ADSL technologija ir apie ją

gruodžio 1, 2006 – 16:05

ADSL – Asymmetric Digital Subscriber Line. Išvertus į lietuvių kalbą tai yra Asimetrinė Skaitmeninė Kliento Linija (ASKL). Dažniausiai ši linija minima kaip plačiajuostė interneto prieiga. Iš tikrųjų šios linijos interneto planai daug galingesni negu ISDN ar kiti. Tačiau žinoma šiuo metu tai jau nebėra greičiausia linija.

Maksimalus ADSL linijos (šiuo atveju turiu omenyje ADSL2+; dar gana populiarūs ADSL ir ADSL2, tačiau ADSL2+ yra greičiausias) siuntimosi greitis gali būti 24 Mbit/s, o išsiuntimo – >1 Mbit/s, kai yra ~2,5 km nuotolis nuo jus aptarnaujančios ADSL stoties. Tuo tarpu kiti tinklai jau gali veikti žymiai didesniais greičiais, nes sąlygos būna vienodos visoje šalyje (pavyzdžiui, palydovinis internetas) ir pan. Bet visgi šiuo metu ADSL prieigos labiausiai paplitusios Lietuvoje (manyčiau mes visi žinome, kad šiuo metu TEO yra lyderis, kad ir kaip būtų apmaudu tą pripažinti). ADSL2+ (dar žinomas kaip ITU G.992.5) liniją galima dar labiau pagreitinti sumažinus SNR (Signal to Noise Ratio) ir sujungus su kita linija.
TEO per savo ADSL linijas naudoja tik 2 laidus, tačiau vietoje 4P2C (2 Connectors arba kitaip sakant 2 laidai/kontaktai, 2P reikštų 2 pin t.y. 2 įdubimai) RJ-11 kištukų aš rekomenduočiau pirkti 6P6C kištukus. Vienu eina informacija, o kitu srovė (galite patikrinti vieną iš laidų palaižydami… O sujungus ar darant trumpą jungimą galima su telefonu pastebėti, kad tarsi kuriamas skambutis). Pagal standartus tie laidai turi būti (kalbu apie tuos, kurie jau išvedžioti namie telefonams nuo paskirstymo dėžučių) raudonas ir žalias. Jie jungiami prie vidurinių kontaktų. Laidus galima sumaišyti vietomis. Kai jungiate laidus ir juos priveržiate varžtais, tai patariu, kiek įmanoma labiau apsisaugoti nuo tiesioginio ir netiesioginio kontakto. Gali būti taip, kad iš vieno laido einantis signalas paklius į kitus laidus ir gausis mišrainė. Modemas tiesiog pradės streikuoti (dažniausiai jeigu pajungtas tik srovės laidelis, tai jisai bando jungtis, bet ryšys nutrūksta dar nespėjus prisijungti). Tiesa, turėčiau pasakyti, kad dviejų laidukų sistema (kitaip dar vadinama POTS) yra gana sena, tačiau populiari. Jau populiarėja naujesnės sistemos veikiančios net su 6 laidais. Būtent todėl rekomenduoju naudoti 6P6C RJ-11 kištukus. Jie tiks dar gana ilgai, o jeigu vedžiojate laidą, tai tikriausiai jis bus su daug gyslų ir jas visas galėsite iš karto panaudoti nors jos ir nereikalingos. Visgi ADSL tėra tik sąsaja (interface) ir POTS pasijungimas čia ne prie ko. Tačiau teko apie tai užsiminti, nes be ryšio mes neturėsime ADSL.
O kaip gi ADSL veikia? Tikriausiai tokį klausimą turėjome galvoje. Visi suprantame, kad viskas vyksta elektros impulsų pagalba. Iš tikrųjų svarbiausia yra impulsų dažnis. Kiekvienam dalykui skiriamas skirtingas dažnis, nes kitokio kelio turėti sparčią ADSL (tarp kitko, tai leidžia vienu metu naudotis daugeliu paslaugų) prieigą mes neturime. Telefonai veikia nuo 0 iki 4 kHz, siunčiama informacija nuo ~26 kHz iki 138 kHz, o tai ką atsisiunčiate jūs gaunate nuo 138 kHz iki 1104 kHz dažniais.

Tolesnė straipsnio dalis apie dažniausiai pasitaikantį protokolą, kuriuo jungiamasi prie interneto per ADSL – PPPoE.
Pažodžiu tai būtų Point to point portocol over ethernet. Lietuviškai taškas į tašką per tinklo plokštę. Galima naudotis ir USB įrenginiais. Tada tinklo plokštė tik emuliuojama, t.y. ji būna virtuali. Senesnės Windows negu XP negali dirbti su PPPoE, nes jose nėra tam skirtų tvarkyklių. Rekomenduoju RAS-PPPOE. Tai būtų viskas, ką reikia žinoti apie ADSL.

2006 m. gruodžio 1 d., Pixel
  1. 2 komentarai to “ADSL technologija ir apie ją”

  2. „galima dar labiau pagreitinti sumažinus SNR“ rekomenduoju pasidometi, kas yra SNR… nes siuo atveju parasyta neteisingai.

    By Vytautas on Sau 10, 2010

  3. Kodėl neteisingai? Aš juk ir nesakiau, kad praktiškai tai labai yprasta, teoriniam lygmeny.

    By Ernestas on Sau 10, 2010

Sorry, comments for this entry are closed at this time.