Šeštadienis, 10 balandžio, 2010
Kaip žinia, maršrutizatorius - tai iš esmės switch'as, kuris pasiima internetą iš išorinio tinklo segmento (WAN) ir jį dalina vidiniam (LAN). Kartais jums reikia pasidaryti „repeater'į“ - įrenginį, kuris pratęstų tinklą (tiek WiFi, tiek laidais) nekurdamas naujo. Prie tokio įrenginio prijungus kompiuterį, jis prisijungtų ne prie „repeater'io“ tinklo, o prie tinklo, prie kurio jungiasi „repeater'is“ ir būtų ten tiesiogiai pasiekiamas.
Komutatorius - kas tai?
Komutatorius taip pat daug kur vadinamas „switch'u“. Komutatoriai naudingi, kai reikia sujungti daug kompiuterių į tinklą, daugiau nei leidžia maršrutizatoriaus lizdų kiekis. Patys komutatoriai vieni negali veikti - jiems reikia, jog tinkle būtų DHCP serveris, jog veiktų NAT. Apskritai kalbant, visas tinklo skirstymas yra atliekamas pagal OSI modelį, kuris susideda iš 7 sluoksnių. Pagal jį tinklo duomenų maršrutizavimas išoriniuose įrenginiuose dažniausiai atliekamas dvejuose lygmenyse: paskirstant duomenis pagal MAC adresą (vidinis tinklas; OSI sluoksnis 2) ir pagal IP, žinučių persiuntimą ir pan. (OSI sluoksnis 3), dar kitaip vadinamas „network layer“.
Komutatoriai gali maršrutizuoti srautą tik pagal MAC adresą. Todėl jie negali patys paimti internetą ir jį padalinti kompiuteriams. Kompiuteriai patys prisijungs per komutatorių prie aukštesnio tinklo segmento - jeigu toliau komutatoriaus stovi modemas, tai tas segmentas būtų jau pats internetas. Tokiu atveju, kai aukštesnysis tinklo segmentas lieka tik internetas, jungiantis per komutatorių kiekvienas kompiuteris gauna išorinį IP adresą ir nėra pasiekiami vienas kitam, nebent interneto paslaugų tiekėjas yra nurodęs kitaip.
Maršrutizatorių greičiausiai nereikia pristatinėti - jie patys dalina internetą, patys perduoda duomenis į išorinį tinklą pagal IP, nors vidiniame tinkle irgi vadovaujasi pirmo OSI sluoksnio taisyklėmis. Skirtumas tarp maršrutizatoriaus ir komutatoriaus liaudiškai šnekant yra tas, jog komutatorius tik praplečia maršrutizatoriaus lizdų kiekį, o maršrutizatorius sukuria atskirą tinklą, be NAT pagalbos visiškai nepasiekiamą išoriniem tinklam. Pats maršrutizatorius yra „gateway“, nesvarbu kuriame tinklo segmente jį pastatysite, o komutatorius tik prijungia kompiuterius prie kito „gateway“ per DHCP. Jeigu namie turite vieną maršrutizatorių ir norite, jog kitame kambaryje būtų dar vienas įrenginys su keliais lizdais, kad nereikėtų vesti daug laidų iki pat maršrutizatoriaus, tai jums užtenka nuvesti vieną laidą iki to kambario ir ten pajungti komutatorių. Komutatoriaus dažniausiai nereikia net konfigūruoti (apskritai, tokią funkciją turi tik labai brangūs komutatoriai). Komutatoriai pigesni nei maršrutizatoriai. Tiesa, komutatoriai patys negali plėsti WiFi tinklo, tačiau maršrutizatorius, perdarytas į komutatorių, gali. Pajungus komutatorių, lygiai taip pat kaip ir su maršrutizatorium, jeigu duomenys keliauja į kompiuterį, kuris prijungtas prie to pačio komutatoriaus - duomenys siunčiami tiesiai kompiuteriui, o ne per aukštesnį tinklo segmentą. Jeigu pasijungsite 1000Mbps tinklą su komutatoriu ir 100Mbps tinklą su maršrutizatoriumi - tinklas tarp prie komutatoriaus pajungtų kompiuterių su 1000Mbps tinklo adapteriais ir laidais veiks ne 100Mbps, o 1000Mbps greičiu. Komutatorius neturi WAN prievado - visi lizdai vienodi, tinklą jis gali pasigauti iš bet kurio lizdo, kuriuo ras DHCP serverį.
Tačiau nemaišykite komutatoriaus su „hub'u“ - „hub'as“ nuo „switch'o“ skiriasi tuo, jog duomenis perduoda per visą tinklą išilgai, o ne tiesiai gavėjui. Taip pat nepamirškite, jog komutatorius vargu ar yra jums reikalingas, jei namie neturite vietinio tinklo, tik tiesioginę prieigą prie interneto. Skirtumas tarp „hub'o“ ir „switch'o“ visai paprastas:
Naudojant „hub'ą“ visas tinklas funkcionuoja ir toliau net kurioje nors vietoje nutrūkus laidui - tai buvo privalumas prieš dar seniau naudotus koncentratorius.
Kuo naudingi maršrutizatoriai su integruotais modemais?
Greičiausiai daugelis esate gavę iš savo interneto tiekėjo kokį nors ADSL maršrutizatorių - maršrutizatorių su integruotu ADSL modemu. Integruoto ADSL modemo idėja atrodo puiki - nereikia antro lizdo elektrai, susitaupo elektros ir vietos, nes nėra papildomos dėžutės. Tačiau atsiranda didžiulė problema, kai vietoje ADSL interneto, kurį gaunate per siaurą RJ-11 jungtį jums interneto tiekėjas duoda platų RJ-45 kabelį. Šiam internetui nebereikia modemo. Jums netgi maršrutizatoriaus nebereikia, jei turite tik vieną kompiuterį. Taip pat pasitaiko, jog sugenda tik integruotas ADSL modemas, o maršrutizatoriaus funkcijos ir toliau veikia puikiai.
Vienintelis sprendimas kaip išspausti naudos iš tokio ADSL maršrutizatoriaus - išjungti jo NAT ir DHCP funkcijas. Taip gausite komutatorių. Prijungus jį prie tinklo gausite daugiau lizdų. Visai galimas variantas, jog vietinis tinklas veiks ir pajungus tiesiai interneto kabelį į komutatorių, tačiau tai nėra taip saugu. Visada saugiau yra būti nepasiekiamam ir sėdėti už NAT - vidiniame tinkle.
Kaip jis atrodo?
Komutatoriai būna įvairių dydžių: nuo mažo, ADSL paskirstymo dėžutės, dydžio (Canyon CNP-D05P su 5 100Mbps jungtim už 40 Lt) iki didelio, kaip „rack“ tipo serveris, (Dell PowerConnect 3548 su 48 4GBE jungtim už 999 Lt):
Nuorodos
Network switch, Wikipedia
Network layer, Wikipedia
Router, Wikipedia
Posted in Internetas, Patarimai | 8 Comments »
Šeštadienis, 10 balandžio, 2010
Mano horoskopas buvo visiškai prastas - per savaitę net dvi prekes grąžinau į parduotuvę, o iš viso sugędo dar gal 3 prietaisai. Susipažinkite su mano „geduolių“ partija:
1. Maršrutizatorius D-Link DIR-615 C2. Jau perkant turėjau įtarimų, jog su juo kils problemų. Bet buvo ir gerų atsiliepimų. Klydau, jog lošti loterijoje „nusipirk veikiantį D-Link“ yra gera mintis. Rezultatas - sugaišta beveik mėnesis laiko.
2. Asus UX30. Puikus nešiojamasis kompiuteris. Tačiau trumpas buvimas rinkoje greičiausiai kažką sako apie tai, jog gamintojas kažką slepia. Mat problema labai panaši - kompiuteris negauna srovės/nesikrauna, todėl neįsijungia. Tai jau antras kartas. Sugędo tiesiog Login 2010 konferencijos metu.
3. Nokia E66. GPS neberanda arba jei randa - nebesijungia su palydovais. Kartais randa net 5 su beveik pilnom padalom ir vis tiek prie jų nesijungia. Programinės įrangos atnaujinimas nepadėjo. Problema atsirado irgi tada, kai GPS prireikė labiausiai - pasiklydus Vilniuj... Telefonas man reikalingas, o ir pirkime buvo neaiškumų, todėl kol kas jo nei į garantinį, nei į parduotuvę (jei tokia apskritai buvo) nežadu siųsti.
Tiek maršrutizatorių, tiek nešiojamąjį kompiuterį pirkau Elektromarkt, Kauno Akropolyje. Jų vardas čia svarbus ne tiek dėl prekių kokybės, kiek dėl viso pinigų grąžinimo proceso. Nusprendžiau susigrąžinti pinigus, nes D-Link - tai žaidimas ar paklius kokybiškas, o Asus - tai brokuota serija.
Pirmas bandymas su maršrutizatorium (pradžia 2010-03-15)
Atėjus į parduotuvę pirmiausiai vengiama priimti prekę pinigų grąžinimui - bandoma išaiškinti, kad negali imti ir tiesiog grąžinti pinigų. Šalia stovi iškaba „prekės atgal negrąžinamos“. Tačiau toks įstatymas - privalo grąžinti, jei tik prekė nekokybiška arba nepraėjo 14 dienų. O gal jie prekiauja tik daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklėse nurodytomis prekėmis?
Tai ar ji nekokybiška, ar ne, Elektromarkt negali patikrinti parduotuvėje. Siūlo siųsti į garantinį, kad gautų pažymą, jog prekė tikrai nekokybiška ir ar kaltas gamintojas. Man tai atrodo pakankamai sąžininga, tad su tuo sutinku ir jie išsiunčia ją į garantinį. Žinoma, problemos aprašymą reikia vos ne raidė į raidę padiktuoti - juk ne visi žino kas yra 802.11n tinklas ir kaip jis rašomas, nors užrašytas didžiuliu šriftu ant pakuotės... Pakuotės niekas netikrino. Iš karto parašė, jog pateikiau pilną komplektaciją. Jų bėdos, jei ką pamiršau, o jie nenori net pabandyti ištestuoti prekės parduotuvėje.
Pasirašau tik po garantinio remonto aktu. Susitariam, jog gavę prekę atgal man paskambins (kad būtų aiškiau - tai neįvyko) ir praneš apie prekę, kai tik ją gaus, ir tai turėtų įvykti iki 2010-03-20. Grįžęs namo remonto akte randu krūvas rašybos ir gramatikos klaidų, o vienoje vietoje klientas nurodytas visai ne aš. Pastabose nenurodyta, jog noriu tik pažymos apie nekokybiškumą. Visas dokumentas kaip paprastam garantiniui. Tikriausiai pamiršo redaguodami šabloną.
Po antrojo bandymo grįžau į parduotuvę (2010-03-24) ir užpildžiau raštišką prašymą grąžinti pinigus. Nors per pirmą bandymą man sakė, jog garantinis užtruks mažiau nei savaitę, taip nebuvo. Todėl užpildžiau prašymą, jog būtų suteiktas tikslus terminas. Vėlgi pasako, jog man paskambins (kad būtų aiškiau - tai irgi neįvyko). Tačiau taip pat pasakė, jog maršrutizatorių parduotuvėje jau turės ketvirtadienio (25 d.) antroje pusėje. Ateinu 26 d., nors žinau, jog pagal įstatymą jiems atsakyti daviau dar 10 dienų. 26 dieną jie man pateikia tokį atsakymą:
„Maršrutizatorius buvo perduotas į UAB „D-Link Baltija“ garantinį servisą apžiūrai. Patikrinus maršrutizatorių, pareikšti gedimai nebuvo pastebėti. Taip pat profilaktiškai buvo atnaujinta maršrutizatoriaus programinė įranga. Kadangi gedimų nebuvo aptikta, UAB „Elektromarkt“ atsisako grąžinti sumokėtus pinigus už pirktą prekę.“
Na, ką gi, nesutinka grąžinti, tai nesutinka. Ką daryti... Neturiu tiek laiko susitariu, jog maršrutizatorių pasiimsiu vėliau ir po valandėlės grįžtu. Tada man pasiūloma maršrutizatorių pakeisti į kitą. Aš įeinu į parduotuvę ir joje apsidairau, tačiau nieko kokybiško nematau. Tada staiga suvokiu, jog mane apgaudinėja - jie patys supranta, kad maršrutizatoriui remontą atliko (programinę įrangą tai perrašė, o pasak daug internetinių komentarų būtent tai ir ištaiso D-Link'ų problemas) ir, jog jis iš tiesų buvo nekokybiškas. Visa bėda, jog dabar teturiu tik šį įrašą ir jokios vilties įrodyti kas buvo:
Tačiau dar blogiau - nuėjus į garantinį ir paprašius įjungti maršrutizatorių jis neįsijungė. Juk jis kokybiškas! Įsijungė tik po 5 min. iš antro karto. Grįžus namo neišeina jo užkrauti - įkišus laidą į kompiuterį nerandamas joks DHCP serveris. Ar kažką praleidau? Ak, taip, juk dar ir UAB „D-Link Baltija“ išrašą teikėsi pateikti ir parašą padėti po atsakymu į prašymą grąžinti pinigus, bet tik paprašius.
Antras bandymas
Per Login 2010 Asus UX30 staiga išsijungė. Įjungiau - veikia. Paveikė pusvalandį. Įsidėjau atgal į kuprinę. Po dar trupučio laiko išsitraukus jis nebeįsijungė. Nebesikrovė taip pat. Nesudaužtas, net nesubraižytas.
Nunešus į Elektromarkt buvau šiek tiek nustebintas - šį kartą nors konsultantė ta pati, užpildėm tokį patį garantinio remonto aktą ir tada BUM! Duoda rašyti prašymą grąžinti pinigus. O kai per pirmą bandymą buvau vienas, tai greičiausiai svarbiausias dalykas buvo šypsotis, o ne grąžinti man pinigus ar bent sudaryti sąlygas turėti tokią galimybę? Na, bet nesistebiu - greičiausiai į tokius klientus žiūrima kaip į žioplius, nes Elektromarkt vadovybė (pvz., direktorė Daiva Klibavičienė) pinigų negrąžina už prekes - tiek kokybiškas, tiek nekokybiškas. Ir čia aš ne iš savo patirties sakau, o cituoju konsultantės žodžius.
Šį kartą prekė siunčiama į garantinį, jog patikrintų ar visos apsaugos vietoje, ar niekas nesulieta. Matyt kaltas aš (sarkazmas)! Kompiuterį atgavus po 11 dienų gaunam atsakymą su Teisingumo Ministerijos 7R-4988 rašto kopija (kurią, beje, turėjau irgi išsireikalauti, nors pagal įstatymą jie ir taip turi ją pridėti, bet gi jų nuomone tai greičiausiai nėra reikšminga ir vartotojui TIKRAI aišku kas tame 7R-4988 rašte rašoma... (sarkazmas)), kurioje Teisingumo Ministerija dėsto savo nuomonę apie Civilinio Kodekso pastraipų interpretavimą prekybos srityje. Atsakyme teigiama, jog atsisakoma grąžinti pinigus dėl gedimo mažareikšmiškumo. Gedimas BIOS'ų. Tiems, kas nežino - be BIOS'ų kompiuteris ne tik užsikrauti, bet ir įsijungti ar pasikrauti negali! Paprašius nurodyti kur tiksliai minima, jog esant mažareikšmiam gedimui Teisingumo Ministerija tuo raštu leidžia negrąžinti pinigų ir koks tada jau būtų reikšmingas gedimas, atsakymo negavau - tik parodė kelias pastraipas, kurias perskaičius buvo akivaizdu, jog kalbama labai abstrakčiai, neaiškiai ir visiškai palankiai tik pardavėjui.
Ir pabaigai trumputė citata iš garantinio remonto akto: „Pametus šį priėmimo perdavimo aktą prekė negrąžinama. Pametus šį dokumentą būtina atvykti į parduotuvę, kurioje palikote prekę ir su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.“. Tai gražinat ar ne?
Iš abiejų bandymų išmokau vieno dalyko: konsultantai nieko nežino ne tik apie prekę (o turėtų žinoti, pagal įstatymą), bet ir apie pinigų susigrąžinimą - jie net nėra tuo suinteresuoti. Todėl privalote patys žinoti ką daryti ir kaip, jog pavyktų pinigus susigrąžinti sklandžiai, nors šiuo krizės laikotarpiu vargu ar tai pavyks padaryti.
Trumpa atmintinė
Visoms prekėms, kurių nenurodomas garantinis terminas, pagal įstatymą priskiriama 2 metų garantinis terminas. Vartotojų Teisių Gynimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalis.
Nusipirkę kokybišką prekę, 14 dienų po pirkimo jūs turite teisę ją pakeisti į analogišką sumokant kainų skirtumą, o jeigu tokios pardavėjas neturi jo nurodytoje vietoje, galite ir susigrąžinti pinigus. Tačiau privalote įrodyti, jog pirkote iš to pardavėjo ir prekė privalo būti prekinėje išvaizdoje t. y. su pakuote ir pilna komplektacija. Civilinio kodekso 6.362 straipsnis.
Nusipirkę nekokybišką prekę, lengvai ją galite grąžinti ir:
1) reikalauti padengti žalą (ji turi paveikti turtą arba sveikatą);
2) reikalauti pakeisti prekę kita ta pačia preke arba kitokia analogiška;
3) reikalauti pašalinti prekės trūkumus;
4) reikalauti padengti prekės trūkumų šalinimo išleidas;
5) reikalauti sumažinti prekės kainą;
6) reikalauti grąžinti pinigus.
Visi, išskyrus 6-ąjį, punktai turėtų būti vykdomi tuojau pat. Tuo tarpu 6-ąjam duodama 10 dienų. Pinigų gražinimo prašymui rekomenduotina rašyti raštišką prašymą. Jeigu pardavėjas atsisako išmokėti prekės kainą, jis privalo apie tai jums pranešti raštiškai per 10 dienų pridedant visas dokumentų, kuriais remiantis produktas nustatomas nekokybišku, kopijas.
Svarbūs dalykėliai, į kuriuos rekomenduočiau atkreipti dėmesį
Pinigų grąžinimo nepaspartins bandymas motyvuotai paaiškinti kodėl norite pinigų, o ne garantinio. Greičiau yra tiesiog parašyti prašymą pinigus grąžinti.
Privalote pateikti raštišką prašymą grąžinti pinigus.
Į jūsų raštišką prašymą grąžinti pinigus privalo būti atsakyta išsamiai raštiškai su visomis įstatymų dokumentų kopijomis per 10 dienų.
Būtinai paprašykite prašymo grąžinti pinigus kopijos su konsultanto antspaudu/parašu ar kitu patvirtinimu, jog tai nebuvo padirbtas dokumentas ir jis buvo pristatytas, kada ir buvo pristatytas.
Pinigų grąžinimas teoriškai pagreitina garantinį aptarnavimą. Mat atiduodami prekę siuntimui į garantinį servisą patikrinimui, jūs duodate jiems tik 10 dienų. Tad pinigus susigrąžinti dažnai yra greičiau negu susiremontuoti prekę.
Raštiškas prašymas grąžinti pinigus nėra niekaip susijęs su garantiniu aptarnavimu, todėl pinigus susigrąžinti galite toje pačioje parduotuvėje, o perdavimo garantiniam remontui aktas nesiskaito kaip raštiškas prašymas, net jeigu pastabose parašyta, jog reikia tik pažymos apie nekokybiškumą. Kitaip sakant - parduotuvėje būtinai pateikite prašymą grąžinti pinigus visiškai ant atskiro lapo. Dažniausiai prašymą galite parašyti tiesiog parduotuvėje jų formoje.
Bjaurus dalykas tos klaidos, bet nebijokite vardan vėlesnių problemų perskaityti žodis į žodį visus dokumentus ir ieškoti klaidų. Mano atveju - padaryta virš 5 rašybos klaidų ir vienoje vietoje vietoje kliento „Ernesto ...“ įrašytas kažkoks „Kastytis M...“. Pagal civilinį kodeksą tai nėra svarbu, nes procesas turi vykti be žodinio nagrinėjimo, o su tiksliniu nagrinėjimu kas ko nori.
Nusipirkę prekę, nepasirašinėkite po garantiniu talonu. Įdėmiai perskaitykite jo turinį ir saugokite jį iki pirmojo gedimo, tačiau jokiu būdu nepasirašinėkite po juo. Vartotojų apsaugos įstatymo 16 straipsnis numato, jog jeigu šis talonas pažeidžia jūsų teises - jis yra neteisėtas. O dažniausiai jame jums nėra suteikiama jokių teisių, tad pasirašydami jūs tik pralaimite. Tačiau be talono jūs neįrodysite, jog prekę pirkote iš kur pirkote - joje yra serijinis numeris, o čekyje - ne.
Pagal civilinio kodekso 6.364 straipsnio 4 dalį jūs galite reikalauti grąžinti ne tik pirkimo metu sumokėtų pinigų, bet ir prašymo rašymo metu buvusios prekės kainos. Jeigu prekė pabrango - jūs laimite.
Jeigu nuo pirkimo nepraėjo 14 dienų - turite teisę (civilinio kodekso 6.362 straipsnis) pasikeisti tiek kokybišką, tiek nekokybišką prekę į analogišką kitokių matmenų, formos, spalvos, modelio ar komplektiškumo. Jeigu keičiant daiktus susidaro kainų skirtumas, pirkėjas su pardavėju privalo atsiskaityti pagal perskaičiuotas kainas. Šią prekę renkatės pardavėjo nurodytoje vietoje - ji gali būti net ir kitame mieste. Jeigu tokių prekių nėra pardavėjo nurodytoje vietoje, pardavėjas privalo grąžinti sumokėtus pinigus. O jeigu rinktis yra iš ko - jūs liekate ant ledo. Dėl kainų skirtumų apmokėjimo rekomenduoju atidžiau rinktis pardavėją.
Norint susigrąžinti pinigus reikalinga tik prekė ir čekis, garantinio talono nereikia. Tačiau jis gali būti reikalingas, jeigu jame nurodyti prekės duomenys (pvz., serijinis numeris), padėsiantys įrodyti, jog šią prekę pirkote iš pardavėjo.
Pinigų už prekę susigrąžinimui negalioja garantinis terminas - pinigus galite susigrąžinti su net 2 metų ieškinio senaties terminu.
Bet kurie nekokybiškumo požymiai atsiradę per pirmus 6 mėnesius yra laikomi buvusiais pirkimo metu.
Nuorodos
Vartotojų teisių gynimo įstatymas.
Civilinis kodeksas.
Posted in Apžvalgos, Patarimai | 7 Comments »
