Versme.net blog

Microsoft žada išleisti Word, Excel ir PowerPoint internetines versijas

Nuo šiol populiariosiomis biuro programomis Word, Excel, OneNote ir PowerPoint galėsite naudotis internetu, nes neseniai Microsoft pristatė analogą Google Docs, Zoho Office ir ThinkFree Office. Šis analogas kitaip negu prieš metus paleista Office Live Workspace sistema, nebus skirtas tik talpinimui jau sukurtų dokumentų, jis bus skirtas dokumentų kūrimui.

Kol kas yra žinoma, jog Office Web programos bus stipriai apkarpytos standartinės versijos. Taip pat yra manoma, jog bus dvi versijos. Viena versija su reklamomis, o kita be reklamų susimokėjusiems mokestį vartotojams.

Deja, Linux naudotojai ir šį kartą bus nuvilti. Nors naujasis Office turėtų veikti ant IE, Safari ir Firefox naršyklių, jam reikalingas ne tik HTML ir AJAX palaikymas, bet ir Silverlight.

Keletas nuotraukų:

[via ReadWriteWeb]

Gentoo rsync serverio kūrimas

Mano tinkle yra naudojama keli kompiuteriai su Gentoo, todėl tenka imtis priemonių prieš galimą užblokavimą rsync serveriuose. rsync serveriai naudojami gauti naujiausiems ebuild failams (failai su informacija apie paketą Portage paketų valdikliui, pvz.). Kitaip sakant, be rsync sinchronizacijų mes negalėtume gauti naujausių paketų. Sinchronizuoti visus kompiuterius su vienu rsync serveriu kaip ir nebūtų problemos jeigu serverių administratoriai mūsų neįspėtų, jog sinchronizuojant daugiau negu vieną kartą per parą, galime būti užblokuoti. Tai tarsi apsisaugojimas nuo per didelių apkrovų ir kartu paskatinimas naudoti lokalius rsync serverius.

Tam yra puikus sprendimas: pakurti rsync serverį ant bet kurio Gentoo naudojančio kompiuterio. Tada lokalūs kompiuteriai sinchronizuos Portage su lokaliu serveriu ir nekels problemų su užsienyje stovinčiais rsync serveriais.

Pirmiausiai sukurkite /etc/rsyncd.conf failą ir įrašykite:

pid file = /var/run/rsyncd.pid
use chroot = yes
read only = yes
address = 192.168.2.150
log format = %t %a %m %f %b
timeout = 300
log file = /var/log/rsyncd.log
max connections = 2
motd file = /etc/rsyncd.motd
hosts deny = *
hosts allow = 192.168.2.0/24[gentoo-portage]
path = /usr/portage
comment = Gentoo Portage tree
exclude = /distfiles /packages

address eilutėje nurodykite serverio IP adresą. motd file nurodykite failą, kuriame įrašyta žinutė bus parodoma visiems prisijungusiems rsync serverio klientams. hosts allow nurodykite IP’us, kuriem leisite naudotis rsync serveriu (pvz., 192.168.0.0/16 – visiem 192.168.0.0-192.168.255.255, 192.168.0.0/24 – visiem 192.168.0.0-192.168.0.255 ir t. t.).

Dabar paleiskite rsyncd su tokia komanda:

# /etc/init.d/rsyncd start

Ir įtraukite rsyncd į pagrindinį sistemos krovimosi lygį:

# rc-update add rsyncd default

Galite bandyti sinchronizuoti su šiuo serveriu. Norėdami tai padaryti klientiniuose kompiuteriuose /etc/make.conf faile SYNC eilutę pakeiskite į:

SYNC=”rsync://192.168.2.150/gentoo-portage”

192.168.2.150 pakeiskite į rsync serverio IP adresą.

Kai visa tai atliksite, galite sinchronizuoti komanda „emerge –sync“ 🙂 .

NumLock įjungimas

Dažnai susiduriu su tokia problema, jog sistemai reikia įjungto Num Lock vos užsikrovus. Galėčiau naudotis skaičiais raidinėje klaviatūros dalyje, bet tada reikėtų pasirūpinti, jog visi kompiuteriai turėtų tokį patį išdėstymą, bet, deja, jie neturi.
Nusprendžiau aprašyti kaip tai esu automatizavęs Num Lock įjungimo procesą keliose operacinėse sistemose:

Windows XP/Vista
Windows XP galima įjungti Num Lock po prisijungimo prie sistemos, bet iš esmės tai šiek tiek lėtesnis variantas ir man reikia skaičių klaviatūros jau prisijungimui, bet ne po jo. Mano variantas yra redaguoti registro įrašą ir nustatyti Windows’ams, jog būtų įjungiamas Num Lock prieš prisijungimą:

1. Paleiskite „Registry Editor“: „Start“ –> „Run…“ –> „regedit“ –> „OK“.
2. Atsidarykite HKEY_USERS\.Default\Control Panel\Keyboard.
3. Du kartus paspauskite ant „InitialKeyboardIndicators“ ir pakeiskite „0“ į „2“. Spustelėkite „OK“ ir uždarykite langus.

Kitą kartą užsikrovus sistemai turėsite įjungtą Num Lock.

GDM (Ubuntu Linux)
Ubuntu (taip pat tinka ir kitoms distribucijoms) yra vienas paprastas variantas: įdiegti ir paleisti programą „numlockx“ po prisijungimo. Jos paleidimą galima automatizuoti, bet vėlgi – man reikalingas įjungtas Num Lock prieš prisijungimą, nes mano slaptažodis susideda ir iš skaičių.
Paredaguokite „/etc/gdm/Init/Default“ failą ir po eilute „exit 0“ įterpkite šias:

if [ -x /usr/bin/numlockx ]; then
/usr/bin/numlockx on
fi

Nepamirškite prieš perkraudami kompiuterį įdiegti „numlockx“ programą.

KDM (Kubuntu Linux)
Kaip ir GDM variantas, šis būdas tinka visoms KDM prisijungimo valdiklį naudojančioms distribucijoms. Norėdami įjungti Num Lock prieš prisijungiant paredaguokite „/etc/kde3/kdm/Xsetup“ failą ir įterpkite tokias eilutes:

if [ -x /usr/bin/numlockx ]; then
/usr/bin/numlockx on
fi

Nepamirškite įdiegti „numlockx“ programos prieš perkraudami kompiuterį.

Linux be prisijungimo valdiklio, bet su X serveriu
Šis variantas yra skirtas žmonėms kaip aš. Aš ant savo pagrindinės OS Gentoo neturiu jokio prisijungimo valdiklio ir esu tuo laimingas: sistema užsikrauna keliom sekundėm greičiau. Tačiau įjungto Num Lock vis tiek norisi užsikrovus sistemai.
Tam reikia įdiegti „numlockx“ ir įterpti tokią eilutę xinitrc faile (jis paprastai būna „/etc/X11/xinit/xinitrc“):

/usr/bin/numlockx on

Perkraukite sistemą, užsikraukite X’us ir jūsų Num Lock turėtų būti įjungtas.

Linux be prisijungimo valdiklio ir X serverio
Tam geriausia naudoti init.d scenarijų. Mano pateiktasis scenarijus tikrai turėtų veikti Gentoo sistemose (tiesą pasakius, jis turėtų būti jau iš anksto įtrauktas).



#!/sbin/runscript
# Copyright 1999-2007 Gentoo Foundation
# Distributed under the terms of the GNU General Public License v2

depend() {
need localmount
}

start() {
ebegin „Enabling numlock on ttys”
local dev
[[ -d /dev/vc ]] \
&& dev=/dev/vc/ \
|| dev=/dev/tty
for tty in $(seq 1 „${RC_TTY_NUMBER}”) ; do
setleds -D +num < ${dev}${tty} &> /dev/null
done
eend $? „Failed to enable numlock”
}

stop() {
ebegin „Disabling numlock on ttys”
local dev
[[ -d /dev/vc ]] \
&& dev=/dev/vc/ \
|| dev=/dev/tty
for tty in $(seq 1 „${RC_TTY_NUMBER}”) ; do
setleds -D -num < ${dev}${tty} &> /dev/null
done
eend $? „Failed to disable numlock”
}

# vim:ts=4

Įrašykite jį į „/etc/init.d/numlock“ failą ir įvykdykite:

rc-update add numlock default

Ši komanda turėtų liepti Gentoo užsikraunant užkrauti numlock scenarijų. Sulig šio scenarijaus užsikrovimu įjungiama Num Lock. Šiam scenarijui vykdyti nereikalinga „numlockx“ programa.

Ką rasime įdomaus Fedora 10?

Fedora – 4 pagal populiarumą (DistroWatch duomenys) Linux distribucija, finansuojama RedHat Inc. Šios distribucijos 9-oji versija iš tiesų kiek nuvylė net ir didesnius Fedora mėgėjus. Joje galima įžvelgti daug trūkumų. Tikimasi, jog lapkričio pabaigoje (~25 d.) išleidžiama 10-oji Fedora versija turėtų atpirkti ilgą laukimą.

Štai keletas priežasčių kodėl Fedora 10 turėtų atpirkti lūkesčius:

1. AMQP (Advanced Message Queueing Protocol) infrastruktūra. Pagrindinis AMQP tikslas yra sukurti atvirą standartą susirašinėjimui, kuris užtikrintų žinutės pristatymą. Taip pat šiuo protokolu galėsite siųsti failus, žinutes didelėm bendruomenėm.

2. Geresnis spausdinimas. Spausdinimas ir spausdintuvų konfigūravimas visada buvo didelė problema Linux darbastaliuose. Fedora 10 imasi šios problemos sprendimo:

• konfigūravimo įrankis nuo šiol yra paprastesnis; dvigubas paspaudimas ant spausdintuvo atidaro jo savybių langą;
• spausdintuvų sąrašas atnaujinamas automatiškai, kol konfigūracijos įrankis veikia;
• galėsite matyti individualių spausdintuvų atliekamus darbus paspaudę dešinįjį pelės klavišą ant spausdintuvo ir pasirinkę „View Print Queue“;
• „troubleshooter’yje“ atsirado „Diagnose“ mygtukas ir kt.

Kaip matote, Fedora 10 spausdinimo srityje tikrai nestovi vietoje.

3. Geresnis ir spartesnis sistemos užsikrovimas. Fedora 10 kūrėjai jau ilgas laikas stengiasi padaryti Fedora kuo sparčiau ir geriau užsikraunančią. Tai akivaizdžiai matėsi 9-oje versijoje. Gal 10 versijoje Fedora apskritai užsikraus žaibiškai?
Fedora 10 nebebus RHGB ir vietoje šios programos bus naudojama Fedora kūrėjų parašyta Plymouth programa, kuri krovimosi procese užsikraus žymiai anksčiau.
Fedora kūrėjai teigia, jog sistemos užsikrovimas truks maks. 30 sekundžių.

4. Nuotolinis valdymas tapo tik dar patogesnis. Ši Fedora versija bus lengvesnė naudoti kaip media centras. Šioje versijoje rasite geresnį LIRC palaikymą, kuris pagelbės prijunginėjant nuotolinio valdymo pultelius per infraraudonųjų spindulių jungtis ir pan.

5. Patobulintas PulseAudio. PulseAudio garso serveris buvo perrašytas, jog būtų galima naudoti timeriu paremtą audio organizavimą („schedule’inimą“). Su šiuo patobulinimu Fedora 10 tampa lygi MacOS ir Windows Vista, bent jau taip sako Fedora kūrėjai.

6. Pirmosios pagalbos rinkinukas. Pavadinimas kai kuriem gali nuskambėti juokingai, bet, iš tikrųjų, tai labai patogus automatinis atstatymo įrankis, kuris sujungia kelis pagrindinius atstatymo procesus ir juos pritaiko gelbstint sistemą.

7. „Kernel Modes Sharing“. Pats pavadinimas gali būti neįdomus paprastiem vartotojam vien dėl žodžio „kernel“, bet šį kartą rezultatas matomas akivaizdus ir sudominti turėtų net ir nežinančius kas yra sistemos branduolys. Iš esmės šis patobulinimas turėtų: pagerinti grafinį užsikrovimą, pastartinti persijungimą tarp vartotojų, pagerinti persijungimą tarp X serverių ir leisti rodyti grafines „panic“ žinutes.

8. Nuotoliniai virtualūs nustatymai. Nuotolinių prisijungimų prie virtualių kompiuterių valdiklio pridėjimas bus automatizuotas.

9. Saugumo auditas. Nuo šiol sistemoje bus naudojama sectool, kuris ne tik tikrina saugumą, bet ir įsibrovimus.

10. Virtuali talpykla. Nebereikės prisijunginėti tiesiogiai prie serverio, suteikiančio virtualizacijos galimybes. Visos pagrindinės valdymo užduotys galės būti atliekamos nuotoliniu būdu su „virt-manager“.

Jeigu norite, jau galite išbandyti Fedora 10 Beta versiją, tačiau tai tik galutinė versija ir joje nėra visų žadamų galutinei versijai funkcijų.

Funkcijų dešimtukas paimtas iš Simple Thoughts.

Telefono naudojimas vietoj magneto

Nukrintančios savaržėlės, pamestos adatos ir kiti smulkūs metaliniai daiktai – visa tai tik parodo, jog magnetas po ranka kartais gali labai palengvinti dieną.

Šiandien keistai pasijutau, kai pastebėjau, jog nesugebu pakelti savaržėlės nuo stalo be jokio smulkaus daikto. Jau ėjau ieškotis popieriaus lapo, jog pakelti savaržėlę nuo grindų (dabar tai atrodo juokingai (: ), bet staiga prisiminiau vieną metodą, apie kurį jau esu rašęs šiame tinklaraštyje (per atsinaujinimą iš WordPress 2.4 į 2.5 įrašą teko ištrinti).

Viskas labai paprasta. Jeigu turite telefoną su atskiru garsiakalbiu (jis dažniausiai būna nugarinėje telefono pusėje), galite tiesiog panaudoti patį telefoną kaip magnetą. Lengvus metalinius daiktus pakelsite pridėję garsiakalbį prie jų.

Trumpas pavyzdys kaip tai daroma: