Ultimate. Visos tvarkyklės rastos. Trūksta tik kortelių skaitytuvo. Atidarau Acer puslapį, o ten vienintelės tvarkyklės - WiFi internetui - ir dar įdomus dalykėlis - šis kompiuteris palaiko tik Windows 7, nors diske pateiktos tvarkyklės daugiausiai tik Windows Vista sistemai (tačiau viskas veikia be problemų). Apsidairau kas duodama prie kompiuterio - Linux licenzija kartu su „Acer“ kompaktu. Visiškai neaišku kas tame kompakte, jeigu ne tvarkyklės, tai net nežinočiau, jog pakavimas klaidinantis - diske ne Linux operacinė sistema, o tvarkyklės, kurių man taip reikia. Pirma problema, su kuria susidursite, bus sunkus kompiuterio atidarymas. Tą lengviausia padaryti dviem rankomis, bet tai toli gražu ne patogiausia. Kompiuterio atidarymo mechanizmas labai minkštas, todėl jis nėra labai slankus ir kompiuterį atidaryti su vienu pirštu gali būti kiek keblu. Kitaip sakant - bandant atidaryti kompiuterį slankioji detalė paprasčiausiai įsispaudžia į kompiuterio korpusą ir tai sukelia didžiules problemas. Acer galėjo nepagailėti pinigų magnetam, o ne „kablių mechanizmui“ kompiuterio ekrano uždarymui. Atsidarius kompiuterį pirmiausiai pastebiu milžinišką įjungimo mygtuką. Jis susideda iš dviejų LED'ų, kurie rodo ar kompiuteris įjungtas ir ar kraunasi. Visas kompiuterio korpusas iš nelygaus paviršiaus medžiagos. Tai turėtų padaryti šį kompiuterį stilingu, tačiau 5542G storas, sunkus ir neišvaizdus. Kompiuterio svoris 2,8 kg, o storis nuo 2,6 cm iki 3,7 cm: Toliau į akis krenta įdomi klaviatūra. Ji ne tik pilna (su skaičių dalimi), bet ir patys klavišai yra didėjantys nuo viršaus į apačią. Pvz., „Ctrl“ mygtukas kelis kartus didesnis už F1. Galbūt nelabai gražu, bet kiek pastebėjau nėra labai jau nepatogu. Acer 5542G klaviatūra minkšta ir maloni pirštam, tačiau didokas triukšmas išduoda, jog ji susidėvėjus gali būti nepakenčiama. Įsitikinti galite patys: Tačiau jos išdėstymas turėtų atkreipti dėmesį, jeigu ieškote pilno klaviatūros išdėstymo: Pasileidžiu truputį muzikos. Garsas palyginti puikus, nors kokybė ir labai atsilieka nuo gerų kompiuterinių kolonėlių. Ant kompiuterio užrašyta „DOLBY Home Theatre“, „Virtual SurroundSound“ ir „Dolby 10“. Prijungus išorines kolonėles suprantu, jog Acer integruotos kolonėlės ryškiai prastesnės už kompiuterio garso plokštę. Kompiuteris tarsi sukurtas nenaudoti su tuo, kas jame pateikta. Kompiuterio ekrano kraštinių santykis 16:9. Radeon Mobility HD4570 vaizdo plokštė leis kompiuteriui be didelių problemų atkurti 1080p HD vaizdą. Kairėje kompiuterio pusėje rasime jungtis ne tik mikrofonui ir ausinėm, bet ir garso įvestį. Taip pat kompiuteris pats turi „Crystal Eye“ internetinę kamerą, kuri pritaikyta darbui prieblandoje. Kiek teko bandyti - rezultatas stulbinantis, kamera iš tiesų veikia kelis kartus geriau prieblandoje negu įprastos. Dabar, kai pirksiu internetinę kamerą, tai bus vienas iš būtinų kriterijų. O Acer 5542G naudotojam nereikės rūpintis internetine kamera ir mikrofonu - juos šis kompiuteris jau turi. Tačiau tai dar ne viskas. Kompiuteryje rasite visas šias jungtis: SD™, MMC, MS, MS PRO, xD kortelių skaitytuvas; 4x USB 2.0 jungtys; 1x HDMI jungtis su HDCP palaikymu; 1x VGA (DE-15) jungtis; 1x garso išvestis; 1x S/PDIF jungtis; 1x mikrofono jungtis 1x garso įvestis; 1x modemo jungtis (RJ-11); 1x tinklo plokštės jungtis (RJ-45). Žinoma, rasite ir kompiuterio pakrovėjo jungtį. Prie kompiuterio pridėta 48.8 W 4400 mAh (6-cell) Li-ion baterija ir 65W pakrovėjas. Pasak gamintojo kompiuteris turėtų galėti dirbti su baterija iki 3 valandų. Deja, man net ir nenaudojant pavyko pasiekti tik 2 valandas. Tuo tarpu baterijos krovimosi laikas irgi nėra stulbinantis - 2,5 valandos nesinaudojant kompiuteriu ir 3,5 valandos naudojantis. Verdiktas Acer 5542G nešiojamasis kompiuteris puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško ekonomiško sprendimo, tačiau nori gerų kompiuterio parametrų. Jeigu jūsų biudžetas mažas, o norite žaisti ir dirbti su grafika, tai 5542G puikus pasirinkimas dėl sparčios Radeon Mobility HD4570 vaizdo plokštės ir ganėtinai galingo AMD Turion II 2,2Ghz procesoriaus. Nors kompiuteris turi Dolby sistemą ir, pasak gamintojo, „geras“ kolonėles, jis greičiausiai nepatenkins audiofilų, tačiau paprastus vartotojus, norinčius girdėti ganėtinai geros kokybės garsą ar tiesiog lengvai prijungti kompiuterį prie namų kino, Acer taip pat patenkins neįtikėtinai. Tačiau tai ekonomiškas variantas, tad nesitikėkite iš jo ypač aukštos kokybės. Apskritai, kompiuteris sveria daug (2,8 kg), trumpai veikia naudojant bateriją, prie jo nepridedamas krepšys. Kompiuteris nepasižymi mobilumu. Tačiau jis pigus ir galingas. GNT jo kaina su PVM vos 1500 Lt. Acer 5542G puikiai tinka į biurą, ant stalo, bet ne ant kelių į kelionę. Išbandęs Acer produktą supratau, jog jį lengvai galime lyginti su MSI produktais - dideli skaičiukai ir maža kokybė. Nuotraukos Nuorodos Oficiali svetainė. Daugiau nuotraukų.

Keliavimas traukiniais su kompiuteriu neprailgs

Trečiadienis, 13 sausio, 2010

Naujausi dviaukščiai traukiniai turi lizdus nešiojamiesiems kompiuteriams. Prieš kelias dienas keliaujant tokiu traukiniu man teko patirti „avariją“ (nuoroda į mano straipsnį Alfa.lt su nuotraukomis; daugiau nuotraukų čia). 15 minučių važiavome kaip niekur nieko, kai staiga traukinys pradėjo lengvai lėtėti iki sustojo. Dar po 5 minučių dingo šviesa. Tetruko dar vos kelios akimirkos kaip dingo elektra nešiojamiesiems kompiuteriams skirtuose lizduose. Štai ir visa avarija. Kažkoks gedimas nebeleido man pabaigti kelionės šiuo traukiniu ir prailgino ją net valanda. Visą valandą laukiau traukinio Palemone ir tada dar laukė įprastinė pusės valandos kelionė traukiniu iki galutinio taško. Ir nors gedimas neleido traukinyje naudotis elektra, man pavyko išbandyti moderniojo dviaukščio traukinio elektros lizdus kompiuteriams. Jau prieš lipdami į traukinį turėkite omeny, jog lizdų elektrai rasite tik pirmoje klasėje (klasės numeris užrašytas ant traukinio, šalia durų), taigi iš karto nusipirkite tinkamą bilietą. Už elektros lizdus papildomai mokėti nereikia, o jeigu turite 3 klasės terminuotą bilietą - taip pat galite važiuoti ir pirma bei antra klase. Kol kas Lietuvoje važiuoja dviaukščiai traukiniai su pirma klase tik antrajame aukšte, viename vagone. Įlipę į šį vagoną neskubėkite užsiimti bet kurios vietos - elektros lizdus turi tik 11: 5 vietos prie pat įėjimo ir 6 pačiame gale. Šios vietos su atlenkiamais staliukais. Staliukų kojose rasite iš viso 4 lizdus. Visame vagone yra 9 lizdai (1 tik tarnybinis), jais naudotis pavyks tik vagono priekyje arba gale (nebent neprieštaraujate pasėdėti ant laiptų ar išsitraukti prailgintoją). Srovės čia užteks visiem net su šakotuvais - prie lizdų nurodoma 300 W. Galiu lažintis, jog jūsų nešiojamojo kompiuterio pakrovėjas tiek nenaudoja (populiariausi ~40 W, 65 W, 90 W, 120 W pakrovėjai). Pirmiausiai atsisėdus į vietą su elektros lizdu gali kilti klausimas kur gi tie lizdai. Jeigu pažiūrėsite pro langą, netrukus suprasite kaip čia gavus elektros. Pažiūrėjus į stalą panašu, jog jis tikrai su elektros lizdu, tačiau greičiausiai jūs vis dar abejingu žvilgsniu apsidairysite ar lizdų nėra kur nors kitur ir jūs neklysite - pamatysite jį su apsauga, kurią reikia pakelti, jog galėtumėte naudotis lizdu. Siūlau šiuo lizdu nesinaudoti, nebent mėgstate piktus kontrolierius (juokauju, traukinių kontrolieriai ypač draugiški, yra tekę matyti kaip leidžia pasikrauti kompiuterį 3 klasės traukinyje mašinisto kabinoje :) ). Savo lizdą rasite kitoje stalo kojos pusėje. Nesimato ne tik jis, bet ir lipdukas su srovės duomenimis. Beje, dėl viso pikto nekiškite ten pirštų, o geriau galvą palenkite po stalu ir viską pamatysite patys. Jeigu galvos nesusitrenkėte, tai greičiausiai kelionė buvo sėkminga ir maloni. Kompiuteris pakrautas, telefonas irgi. Dar liko išspręsti tik vieną problemą - internetą. Mat traukiniuose nėra WiFi interneto. Tai išspręsti visai nesudėtinga su 3G internetu. Visa kita jūsų kelionėje greičiausiai bus tik menkniekiai. Nuotraukos Daugiau nuotraukų. P. S. Traukiniuose elektros lizdus leidžiama naudoti tik kompiuteriam. Neaišku ar tai taikoma ir telefonų pakrovėjam, bet vargu ar pavyks pasikraut automobilio akumuliatorių... :D

Asus UX30 – pigesnis MacBook Air brolis

Pirmadienis, 28 gruodžio, 2009

Asus UX30 nešiojamasis kompiuteris turi nemažai įdomių savybių. 13,3" colių LED (backlight) ekranas, svoris siekiantis vos 1,39 kg, korpusas, pagamintas iš anoduoto aliuminio (ypač patvarus ir atsparus nedideliems smūgiams), energiją tausojantis dviejų branduolių Intel Core Solo SU3500 arba Intel Core 2 Duo SU7300. Kompiuterio baterija tik 3 celių, tačiau kompiuteris su ja veikia ištisas 4 valandas. Taip pat naudodamiesi kompiuteriu pastebėsite „IceCool“ aušinimo sistemą: darbinė klaviatūros temperatūra 25 proc. žemesnė už žmogaus kūno temperatūrą. Tačiau tai nereiškia, kad lauke bus šilčiau, nes kompiuteriu galima naudotis tik nuo +5° C iki +40° C. Dar vienas įdomesnių dalykėlių - „Asus Express Gate“ technologija, leidžianti naudotis kompiuteriu vos po 5 sekundžių nuo įjungimo mygtuko paspaudimo. Nors dokumentacijose aprašomos ne 5, o 7-8 sekundės - iš tiesų tai 5 ar netgi mažiau, įsitikinti galite patys. Kartu su Intel GMA X4500MHD vaizdo procesoriumi, jus stebins ir 500GB talpos kietasis diskas, 4GB DDR2 RAM, HDMI/VGA+3xUSB2.0+1Gb/s tinklo+802.11n WLAN+Bluetooth jungtys ir „multitouch“ „touchpad'as“. Pradedant pakuoti kompiuterį iš karto krenta į akį įpakavimas. Nieko čia labai ypatinga, tiesiog dėžė dėžėje - didžiojoje dėžėje kompiuterio krepšys (įskaičiuota į kainą) ir pats kompiuteris mažesnėje dėžėje su rankena. Išėmus kompiuterį iš karto pastebime, jog jis ne tik neįtikėtinai lengvas (sveria vos 1,39 kg), bet ir ganėtinai patvarus. Kompiuterio korpusas pagamintas iš anoduoto aliuminio, o dangtis - medžio imitacija, todėl ne tik įbrėžimai nesimato, bet ir pats kompiuteris atrodo stilingai. Įjungimo procesas ganėtinai ilgas - Windows Vista SP1 čia krovėsi ilgiau nei minutę. Tuo tarpu „Asus Express Gate“ užsikrovė vos per 5 sekundes: Užkrovus „Asus Express Gate“ (tai minimalistinė Linux sistema su panašiu į Enlightenment langų valdikliu) galėsite per kelias sekundes pasiekti Splashtop naršyklę (Firefox klonas) su jau įdiegtu Flash įskiepiu ir veikiančiu garsu, žaibiškai prisijungti prie Skype ar kitų pokalbių tinklų su Pidgin. Su „Express Gate“ iš karto veikia tiek bevielis, tiek laidinis internetas (palaikoma ir PPPoE; nustatymai atsimenami net ir perkrovus kompiuterį). Be didesnių problemų galėsite rodyti nuotraukas per išorinį monitorių, klausytis muzikos ar tiesiog žaisti internetinius žaidimus. Taip pat lengvai galite naudotis ir „multitouch“ funkcijomis, kurios atstoja pelės ratuko sukimą (dviejų pirštų kombinacija) arba dešiniojo pelės klavišo paspaudimą (dviguba trijų pirštų kombinacija): Tikriausiai, jau esate girdėję apie MacBook Air - neįtikėtinai ploną ir lengvą Apple kompiuterį. Apple yra išleidus dvi MacBook Air versijas. Viena kainuoja 1499$, o kita 1799$. Trumpam palyginimui imu 1499$ versija, nes ji ir tai 500 Lt brangesnė negu testuotas Asus UX30 (į kainą įskaičiuota operacinė sistema). Šis MacBook'as pasižymi Intel Core 2 Duo 1.86Ghz procesoriumi, 2GB RAM, 120GB kietuoju disku, NVIDIA GeForce 9400M vaizdo procesoriumi. MacBook Air kaina lietuviškais - ~3600 Lt. Tuo tarpu Asus UX30 įsigyti pavyko už 3050 Lt. Netruko ilgai pavartyti jo specifikacijų puslapį, jog suprasčiau, kad Apple siūlo tik vieną dalyką geresnį - procesorių. Pagal daugumą testų, jų sparta ir efektyvumas skiriasi vos keliais taškais. Netikite, jog daugiau nieko čia geresnio nerasite? Ogi pažiūrėkite į žemiau esančią lentelę. Specifikacijų palyginimas Pamačius šią lentelę pasidaro akivaizdu, jog Asus jau spėjo aplenkti Apple. Apple atnaujino MacBook Air panašiu metu, kai buvo išleistas Asus UX30 ir tai nepadėjo pasivyti. Visgi, Apple MacBook Air vis dar yra lengvesnis, ilgiau veikiantis naudojant bateriją ir puse centimetro plonesnis už Asus UX30, tačiau, manau, greitai atsiras gamintojas, pristatysiantis dar plonesnį nešiojamąjį kompiuterį. Kai tai bus - Apple visa galia liks tik reklamoje ir smegenų plovime. Oj, atsiprašau, paskutiniojo čia neturėjo būti (: . Nuotraukos Nuorodos Daugiau nuotraukų. Oficialus Asus UX30 puslapis.

HP Compaq 615 – pigu, bet neverta

Pirmadienis, 7 gruodžio, 2009

Taip, taip, HP Compaq 615 nešiojamąjį kompiuterį galite įsigyti už ~1800 Lt ir man tai atrodo pigu, tačiau neverta ir tiek. Šis kompiuteris turi AMD Dual Core 2,1 Ghz procesorių, integruotą ATI Radeon HD 3200 vaizdo plokštę. Taip pat nepasigesite ir bent jau minimalaus mobilumo - kompiuteris turi Bluetooth ir WiFi adapterius. Taip pat šalia pat įmontuoti ir kortelių skaitytuvas, DVD+R DL LightScribe įrašymo įrenginys, 2 MP internetinė kamera. Tiesa, jungčių čia nedaug - rasite tik tris USB, VGA ir užrakto jungtis, bet jokių Firewire, eSate ir pan. Visgi, kompiuteris tinka biurui, tačiau kasdieniniam naudojimui - manau, net baterija jūsų netenkintų. Išpakavimas Atidariau dėžę. Pirmas kritęs į akis dalykas - visur, net ant lipdukų, „Q“ simbolis, kuris yra Compaq logotipas. Kompiuteris „kabo“ porulone, o visa kita atskiroje dėžutėje, kaip ir įprasta. Pasižiūrime ką turime dėžutėje: pakrovėjas; instaliaciniai diskai; krūva garantinių ir „kaip įjungti kompiuterį pirmą kartą“ instrukcijų; HP „accessories“ reklama; baterija. Nejau kažką praleidau? Dar kartą patikrinau dėžę - nieko daugiau nėra. Dariau išvadą, jog gavau nepilną komplektaciją (nors pagal „kaip įjungti kompiuterį pirmą kartą“ instrukcijas pilną...). Ko trūksta? Instrukcijos. Jos nėra net diskuose (kiek gi bėdos sudarytų prie tvarkyklių pridėti instrukcijas?). Taupom popierių? Pažiūrėjus į garantinių lapelių šūsnį to nesinori sakyti. Bet visgi vadovą galite paskaityti šalia visų Windows instrukcijų: „Start“, „Help and Support“. Įdomu ar ten yra informacijos ką daryti, kai kompiuterį aplieji vandeniu, arba kai jis neįsijungia? Dabar kodėl aš taip pykstu dėl tų instrukcijų: viską darant pagal pateiktą „pirmo karto“ instruktažą mes įjungiame kompiuterį krautis ir laukiame kol išsijungs baterijos indikatorius. Aš taip ir padarau. Po kelių sekundžių indikatorius pradeda šviesti geltona spalva. Po valandos jau turime kompiuterį su mėlyna lempute... Pala, pala, o tai ką reiškia mėlyna ir ką tada geltona spalvos? Ar man vis dar laukti? Ir ką turėčiau daryti jeigu anksčiau nebūčiau turėjęs galimybės naudotis tokiu kompiuteriu arba interneto instrukcijai gauti? Na, tiek tos, šią problemą išsprendžiau - apsikausčius kantrybe galite sužinoti, jog geltonas indikatorius - „baterija kritiniam įkrovimo lygyje“, mėlynas - „baterija kraunasi“, jokio indikatoriaus - „baterija nesikrauna“. Baterija nustojo krautis po valandos, o pagal baterijos aprašymą, tai ji turėjo būti tuščia. Vadinasi, kompiuteris pilnai pasikrauna per valandą. Nieko nuostabaus, kai baterija tokio dydžio (pilnom apkrovom kompiuteris dirba tik valandą), tačiau visgi patogu. Trumpiau kalbant - instrukcijos nėra ir tas atsiliepia nežinojimu ką rodo indikatorius šalia klaviatūros (šito iki šiol nepavyko išsiaiškinti), ką reiškia geltonas Wifi ir ką mėlynas Wifi indikatorius, kas turėtų būti rodoma tarp Wifi ir įjungimo mygtukų bei kur kietojo disko aktyvumo indikatorius. Atsidarome kompiuterį ir kągi mes čia matome? O gi save! Ekranas toks blizgus kaip veidrodis. Na, nieko, įjungiame. Kas toliau? Visą valandą laukiame, kol sistema bus sukonfigūruota. Per tiek laiko, manau, būčiau pats sudėjęs kokią operacinę sistemą. Na, bet nėra ko norėti iš AMD Athlon 2,1 Ghz. 1M skaitmenų po Pi skaičiaus kablelio šis kompiuteris apskaičiavo (naudojant „SuperPI“ programą) per 55 s. Laimei, bent jau pasiguosime, jog atminties čia pakankamai darbui - 2 GB. To, deja, nepasakysime apie kietąjį diską, jame tik 160 GB vietos. Pabandome naudotis „touchpad'u“. Ganėtinai nepatogus, tačiau labiausiai kliūna mygtukai - jie pritaikyti spausti pirštui užslenkant nuo kompiuterio krašto, o ne klaviatūros. Kai spaudžiame „touchpad'o“ mygtuką, jis šiek tiek išsilenkia, nes spaudžiasi tik vienas jo kraštas. Tas kraštas turėtų būti arčiau klaviatūros, bet nėra ir tai daro naudojimąsi mygtukais nepatogiu. Dar šiek tiek padirbėjus girdime vidutiniškas integruotas kolonėles, matome ypatingai ryškų ir šviesų vaizdą blizgiame ekrane, spaudžiojame patogią klaviatūrą. Reikia pripažinti, jog šiame kompiuteryje visiškai geri tik du dalykai - klaviatūra ir DVD įrenginys. Prie DVD įrenginio paprasčiausiai nėra ko prisikabinti, o klaviatūra tiesiog patogi - ne visur šiais laikais tokią rasite. Bendrai kalbant, kompiuteris labai panašus į tipinį, niekaip neišsiskiriantį kokiomis nors geromis savybėmis iš kitų - paprasčiausias gamintojo produktas, skirtas plačiajai rinkai. Specifikacijos Kompiuteris nei silpnas, nei galingas lyginant su dabar rinkoje labiausiai paplitusiais kompiuteriais už dviejų tūkstančių Lt kainą: Procesorius: AMD Athlon X2 QL-64 2,1 GHz Operatyvioji atmintis: 2 GB Kietasis diskas: 160 GB Ekranas: LED-backlit 15,6" HD (raiška 1366x768) Optinis įrenginys: DVD +/- RW DL LightScribe Vaizdo posistemė: ATI Radeon HD 3200 (integruota) Bevielio tinklo plokštė: WLAN Išplėtimo lizdas: Express card Vaizdo kamera: Yra Baterija: 6 celių, 1 valanda darbo netaupant energijos Svoris: 2,5 kg Garantija: 1 metai Pažeidžiami įstatymai Kaip galbūt jau žinote, pagal Europos Sąjungos produktų garantijos direktyvą yra nurodoma minimalus 2 metų garantinis terminas tokiem produktam kaip šis kompiuteris. Kyla klausimas kodėl šio kompiuterio garantija tėra 1 metai ir jis pardavinėjamas Europos Sąjungos šalyse. Pala, o gal Lietuvoj kitokios sąlygos?.. Nors produktas ir pažeidžia Europos Sąjungos direktyvą, Lietuvos Respublikos Vartotojų Teisių Gynimo įstatymas nurodo kiek kitokią šios direktyvos interpretaciją - jeigu suteikiamas mažesnis garantinis terminas nei 2 metai, gauti garantines paslaugas galėsite tik įrodę, jog produkto gedimo priežastis jau buvo prieš jį perkant ar atsirado dėl pardavėjo kaltės. Nuotraukos Nuorodos Daugiau nuotraukų. HP Compaq 615 oficiali svetainė.