3 sausio, 2009 – 15:07
Taigi, visai neseniai Maksim (aka Dummas) palygino ArchLinux ir Gentoo Linux distribucijas. Man asmeniškai idėja palyginti šias distribucijas patiko, tačiau pats palyginimas – ne. Šis įrašas – tai atsakymas į Dummas parašytą tinklaraščio įrašą.
Naudojau ir naudoju juos abu. Gentoo jau gal 2-3 metai kaip čiupinėju ir naudoju kaip pagrindinę OS maždaug 1,5 metų. ArchLinux esu ne kartą bandęs įdiegti, kai jos versijos nebuvo žymimos data, pusę metų naudojau serveryje 2008-ųjų versiją ir dabar VirtualBox’e turiu įsidiegęs įvairiem testam.
Serveryje abi sistemos pasirodė neblogai. Jeigu tik taip galima sakyti… Problemų kildavo tik su atnaujinimais (ArchLinux’e), bet tai jau paketų valdiklio problemos.
Paketų valdikliai abiejose sistemose man pasirodė visai neblogi.
Portage (Gentoo) pliusai, kurių neturi ArchLinux pacman’as:
- neradus paketo viename serveryje arba nutrūkus su juo ryšiui, jungiamasi prie kito serverio, o ne stabdomas darbas;
- programos ypač lengvai kompiliuojamos;
- norėdamas atnaujinti sistemą įvykdau „emerge -av world“ permetu akį per geltonus „USE“ flag’us ir paleidžiu atnaujinimą (daugiau jokių klausimų apie paketus);
- Portage nebūtina sinchronizuoti jeigu viename tinkle turite kelis kompiuterius (o jeigu ir make.conf failai panašūs – ir siųstis paketų); tuo tarpu ArchLinux neteko matyti net sinchronizacijos su vietiniu serveriu galimybių;
- nepatiko Portage? Ne bėda. Galite lengvai pereiti prie kelių kitų paketų valdiklių (pkgcore, Paludis ir kt.) arba netgi kitą paketų sistemą (pvz., RPM, DEB);
- kompiliavimo/diegimo problemas ypač lengva išspręsti, nes aiškiai parašoma kas yra.
Portage minusai:
- nesitikėkite gauti naujausio KDE, naujausio GNOME iš standartinių serverių – teks naudotis SVN ir neoficialiais serveriais, nes į oficialius serverius viskas kiek vėluoja dėl klaidų taisymų, testavimų ir pan.
Pacman pliusai:
- spartus ir paprastas paketų parsiuntimas ir įdiegimas.
Pacman minusai:
- nėra galimybės naudotis keliais veidrodiniais serveriais;
- nėra jokios galimybės išvengti paketo, kurio nepavyksta įdiegti, įdiegimo, jeigu jis eina kaip dep. kitai programai.
Jeigu turite įdėjų ką čia galima būtų prirašyti ar pašalinti, maloniai jų laukiu komentaruose…
Atkreipkite dėmesį į tai, jog į vertinimą neįtraukiu kompiliavimo ir binarinių paketų sistemos kriterijų. Kompiliuoti išeities tekstus yra gerai, nes gaunate optimizuotą programą, tačiau tai lėtoka. Instaliuoti binarinius paketus yra blogai, nes kodas optimizuotas dideliai daliai kompiuterių, o ne jūsų vienam, gaunate ne viską, ką sukūrė programos autoriai, o tik tai, ką įjungė jūsų OS autoriai kompiliuodami programą ir ruošdami paketą. O kadangi abiejose sistemose galima tiek įdiegti binarinius paketus (Portage irgi gali diegti ne iš išeities tekstų, o iš binarų, tik tam reikia nurodyt binarų veidrodinį serverį; taip pat į Gentoo gerai lenda RPM’ai), tiek išeities tekstus, šių kriterijų aptarimas yra beprasmiškas – jie yra tie kriterijai, kurie nesako ar OS yra gera, ar bloga, bet sako ar ji jums patiks.
Operacinės sitemos instaliacija abiejose OS man pasirodė gera. Su ArchLinux senesnėse versijose buvo begalės problemų net ir ne Alpha, Beta, RC versijose. Tiesą pasakius, nesistebiu, jog ši OS nepopuliarėjo ilgą laiką. Dabar problemų lygtais ir nebėra, tačiau instaliatorius taip ir liko akmens amžiaus. Apie Gentoo LiveCD GUI instaliatorių net nekalbu (yra problemų su particijų valdymu), tačiau CLI dirba visai neblogai. Tačiau, kaip jau rašiau, kiekviena OS turi savų savybių, kurios yra nevertintinos, nes kitoje OS jos atvirkščios, bet taip pat geros. Viena iš tų savybių yra OS diegimas be instaliatoriaus. Gentoo diegimas naudojantis instaliatoriumi iš esmės yra kiek „iškrypėliškas“ ir jeigu jūs instaliuojate Gentoo naudodamiesi instaliatoriumi, tai žinokite, jog tikrai nesužinosite kas yra Gentoo ir su kuo tai valgoma, o tik pasisemsite blogų ir kvailų įspūdžių. Taip, taip, Gentoo galite instaliuoti be instaliatoriaus. Iš viso, pamirškite visus LiveCD, bet kokias nešiojamas laikmenas, kuriose galvojote, jog įrašysite kažkokį tai Gentoo CD/DVD… Taip pat pamirškite Gentoo Minimal Instalation CD, kuris nors ir be instaliatoriaus, tačiau pajusti Gentoo skoniui yra netinkamas.
O Gentoo reikėtų įdiegti taip: paimate ir įsidiegiate sau patogią Linux OS. Žinoma, particijų lentelę iš anksto paruošiate Gentoo. Tada imate stage3, portage ir diegiate į naujai sukurtas particijas šalia įdiegtos Linux OS. Pvz.: aš visada pirmiau įdiegiu Ubuntu, o iš Ubuntu diegiu Gentoo ir vienu metu naudojuosi Skype, Pidgin, X-Chat, žiūriu filmą ir t. t.
Sakote Gentoo instaliacija ilgai užtrunka? O kur jūs skubate? Ar jums labai reikia būtent Gentoo? Jeigu jūs diegiate iš kitos Linux OS, tai kam jums būtina Gentoo dabar pat? Taip pat ir su programų atnaujinimais. O pirmą kartą diegiant atminkite, jog gausite savo darbą, savo sukonfigūruotą sistemą, o ne kieno nors kito. Galų gale, jeigu norite galite nekompiliuoti app-office/openoffice, o sudiegti binarinį variantą app-office/openoffice-bin. Bet vėlgi, grįškime prie nevertintinų kriterijų… Paketų diegimas iš esmės yra nevertintinas, nes jis juk turi pliusų abiejose OS.
Grįžkime prie ArchLinux instaliacijos. Instaliatorius tikrai turi kur judėti ir ne tik dėl to, jog tai vienintelis būdas instaliuoti ArchLinux, bet ir dėl to, nes yra ką patobulinti. Štai, kad ir paketų parsiuntimas. Kodėl aš turiu persijungti į kitą vt, jog pamatyti kaip ir kokiu greičiu siunčia paketus? Kodėl nutrūkus ryšiui su internetu man reikia iš naujo siųstis paketus, o jų siuntimas neprasitęsia, bet tiesiog sustoja?
ArchLinux iš prigimties yra pritaikytas i686 ir niekam. Apmaudu, ar ne? Ką daryti senų sistemų vartotojams?
Tiek ArchLinux, tiek Gentoo programų įdiegimas yra švarus. Viskas po įdiegimo veikia „out of box“. Abiejose sistemose, o ne tik ArchLinux, kaip rašė Maksim.
Maksim rašė, jog ArchLinux turi veidrodinį serverį Lietuvoje. Tačiau jis neoficialus! Tai reiškia, jog negaunate jokių garantijų. Taip pat paminėdamas veidrodinį serverį jis pateikė nuorodą, kuri veda į atviras.lt forumo temą. Keista, tačiau Maksim nepastebėjo, jog žemiau, toje pačioje temoje, buvo paminėtas ir Gentoo serveris Lietuvoje.
Atnaujinimai abiejose sistemose yra diegiami ypač paprastai. Gentoo užtenka įvykdyti „emerge world“ arba jeigu norite žinoti kas bus atnaujinama prieš patį atnaujinimą: „emerge -av world“. ArchLinux komanda irgi niekuo nenusileidžia Gentoo paprastumui. Beatnaujinant šias sistemas per ilgą laiką pastebėjau, jog Portage turi keletą bug’ų su blokuojamais paketais, tačiau visa tai yra labai lengvai ištaisoma atsivėrus Google, įvedus blokuojamą paketą ir perskaičius sprendimą, kuris būna pirmąjame puslapyje… Tuo tarpu ArchLinux dar laikant serveryje buvo problemų su kernel’io atnaujinimais. Kernel’is atsinaujino ir užsidėjo save kaip numatytąjį GRUB’e, o moduliai – ne. Net /lib/modules/ katalogas nebuvo sukurtas. O atnaujinimų taip ir nebuvo… Teko naudotis senos kernel versijos moduliais. Tačiau, kai sulaukiau kernel’io modulių atnaujinimo sistema galutinai atsisakė dirbti su bet kokiais moduliais, o FreeNode #archlinux kanale nepavyko gauti jokios pagalbos.
Dokumentacija. Manau praktiškai kiekvienas sutiks, jog yra dvi ypač gerai dokumentuotos distribucijos – tai Gentoo ir Ubuntu. Dažnai ieškodamas sprendimo kitom sistemom sprendimą per Google randu būtent šių distribucijų dokumentacijose (forumus ir kitas bendruomenines priemones priskiriu dokumentacijai). Tuo tarpu ArchLinux Tačiau Gentoo dokumentacija išmėtyta. Dalis jos gentoo.org, dalis neseniai lūžusiame ir praradusiame duomenų bazes gentoo-wiki.com, dalis Gentoo.org forumuose ir kitur. Tuo tarpu ArchLinux praktiškai viskas po vienu domenu, tačiau tikrai ginčytina ar tos dokumentacijos daugiau.
Bet kokiu atveju, noriu ypač pabrėžti, jog jokia distribucija neturi tiek daug informacijos apie instaliavimą, kaip Gentoo. Gentoo handbook‘e tikrai viskas aiškiai paaiškinta, tereikia netingėti perskaityti.
Klaidos. Ko jau ko, tačiau klaidų Gentoo ne ką daugiau už kitas distribucijas ir ArchLinux. O ypač ArchLinux. ArchLinux kūrėjai praktiškai visada tik paima kodą iš programos autorių ir sukuria paketą. Be jokių „patch’ų“, ištaisymų ir pan. Tuo tarpu Portage paima ne tik source’us, bet ir patch’us, o kai kuri programinė įranga netgi yra modifikuojama ištaisant klaidas (pvz., „gentoo-sources“).
Tačiau atviro kodo pasaulyje tų klaidų ne tiek jau daug, jog reikėtų bijoti ArchLinux ar Gentoo dėl jų.
Išvados. Taip, prie Gentoo pasėdėsim ilgai. Tačiau pažiūrėkim į skirtumus nuo ArchLinux? Taigi, kurioj vietoje mes pasėdėsime ilgiau negu prie ArchLinux? Tik prie Portage. Jeigu programų diegimas ir bandymas – Gentoo greičiausiai ne jums. Kitais atvejais sėdėsit ilgai tiek prie ArchLinux, tiek prie Gentoo. Jeigu norite paprastos ir geros sistemos – imate Ubuntu. Jeigu jums labai knieti išbandyti Gentoo, bet norite visko paruošto darbui (netgi labiau negu Ubuntu, nes gausite krūvą programų: Skype, žaidimų ir t. t.), tai paimkite SabayonLinux. Ši distribucija tikrai neatsiliks nuo Gentoo, o galbūt netgi ateityje pralenks Portage pakeisdama kokiu pkgcore.
Kaip jau galbūt žinote, vakar Microsoft išleido Microsoft Windows 7 Beta versiją viešumai. Parsisiųsti gali visi, tačiau ne visiem pavyksta gauti raktus, nes Microsoft serveriai šiuo metu patiria ypač dideles apkrovas. Tiesa, jau yra keletas žmonių, kuriem pavyko šiąnakt gauti raktus, tačiau tokių labai mažai.