Ką daryti, kai gaunate ypač daug nepageidaujamų laiškų

spalio 23, 2014 – 20:00

Pastebėjau, jog pastaraisiais metais su įvairių pašto siuntimo paslaugų išpopuliarėjimu lietuviai atrado „spamą“. Pats lietuviškų nepageidaujamų laiškų gaunu žymiai daugiau nei anksčiau, nors savo el. pašto adreso komerciniais tikslais niekur nenaudoju. Taip pat turiu domeną @versme.net, kuris turi „catch-all“ t. y. visi laiškai, kurių adresatas neegzistuoja (pvz., [email protected]), nukeliauja į mano nurodytą el. pašto adresą. Pvz., jei kas nors rašytų [email protected] adresui, šį laišką vis tiek gaučiau, nors tokia pašto dėžutė neegzistuoja. To privalumas – man nereikia kurtis pašto dėžučių norint galėti priimti laiškus įvairiais adresais.

Pastaba. Šiame straipsnyje pateikiama informacija nėra patariamojo pobūdžio ir neturi jokių garantijų. Naudodamiesi ja, prisiimate pilną atsakomybę už savo veiksmus ir jų pasekmes. Straipsnis nėra nuolatos atnaujinamas ar prižiūrimas, todėl visus faktus būtinai tikrinkite patys, kadangi įvairios detalės gali keistis. Neturiu teisinio išsilavinimo, todėl tuo labiau tam tikrose vietose galiu klysti. Šis straipsnis yra labiau asmeninės patirties dalinimosi pobūdžio.

#1. Nusipirkite domeną arba pradėkite naudoti „+“ el. pašto adrese. Nusipirkus domeną, kiekvieną kartą prireikus kur nors viešinti ar naudoti el. pašto adresą, galėsite panaudoti tam specialų adresą, pvz., [email protected] Jei pinigų leisti nenorite, galite puikiai naudoti savo jau esamą el. pašto adresą, pvz., [email protected] Tiesiog, kiekvieną kartą jį naudojant, vietoje [email protected] naudokite [email protected] GMail ir dauguma kitų pašto paslaugų tiekėjų ignoruoja viską, kas yra tarp + ir @, tačiau tai išlieka „To“ laukelyje.

Šitaip saugodamiesi nuo nepageidaujamų laiškų galėsite izoliuoti siuntėjus ne pagal laukelį „From“, o „To“. Privalumas aiškus – GMail ar kitur galėsite sukurti filtrą, jog laiškai einantys į tam tikrą adresą iš karto būtų ištrinti arba nusiųsti į Spam katalogą. Taip pat tiksliau žinosite kaip siuntėjas gavo jūsų el. pašto adresą.

Vien naudojant šią priemonę, galite atsikratyti tikrai daug „spamo“.

#2. Tačiau ne visados skirtingi pašto adresai padeda. Dabar ypač populiaru el. pašto adresus rinkti „crawling“ metodu t. y. liaudiškai šnekant, automatizuoti programą, jog ji naršytų internetą ir rinktų el. pašto adresus. Tokiu atveju, nuo „spamo“ greičiausiai niekaip neapsisaugosite, jei privalote skelbti savo el. pašto adresą, o vis kartas nuo karto praeinantys pro „spam“ filtrą laiškai tikrai pradės erzinti.

Tačiau yra dar ir teisinio pobūdžio priemonė – Europos Sąjungoje ir JAV jau ilgą laiką galioja įstatymai, draudžiantys naudoti „opt-out“ principą siunčiant visokį brukalą. Tai reiškia, jog jūsų sutikimas yra privalomas, o tiesiog el. pašto adreso radimas internete dar nereiškia, jog jums siųsti brukalą yra legalu, kad ir vieną kartą (net ir po to sunaikinus visus duomenis apie jus, mano nuomone). Taip pat „Atsiprašome, mes tiesiog radome jūsų el. pašto adresą internete“, „Šiuos laiškus jums siunčiame jau kurį laiką, pirmas laiškas buvo tik pasiūlomasis, todėl laikėme, jog sutinkate gauti juos, kadangi neatsisakėte“, „Atsiprašom, mes netyčia“ (visi šie pavyzdžiai, beje, yra realūs… taip, taip, man yra sakę, jog kadangi šlamšto neatsisakiau, tai palaikė sutikimu…) dažniausiai yra nelegitimūs/nereikšmingi. Žinoma, yra vienas kabliukas – jums siunčiamas elektroninis laiškas turi būti su rinkodaros tikslais („veikla, skirta paštu, telefonu arba kitokiu tiesioginiu būdu siūlyti asmenims prekes ar paslaugas ir (arba) teirautis jų nuomonės dėl siūlomų prekių ar paslaugų“). Taigi, teisines aplinkybes siuntėjui stipriai apsunkina, jei ta rinkodara komercinė.

O jeigu laiškas neatitinka tiesioginės rinkodaros sąvokos, dar galite ieškoti įvairių kitų Asmens duomenų apsaugos (ADA) įstatymo pažeidimų. Tokiu atveju, apskritai pamirškite apie patį brukalą – geriau galvokite „kodėl šiam asmeniui buvo suteikta teisė saugoti ir tvarkyti mano duomenis?“, o pats laiškas lieka kaip įrodymas, kad duomenų valdytojas iš tiesų turėjo jūsų duomenis. Šis įstatymas tikrai stipriai vartotojų pusėje. Dar vienas įdomus kabliukas, kurį aš spėju, jog pažeidžia dauguma asmens duomenis parduodančių įmonių ir asmenų – 24 straipsnio antra dalis, kuri nurodo, jog „Duomenų valdytojas, kuris asmens duomenis gauna ne iš duomenų subjekto, privalo apie tai informuoti duomenų subjektą pradėdamas tvarkyti asmens duomenis“. Kitaip sakant, kiekvienas jūsų duomenis nusipirkęs asmuo privalo jus apie tai informuoti, net jei jūs sutikote, jog jūsų duomenys bus parduoti kokiom nors nekonkrečiom trečiosioms šalims.

Pačio įstatymo giliai nenagrinėsiu, bet turiu pripažinti, kad man atrodo, jog jį turėtų žinoti kiekvienas Lietuvos pilietis, kurį erzina nuolatos nesibaigiančios lietuviškos reklamos el. paštu. Man pačiam jau atsibodo spaudžioti „atsisakyti naujienlaiškio“ po laiškais, kurių neužsisakiau ir dar blogiau – po laiškais, kurie yra vienkartiniai (t. y. daugiau nebebus siunčiami, nes „tikslas“ jau pasiektas, kažkokia reklama išsiųsta) ir jų siuntėjai mėgsta naudotis vartotojų nežinojimu apie „opt-out“ principo taikymą Europos Sąjungoje. Labai dažnai man tiesiog atrašo, jog daugiau laiškų jums nebesiųsime, atsiprašome. Bet juk didžioji dalis „spamo“ ir yra tokia – vienkartinė! Remiantis ADA įstatymu, manau, kad tai nėra visai legalu. Rekomenduoju visiems pasidomėti ir pasidalinti patirtim komentaruose. Taip pat, nežinau kiek aktyvi ši inspekcija, bet manau, kad jos svarbumas tik augs ir Lietuvos biudžetui tikrai padės, jei tik bus išnaudojama teisingai.

TL;DR: egzistuoja toks Lietuvos Respublikos Asmens duomenų apsaugos įstatymas, kuris labai naudingas ginant savo teises dėl „spamo“ ir kitokio jūsų asmens duomenų tvarkymo (pvz., nelegalaus pardavimo). Skundą, kurį per 60-120 dienų išnagrinės ADA inspekcija, užpildyti gali čia.

Tikslesnių teisinių detalių rekomenduoju ieškoti pačiame įstatyme – Lietuvos Respublikos Asmens Duomenų Apsaugos įstatymas. Dar kartą primenu, jog šiame puslapyje pateikta medžiaga nėra patariamoji, naudodamiesi ja, patys prisiimate visą atsakomybę, todėl dėl visko domėkitės patys. Šio įstatymo vykdymą prižiūri Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, į kurią ir reikėtų kreiptis per 30 dienų nuo duomenų valdytojo paklausimo dėl jums rūpimo klausimo. Neturiu teisinio išsilavinimo, kai kurios šio straipsnio detalės remiasi mano asmeniniu šio įstatymo supratimu, kas gali prasilenkti su teisininkų interpretacijomis, todėl būtinai pasikonsultuokite su kompetetingais asmenims.

Bus papildyta.

  1. One Response to “Ką daryti, kai gaunate ypač daug nepageidaujamų laiškų”

  2. #1 pliuso ženklas ne visada padeda.
    Ne visose svetainėse tai veikia. suvedinėjant el.pašto adresą jis programiškai tikrinamas. T.y. žiūrima ar tai tikrai el.pašto adresas, o ne paprastas tekstas. Ir tokiu atveju „+“ pripažįstamas, kaip netinkamas simbolis ir paprašoma patikslinti el.pašto adresą.

    By Varingis on Spa 24, 2014

» Comments RSS Feed

Rašyti komentarą