Versme.net blog

Komutatorius – draugas ar priešas?

Balandis 10, 2010 – 17:14

Kaip žinia, maršrutizatorius – tai iš esmės switch’as, kuris pasiima internetą iš išorinio tinklo segmento (WAN) ir jį dalina vidiniam (LAN). Kartais jums reikia pasidaryti „repeater’į“ – įrenginį, kuris pratęstų tinklą (tiek WiFi, tiek laidais) nekurdamas naujo. Prie tokio įrenginio prijungus kompiuterį, jis prisijungtų ne prie „repeater’io“ tinklo, o prie tinklo, prie kurio jungiasi „repeater’is“ ir būtų ten tiesiogiai pasiekiamas.

Komutatorius – kas tai?
Komutatorius taip pat daug kur vadinamas „switch’u“. Komutatoriai naudingi, kai reikia sujungti daug kompiuterių į tinklą, daugiau nei leidžia maršrutizatoriaus lizdų kiekis. Patys komutatoriai vieni negali veikti – jiems reikia, jog tinkle būtų DHCP serveris, jog veiktų NAT. Apskritai kalbant, visas tinklo skirstymas yra atliekamas pagal OSI modelį, kuris susideda iš 7 sluoksnių. Pagal jį tinklo duomenų maršrutizavimas išoriniuose įrenginiuose dažniausiai atliekamas dvejuose lygmenyse: paskirstant duomenis pagal MAC adresą (vidinis tinklas; OSI sluoksnis 2) ir pagal IP, žinučių persiuntimą ir pan. (OSI sluoksnis 3), dar kitaip vadinamas „network layer“.

Komutatoriai gali maršrutizuoti srautą tik pagal MAC adresą. Todėl jie negali patys paimti internetą ir jį padalinti kompiuteriams. Kompiuteriai patys prisijungs per komutatorių prie aukštesnio tinklo segmento – jeigu toliau komutatoriaus stovi modemas, tai tas segmentas būtų jau pats internetas. Tokiu atveju, kai aukštesnysis tinklo segmentas lieka tik internetas, jungiantis per komutatorių kiekvienas kompiuteris gauna išorinį IP adresą ir nėra pasiekiami vienas kitam, nebent interneto paslaugų tiekėjas yra nurodęs kitaip.

Maršrutizatorių greičiausiai nereikia pristatinėti – jie patys dalina internetą, patys perduoda duomenis į išorinį tinklą pagal IP, nors vidiniame tinkle irgi vadovaujasi pirmo OSI sluoksnio taisyklėmis. Skirtumas tarp maršrutizatoriaus ir komutatoriaus liaudiškai šnekant yra tas, jog komutatorius tik praplečia maršrutizatoriaus lizdų kiekį, o maršrutizatorius sukuria atskirą tinklą, be NAT pagalbos visiškai nepasiekiamą išoriniem tinklam. Pats maršrutizatorius yra „gateway“, nesvarbu kuriame tinklo segmente jį pastatysite, o komutatorius tik prijungia kompiuterius prie kito „gateway“ per DHCP. Jeigu namie turite vieną maršrutizatorių ir norite, jog kitame kambaryje būtų dar vienas įrenginys su keliais lizdais, kad nereikėtų vesti daug laidų iki pat maršrutizatoriaus, tai jums užtenka nuvesti vieną laidą iki to kambario ir ten pajungti komutatorių. Komutatoriaus dažniausiai nereikia net konfigūruoti (apskritai, tokią funkciją turi tik labai brangūs komutatoriai). Komutatoriai pigesni nei maršrutizatoriai. Tiesa, komutatoriai patys negali plėsti WiFi tinklo, tačiau maršrutizatorius, perdarytas į komutatorių, gali. Pajungus komutatorių, lygiai taip pat kaip ir su maršrutizatorium, jeigu duomenys keliauja į kompiuterį, kuris prijungtas prie to pačio komutatoriaus – duomenys siunčiami tiesiai kompiuteriui, o ne per aukštesnį tinklo segmentą. Jeigu pasijungsite 1000Mbps tinklą su komutatoriu ir 100Mbps tinklą su maršrutizatoriumi – tinklas tarp prie komutatoriaus pajungtų kompiuterių su 1000Mbps tinklo adapteriais ir laidais veiks ne 100Mbps, o 1000Mbps greičiu. Komutatorius neturi WAN prievado – visi lizdai vienodi, tinklą jis gali pasigauti iš bet kurio lizdo, kuriuo ras DHCP serverį.

Tačiau nemaišykite komutatoriaus su „hub’u“ – „hub’as“ nuo „switch’o“ skiriasi tuo, jog duomenis perduoda per visą tinklą išilgai, o ne tiesiai gavėjui. Taip pat nepamirškite, jog komutatorius vargu ar yra jums reikalingas, jei namie neturite vietinio tinklo, tik tiesioginę prieigą prie interneto. Skirtumas tarp „hub’o“ ir „switch’o“ visai paprastas:

Naudojant „hub’ą“ visas tinklas funkcionuoja ir toliau net kurioje nors vietoje nutrūkus laidui – tai buvo privalumas prieš dar seniau naudotus koncentratorius. Plačiau apie laidus ir „hub’us“.

Kuo naudingi maršrutizatoriai su integruotais modemais?
Greičiausiai daugelis esate gavę iš savo interneto tiekėjo kokį nors ADSL maršrutizatorių – maršrutizatorių su integruotu ADSL modemu. Integruoto ADSL modemo idėja atrodo puiki – nereikia antro lizdo elektrai, susitaupo elektros ir vietos, nes nėra papildomos dėžutės. Tačiau atsiranda didžiulė problema, kai vietoje ADSL interneto, kurį gaunate per siaurą RJ-11 jungtį jums interneto tiekėjas duoda platų RJ-45 kabelį. Šiam internetui nebereikia modemo. Jums netgi maršrutizatoriaus nebereikia, jei turite tik vieną kompiuterį. Taip pat pasitaiko, jog sugenda tik integruotas ADSL modemas, o maršrutizatoriaus funkcijos ir toliau veikia puikiai.

Vienintelis sprendimas kaip išspausti naudos iš tokio ADSL maršrutizatoriaus – išjungti jo NAT ir DHCP funkcijas. Taip gausite komutatorių. Prijungus jį prie tinklo gausite daugiau lizdų. Visai galimas variantas, jog vietinis tinklas veiks ir pajungus tiesiai interneto kabelį į komutatorių, tačiau tai nėra taip saugu. Visada saugiau yra būti nepasiekiamam ir sėdėti už NAT – vidiniame tinkle.

Kaip jis atrodo?
Komutatoriai būna įvairių dydžių: nuo mažo, ADSL paskirstymo dėžutės, dydžio (Canyon CNP-D05P su 5 100Mbps jungtim už 40 Lt) iki didelio, kaip „rack“ tipo serveris, (Dell PowerConnect 3548 su 48 4GBE jungtim už 999 Lt):

Nuorodos
Network switch, Wikipedia
Network layer, Wikipedia
Router, Wikipedia

Perkame ir grąžiname pagal civilinį kodeksą

Balandis 10, 2010 – 1:37

Mano horoskopas buvo visiškai prastas – per savaitę net dvi prekes grąžinau į parduotuvę, o iš viso sugędo dar gal 3 prietaisai. Susipažinkite su mano „geduolių“ partija:
1. Maršrutizatorius D-Link DIR-615 C2. Jau perkant turėjau įtarimų, jog su juo kils problemų. Bet buvo ir gerų atsiliepimų. Klydau, jog lošti loterijoje „nusipirk veikiantį D-Link“ yra gera mintis. Rezultatas – sugaišta beveik mėnesis laiko.
2. Asus UX30. Puikus nešiojamasis kompiuteris. Tačiau trumpas buvimas rinkoje greičiausiai kažką sako apie tai, jog gamintojas kažką slepia. Mat problema labai panaši – kompiuteris negauna srovės/nesikrauna, todėl neįsijungia. Tai jau antras kartas. Sugędo tiesiog Login 2010 konferencijos metu.
3. Nokia E66. GPS neberanda arba jei randa – nebesijungia su palydovais. Kartais randa net 5 su beveik pilnom padalom ir vis tiek prie jų nesijungia. Programinės įrangos atnaujinimas nepadėjo. Problema atsirado irgi tada, kai GPS prireikė labiausiai – pasiklydus Vilniuj… Telefonas man reikalingas, o ir pirkime buvo neaiškumų, todėl kol kas jo nei į garantinį, nei į parduotuvę (jei tokia apskritai buvo) nežadu siųsti.

Tiek maršrutizatorių, tiek nešiojamąjį kompiuterį pirkau Elektromarkt, Kauno Akropolyje. Jų vardas čia svarbus ne tiek dėl prekių kokybės, kiek dėl viso pinigų grąžinimo proceso. Nusprendžiau susigrąžinti pinigus, nes D-Link – tai žaidimas ar paklius kokybiškas, o Asus – tai brokuota serija.

Pirmas bandymas su maršrutizatorium (pradžia 2010-03-15)
Atėjus į parduotuvę pirmiausiai vengiama priimti prekę pinigų grąžinimui – bandoma išaiškinti, kad negali imti ir tiesiog grąžinti pinigų. Šalia stovi iškaba „prekės atgal negrąžinamos“. Tačiau toks įstatymas – privalo grąžinti, jei tik prekė nekokybiška arba nepraėjo 14 dienų. O gal jie prekiauja tik daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklėse nurodytomis prekėmis?

Tai ar ji nekokybiška, ar ne, Elektromarkt negali patikrinti parduotuvėje. Siūlo siųsti į garantinį, kad gautų pažymą, jog prekė tikrai nekokybiška ir ar kaltas gamintojas. Man tai atrodo pakankamai sąžininga, tad su tuo sutinku ir jie išsiunčia ją į garantinį. Žinoma, problemos aprašymą reikia vos ne raidė į raidę padiktuoti – juk ne visi žino kas yra 802.11n tinklas ir kaip jis rašomas, nors užrašytas didžiuliu šriftu ant pakuotės… Pakuotės niekas netikrino. Iš karto parašė, jog pateikiau pilną komplektaciją. Jų bėdos, jei ką pamiršau, o jie nenori net pabandyti ištestuoti prekės parduotuvėje.

Pasirašau tik po garantinio remonto aktu. Susitariam, jog gavę prekę atgal man paskambins (kad būtų aiškiau – tai neįvyko) ir praneš apie prekę, kai tik ją gaus, ir tai turėtų įvykti iki 2010-03-20. Grįžęs namo remonto akte randu krūvas rašybos ir gramatikos klaidų, o vienoje vietoje klientas nurodytas visai ne aš. Pastabose nenurodyta, jog noriu tik pažymos apie nekokybiškumą. Visas dokumentas kaip paprastam garantiniui. Tikriausiai pamiršo redaguodami šabloną.

Po antrojo bandymo grįžau į parduotuvę (2010-03-24) ir užpildžiau raštišką prašymą grąžinti pinigus. Nors per pirmą bandymą man sakė, jog garantinis užtruks mažiau nei savaitę, taip nebuvo. Todėl užpildžiau prašymą, jog būtų suteiktas tikslus terminas. Vėlgi pasako, jog man paskambins (kad būtų aiškiau – tai irgi neįvyko). Tačiau taip pat pasakė, jog maršrutizatorių parduotuvėje jau turės ketvirtadienio (25 d.) antroje pusėje. Ateinu 26 d., nors žinau, jog pagal įstatymą jiems atsakyti daviau dar 10 dienų. 26 dieną jie man pateikia tokį atsakymą:



„Maršrutizatorius buvo perduotas į UAB „D-Link Baltija“ garantinį servisą apžiūrai. Patikrinus maršrutizatorių, pareikšti gedimai nebuvo pastebėti. Taip pat profilaktiškai buvo atnaujinta maršrutizatoriaus programinė įranga. Kadangi gedimų nebuvo aptikta, UAB „Elektromarkt“ atsisako grąžinti sumokėtus pinigus už pirktą prekę.“

Na, ką gi, nesutinka grąžinti, tai nesutinka. Ką daryti… Neturiu tiek laiko susitariu, jog maršrutizatorių pasiimsiu vėliau ir po valandėlės grįžtu. Tada man pasiūloma maršrutizatorių pakeisti į kitą. Aš įeinu į parduotuvę ir joje apsidairau, tačiau nieko kokybiško nematau. Tada staiga suvokiu, jog mane apgaudinėja – jie patys supranta, kad maršrutizatoriui remontą atliko (programinę įrangą tai perrašė, o pasak daug internetinių komentarų būtent tai ir ištaiso D-Link’ų problemas) ir, jog jis iš tiesų buvo nekokybiškas. Visa bėda, jog dabar teturiu tik šį įrašą ir jokios vilties įrodyti kas buvo:

Tačiau dar blogiau – nuėjus į garantinį ir paprašius įjungti maršrutizatorių jis neįsijungė. Juk jis kokybiškas! Įsijungė tik po 5 min. iš antro karto. Grįžus namo neišeina jo užkrauti – įkišus laidą į kompiuterį nerandamas joks DHCP serveris. Ar kažką praleidau? Ak, taip, juk dar ir UAB „D-Link Baltija“ išrašą teikėsi pateikti ir parašą padėti po atsakymu į prašymą grąžinti pinigus, bet tik paprašius.

Antras bandymas
Per Login 2010 Asus UX30 staiga išsijungė. Įjungiau – veikia. Paveikė pusvalandį. Įsidėjau atgal į kuprinę. Po dar trupučio laiko išsitraukus jis nebeįsijungė. Nebesikrovė taip pat. Nesudaužtas, net nesubraižytas.
Nunešus į Elektromarkt buvau šiek tiek nustebintas – šį kartą nors konsultantė ta pati, užpildėm tokį patį garantinio remonto aktą ir tada BUM! Duoda rašyti prašymą grąžinti pinigus. O kai per pirmą bandymą buvau vienas, tai greičiausiai svarbiausias dalykas buvo šypsotis, o ne grąžinti man pinigus ar bent sudaryti sąlygas turėti tokią galimybę? Na, bet nesistebiu – greičiausiai į tokius klientus žiūrima kaip į žioplius, nes Elektromarkt vadovybė (pvz., direktorė Daiva Klibavičienė) pinigų negrąžina už prekes – tiek kokybiškas, tiek nekokybiškas. Ir čia aš ne iš savo patirties sakau, o cituoju konsultantės žodžius.

Šį kartą prekė siunčiama į garantinį, jog patikrintų ar visos apsaugos vietoje, ar niekas nesulieta. Matyt kaltas aš (sarkazmas)! Kompiuterį atgavus po 11 dienų gaunam atsakymą su Teisingumo Ministerijos 7R-4988 rašto kopija (kurią, beje, turėjau irgi išsireikalauti, nors pagal įstatymą jie ir taip turi ją pridėti, bet gi jų nuomone tai greičiausiai nėra reikšminga ir vartotojui TIKRAI aišku kas tame 7R-4988 rašte rašoma… (sarkazmas)), kurioje Teisingumo Ministerija dėsto savo nuomonę apie Civilinio Kodekso pastraipų interpretavimą prekybos srityje. Atsakyme teigiama, jog atsisakoma grąžinti pinigus dėl gedimo mažareikšmiškumo. Gedimas BIOS’ų. Tiems, kas nežino – be BIOS’ų kompiuteris ne tik užsikrauti, bet ir įsijungti ar pasikrauti negali! Paprašius nurodyti kur tiksliai minima, jog esant mažareikšmiam gedimui Teisingumo Ministerija tuo raštu leidžia negrąžinti pinigų ir koks tada jau būtų reikšmingas gedimas, atsakymo negavau – tik parodė kelias pastraipas, kurias perskaičius buvo akivaizdu, jog kalbama labai abstrakčiai, neaiškiai ir visiškai palankiai tik pardavėjui.

Ir pabaigai trumputė citata iš garantinio remonto akto: „Pametus šį priėmimo perdavimo aktą prekė negrąžinama. Pametus šį dokumentą būtina atvykti į parduotuvę, kurioje palikote prekę ir su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.“. Tai gražinat ar ne?

Iš abiejų bandymų išmokau vieno dalyko: konsultantai nieko nežino ne tik apie prekę (o turėtų žinoti, pagal įstatymą), bet ir apie pinigų susigrąžinimą – jie net nėra tuo suinteresuoti. Todėl privalote patys žinoti ką daryti ir kaip, jog pavyktų pinigus susigrąžinti sklandžiai, nors šiuo krizės laikotarpiu vargu ar tai pavyks padaryti.

Trumpa atmintinė
Visoms prekėms, kurių nenurodomas garantinis terminas, pagal įstatymą priskiriama 2 metų garantinis terminas. Vartotojų Teisių Gynimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalis.
Nusipirkę kokybišką prekę, 14 dienų po pirkimo jūs turite teisę ją pakeisti į analogišką sumokant kainų skirtumą, o jeigu tokios pardavėjas neturi jo nurodytoje vietoje, galite ir susigrąžinti pinigus. Tačiau privalote įrodyti, jog pirkote iš to pardavėjo ir prekė privalo būti prekinėje išvaizdoje t. y. su pakuote ir pilna komplektacija. Civilinio kodekso 6.362 straipsnis.
Nusipirkę nekokybišką prekę, lengvai ją galite grąžinti ir:
1) reikalauti padengti žalą (ji turi paveikti turtą arba sveikatą);
2) reikalauti pakeisti prekę kita ta pačia preke arba kitokia analogiška;
3) reikalauti pašalinti prekės trūkumus;
4) reikalauti padengti prekės trūkumų šalinimo išleidas;
5) reikalauti sumažinti prekės kainą;
6) reikalauti grąžinti pinigus.
Visi, išskyrus 6-ąjį, punktai turėtų būti vykdomi tuojau pat. Tuo tarpu 6-ąjam duodama 10 dienų. Pinigų gražinimo prašymui rekomenduotina rašyti raštišką prašymą. Jeigu pardavėjas atsisako išmokėti prekės kainą, jis privalo apie tai jums pranešti raštiškai per 10 dienų pridedant visas dokumentų, kuriais remiantis produktas nustatomas nekokybišku, kopijas.

Svarbūs dalykėliai, į kuriuos rekomenduočiau atkreipti dėmesį

• Pinigų grąžinimo nepaspartins bandymas motyvuotai paaiškinti kodėl norite pinigų, o ne garantinio. Greičiau yra tiesiog parašyti prašymą pinigus grąžinti.
• Privalote pateikti raštišką prašymą grąžinti pinigus.
• Į jūsų raštišką prašymą grąžinti pinigus privalo būti atsakyta išsamiai raštiškai su visomis įstatymų dokumentų kopijomis per 10 dienų.
• Būtinai paprašykite prašymo grąžinti pinigus kopijos su konsultanto antspaudu/parašu ar kitu patvirtinimu, jog tai nebuvo padirbtas dokumentas ir jis buvo pristatytas, kada ir buvo pristatytas.
• Pinigų grąžinimas teoriškai pagreitina garantinį aptarnavimą. Mat atiduodami prekę siuntimui į garantinį servisą patikrinimui, jūs duodate jiems tik 10 dienų. Tad pinigus susigrąžinti dažnai yra greičiau negu susiremontuoti prekę.
• Raštiškas prašymas grąžinti pinigus nėra niekaip susijęs su garantiniu aptarnavimu, todėl pinigus susigrąžinti galite toje pačioje parduotuvėje, o perdavimo garantiniam remontui aktas nesiskaito kaip raštiškas prašymas, net jeigu pastabose parašyta, jog reikia tik pažymos apie nekokybiškumą. Kitaip sakant – parduotuvėje būtinai pateikite prašymą grąžinti pinigus visiškai ant atskiro lapo. Dažniausiai prašymą galite parašyti tiesiog parduotuvėje jų formoje.
• Bjaurus dalykas tos klaidos, bet nebijokite vardan vėlesnių problemų perskaityti žodis į žodį visus dokumentus ir ieškoti klaidų. Mano atveju – padaryta virš 5 rašybos klaidų ir vienoje vietoje vietoje kliento „Ernesto …“ įrašytas kažkoks „Kastytis M…“. Pagal civilinį kodeksą tai nėra svarbu, nes procesas turi vykti be žodinio nagrinėjimo, o su tiksliniu nagrinėjimu kas ko nori.
• Nusipirkę prekę, nepasirašinėkite po garantiniu talonu. Įdėmiai perskaitykite jo turinį ir saugokite jį iki pirmojo gedimo, tačiau jokiu būdu nepasirašinėkite po juo. Vartotojų apsaugos įstatymo 16 straipsnis numato, jog jeigu šis talonas pažeidžia jūsų teises – jis yra neteisėtas. O dažniausiai jame jums nėra suteikiama jokių teisių, tad pasirašydami jūs tik pralaimite. Tačiau be talono jūs neįrodysite, jog prekę pirkote iš kur pirkote – joje yra serijinis numeris, o čekyje – ne.
• Pagal civilinio kodekso 6.364 straipsnio 4 dalį jūs galite reikalauti grąžinti ne tik pirkimo metu sumokėtų pinigų, bet ir prašymo rašymo metu buvusios prekės kainos. Jeigu prekė pabrango – jūs laimite.
• Jeigu nuo pirkimo nepraėjo 14 dienų – turite teisę (civilinio kodekso 6.362 straipsnis) pasikeisti tiek kokybišką, tiek nekokybišką prekę į analogišką kitokių matmenų, formos, spalvos, modelio ar komplektiškumo. Jeigu keičiant daiktus susidaro kainų skirtumas, pirkėjas su pardavėju privalo atsiskaityti pagal perskaičiuotas kainas. Šią prekę renkatės pardavėjo nurodytoje vietoje – ji gali būti net ir kitame mieste. Jeigu tokių prekių nėra pardavėjo nurodytoje vietoje, pardavėjas privalo grąžinti sumokėtus pinigus. O jeigu rinktis yra iš ko – jūs liekate ant ledo. Dėl kainų skirtumų apmokėjimo rekomenduoju atidžiau rinktis pardavėją.
• Norint susigrąžinti pinigus reikalinga tik prekė ir čekis, garantinio talono nereikia. Tačiau jis gali būti reikalingas, jeigu jame nurodyti prekės duomenys (pvz., serijinis numeris), padėsiantys įrodyti, jog šią prekę pirkote iš pardavėjo.
• Pinigų už prekę susigrąžinimui negalioja garantinis terminas – pinigus galite susigrąžinti su net 2 metų ieškinio senaties terminu.
• Bet kurie nekokybiškumo požymiai atsiradę per pirmus 6 mėnesius yra laikomi buvusiais pirkimo metu.

Nuorodos
Vartotojų teisių gynimo įstatymas.
Civilinis kodeksas.

Velykinis konkursas nuolaidoms gauti!

Balandis 3, 2010 – 15:07

Po Login 2010 konferencijos pas mane namie prisirinko šiek tiek nuolaidų, kurių nenoriu naudoti. Tačiau esu įsitikinęs, jog atsiras norinčių papuošti savo kompiuterį lipduku iš skins.lt, pasinaudoti Google AdWords 100 Lt ir pan. Konkurso sąlygos visai paprastos – turite sekti @ernetas Twitter srautą ir atsidaryti Twitter žinutę:

Ir ją „retweet’inti“ būtinai naudojant Twitter „retweet“ funkciją, o ne „RT @ernetas: “ tipo žinutes.

Dalinamų daiktų fondas:

• CoralMap 100 Lt dovana Google AdWords reklamai;
• 50% skins.lt nuolaida;
• .eu European Identity lipdukai;
• Labas pakuotės (su 1 Lt, nemokamais skambučiais ir SMS visame Bitė tinkle pusei metų ir nemokamais SMS Labas visada).

Konkurse nedalyvaus Twitter naudotojai, kurie „neretweet’ino“ (1) arba nesekė @ernetas srauto (2) iki konkurso pabaigos (2010 m. balandžio 5 d.).

Antrąją velykų dieną bus paskelbti nugalėtojai (nebent susisieks ir atsisakys viešumo) Versme.net. Nugalėtojai atrenkami kompiuterinių burtų keliu.

Dėmesio! Esant nepakankamui dalyvių skaičiui organizatoriai pasilieka teisę konkursą nutraukti ir po 2010 m. balandžio 4 d. arba jį pratęsti.
Jeigu norite, galite prisidėti prie dalinamų daiktų/paslaugų – apie tai praneškite paštu arba komentaruose .

Konkursas įvyko. Laimėjo visi dalyvavę! (ir laikęsi 1 bei antro punktų)
Su dalyviais susisiekta Twitter žinutėmis.

Login 2010 interneto konferencija gyvai (vaizdo įrašai ir nuotraukos)

Kovas 17, 2010 – 21:35

Kovo 18 d. (šiandien) nuo 10 iki 17 valandos Siemens Arena vyksta konferencija apie internetą – Login 2010. Šiame įraše matysite Twitter atnaujinimus, greičiausiai susijusius su Login 2010 konferencija. Juos taip pat galite sekti Twitter puslapyje twitter.com/ernetas (RSS). Taip pat įdomių pranešimų Login 2010 tematika rasite @Login2010 Twitter sraute.

9:30:00 PM: Pradedam!

9:37:24 PM: Į Login išparduoti bilietai, tačiau kaip tai atsilieps vietos Siemens Arena kiekiui? Praeitoje konferencijoje jos nebuvo labai daug.

9:57:12 PM: Tikėkimės šiemet elektros lizdų #Login turėsim ne tik viršutinėse eilėse. Iš jų nufilmuoti ką nors su geru garsu praktiškai neįmanoma.

8:41:03 AM: Traukiniu Kaunas-Vilnius į Login. Būsiu visu pusvalandžiu anksčiau.

8:53:03 AM: http://twitpic.com/19a9g0 – Radau sprendimą, ką daryt jei pritruks lizdų .

9:52:43 AM: Insanely late… Kodėl troleibusai tokie lėti?

10:08:04 AM: http://twitpic.com/19aidz – Mano spėjimai, jog Login nesusitvarkys su tiek žmonių pasitvirtino… Liūdniausia, kad aš eilės gale .

Walter De Brouwer, „Kaip paversti Lietuvą vienu pažangiausių technologijų centrų Europoje“

10:42:00 AM: Dar gal drum and bass klausysim?

Alex Hunter, „Prekės ženklų vystymo ateitis internete“

11:28:05 AM: Padėkit kas nors gaut elektros .

11:29:03 AM: Bloginsiu live: http://bit.ly/cM5ZmA

11:49:03 AM: Andy Mcloughlin kaip ir naudinga, bet skiedalas…

11:50:04 AM: Turiu pirmus du kalbėtojus @4GB . Kur upload’int?

11:53:05 AM: „More money, more problems“, – Andy Mcloughlin

Microsoft Surface stalo žaidimas su modeliukais

11:54:03 AM: Targets, targets, targets… what’s next?

12:02:05 PM: Check this video out — Įeinant į Login 2010 @10:02 http://youtu.be/8EmbnSR-vY4

12:06:25 PM: „People buy from people“, – Andy Mcloughlin

12:07:17 PM: Statistika rodo, jog soc. tinkluose šiukšlinimas apie Login’ą nekaip atsiliepia šiukšlintojam… )

Login 2010 interneto apdovanojimai

12:51:08 PM: Elektros gausit prie vyrų tuoleto. #Login2010

1:03:03 PM: http://twitpic.com/19b32f – Gavau savo nemokamą knygą. Knygyne būtų tekę sumokėt 50 Lt. Atsipirko bilietai. Dar duokit ką, kad ir kurui būtų

1:59:31 PM: Šauni dienelė. Laptop dead per pačią konferenciją. Ir dar ne nuosavas, o skolintas.

2:10:03 PM: Kad ir koks tas Gaumina pristatymas – jo pamatyti nebeįmanoma. Žmonių daug. #Login2010

Diskusija „Tradicinė žiniasklaida naujoje interneto eroje“

2:51:46 PM: Diskusija tai praktiškai tik tarp Džiugo ir Verslo žinių, pakomentuojant 15min. #Login2010

3:07:23 PM: Šiemet Login ypač trūksta interaktyvumo kaip inovatyviam renginiui. #Login2010

3:11:28 PM: Gal Login derėtų vadintis seminarų verslininkams, o ne konferencija? Negana to, praktiškai nieko vien tik blogeriam.

3:12:45 PM: Iš Sture Udd kalbos išėjo pusė auditorijos, mat nuobodu apie Upcode klausytis. #Login2010

3:17:08 PM: http://twitpic.com/19bndm – UpCode ant argentinos vairuotojos teisių. #Login2010

3:23:12 PM: http://twitpic.com/19bofh – Jeigu pažiūrėtumet iš nugaros į daugelio kompiuterių ekranus – pastebėtumet, kad sėdima jeigu ne Facebook, tai Login puslapyje. Niekas neblogina ir niekam neįdomu ) . #Login2010

3:52:25 PM: Jūs išleidžiat 30% daugiau negu įsivaizduojat. #Login2010

Matthew Fraser, „Kaip socialinė žiniasklaida keičia organizacijas“

4:16:31 PM: http://twitpic.com/19c0b2 – Suvenyrą gautą nemokamai dovanų užtvirtinau autoriaus autografu. #Login2010

Login 2010 Ignite sesija: EžiukasVilniuje apie Lietuvos pasididžiavimą

Login 2010 Ignite sesija: Justas Jaskonis apie tylą

Login 2010 Ignite sesija: CommonSense ir Darius Gylys apie dienoraščio pagalbą pabėgti iš darbo biržos

9:27:43 PM: Login 2010 theme songs: Phoenix – Love Like a Sunset Part I ir Audio Bullys – Only Man #Login2010

10:03:31 PM: Ignite winners CommonSense ir Darius Bagdžiūnas: http://bit.ly/aULsl2 #Login2010

11:36:11 PM: Įdėsiu pas save Login 2010 Walter pristatymą. 1,2 GB. Kas nors siųsitės?

12:23:53 AM: Oki, rytoj bus. O kol kas viską keliu dalimis į Youtube. Jeigu nenuluš kompiuteris, viskas bus puiku.

7:51:14 AM: Login 2010 interneto apdovanojimai – http://bit.ly/cMg0As

Gyvojo įrašo pabaiga. Toliau sudedu ne savo filmuotą medžiagą, kuri taip pat įdomi pažiūrėti:

Justas Jaškonis: Triukšmas vs Tyla @Login2010 Ignite

2 smagūs vyras ir moteris pristato įdėją @Login2010 Ignite

Dar viena piratavimo istorija @Login2010 Ignite

Copy Paste visuomėnė @Login2010 Ignite

Darom 2010 @Login2010 Ignite

18 pamąstymų kaip prisijaukinti tinklaraštį @Login2010 Ignite

Login 2010 Baltic Best Internet Project Awards

Paulius Rymeikis, „Networking = Not Working“

Jie turėtų vadintis ne D-Link, o Disconnecting Link…

Vasaris 14, 2010 – 22:37

Iki šiol naudojau SMC 7904WBRA2 maršrutizatorių su 4 RJ-45 jungtimis, 802.11b/g WiFi ir integruotu ADSL2+ modemu. Šis maršrutizatorius veikė labai stabiliai visus 5 metus. Nebuvo nė karto nulūžęs. Nė karto nereikėjo perkrauti dėl kokio nors defekto. Deja, artimiausiu metu atėjo jo paskutiniosios dienos – iš pradžių nustojo veikti ugniasienė (angl. „firewall“). Su įjungta ugniasiene maršrutizatorius paprasčiausiai sulėtėdavo taip, jog prie jo prisijungti buvo praktiškai neįmanoma, jeigu kas nors naudojasi internetu. Išjungiau ugniasienę.

Dar kelis mėnesius padirbo be problemų, kai vieną dieną nustojo gaudyti TEO DHCP serverį (vienas iš naujųjų Zebra Plius planų). To pasekoje vietinis tinklas veikė, tik pačio interneto nebuvo. Tokią problemą jau teko turėti – tą kartą problema buvo TEO pusėje. Skirtumas toks, jog perjungus maršrutizatorių į „bridge“ režimą (t. y. išjungus jo „maršrutizavimo funkciją“) ir prie modemo prijungus tik vieną kompiuterį, interneto neturėsite jeigu problema pas TEO, o jeigu kompiuteris prie interneto prisijungs be problemų – problema jūsų maršrutizatoriuje. Taip jau atsitiko, kad šį kartą kaltas pasirodė maršrutizatorius. Perjungiau jį į „bridge“ režimą ir kelias dienas iki kito maršrutizatoriaus pirkimo internetu naudojausi tik viename kompiuteryje. Be didesnių problemų galėjau prisijungti ir kitą kompiuterį per papildomą tinklo plokštę – tik nepatogu, juk laido į kitą kambarį nesivesi.

Pasitaikius progai panaršiau po lietuviškas elektronines parduotuves. Praktiškai visur vyravo D-Link produktai ir visoks negirdėtas šlamštas. Apie D-Link jau esu girdėjęs daug blogų atsiliepimų. Tačiau paskaičiau apie kelis naujesnius jų produktus komentarus ir nusprendžiau, jog už suprantamą kainą galiu juos „paremti“. Mat Linksys Lietuvoje nepavyko rasti už padorią kainą ir išorinėmis WiFi antenomis. Taigi, nulėkęs į parduotuvę nusipirkau D-Link DIR-615. Už analogišką kainą galėjau įsigyti D-Link DIR-320, kuris akį labai traukė savo USB jungtimi.

Prieš apsilankydamas parduotuvėje pabendravau su keliais užsieniečiais, jau kelis mėnesius naudojančius šiuos D-Link’us – atsiliepimai buvo puikūs, ypač apie DIR-320. Šis maršrutizatorius USB jungtį su gamykline programine įranga gali naudoti tik spausdintuvo dalinimui. Daugiau su gamykline įranga ničnieko negausit. O ir tas spausdintuvo dalinimas bus toks, jog į kompiuterį pirmiausiai reikės iš disko įdiegti spausdintuvo tvarkykles ir dar naudojant specialią D-Link programą – tikrai nepatogus būdas. Tačiau į maršrutizatorių įdiegus DD-WRT prie USB jungties galėsite ne tik prijungti „flash’ą“ ar HDD, bet ir USB šakotuvu prijungti kelis įrenginius vienu metu. DIR-320 palaiko 802.11b/g ir turi tik vieną WiFi anteną, tuo tarpu DIR-615 turi dvi antenas ir palaiko 802.11b/g/n tinklus. Į DIR-320 įdiegti DD-WRT pavyks, o į DIR-615 – ne. Tad pagrindinis pasirinkimas buvo tarp ypač didelio funkcionalumo (D-Link DIR-320) ir didelės spartos bei veikimo atstumo (D-Link DIR-615 su 802.11n Draft 2.0 2.4Ghz 20/40Mhz). Pasirinkau D-Link DIR-615.

Praleisiu viską apie įpakavimą: jis nieko neišsiskiriantis, ant dėžučių D-Link rašo tokį patį „šlamštą“ kaip ir kiti gamintojai: maršrutizatorių pajungsi per tiek ir tiek žingsnių, maršrutizatorius toks ir toks, neįtikėtinai paprastas nustatyti ir paleisti. Skirtumas tik tas, jog D-Link, bent jau šį kartą, neišpildo to, ką pristato. Kad maršrutizatorių pilnai paleisti – jį reikėjo perkrauti bemaž 5 kartus (įskaitant nesėkmingus pekrovimus, po kurių kažkodėl maršrutizatorius vis dar dirbo senais nustatymais). Tuo tarpu ant dėžutės rašo „3 simple steps“. Man, rodos, kažkas pamiršo įskaičiuoti, jog kištuko ištraukimas ir įkišimas į lizdą irgi turėtų būti įskaičiuotas kaip žingsnis… Pirmą dieną 802.11n tinklas neveikė ilgiau valandos – greitai su kai kuriais kompiuteriais nebegalėjau prisijungti. 802.11n tinklo išjungimas padėjo. Nuo sekančios dienos viskas veikė be didesnių problemų, net įjungus 802.11n. Stebuklas. Įdomu ar amžinas.

Netrukus vėl paleidau į darbą visus tris WiFi tinklus („repeater’iai“). Galėjau išmatuoti spartumą. Kompiuteriuose naudojant tuos pačius WiFi adapterius nustačiau, jog, tomis pačiomis sąlygomis 802.11g veikia vidutiniškai 1-3 MB/s greičiu (siunčiant duomenis RAW t. y. nenaudojant jokio protokolo – tiesiog naudojant tc ar ką kitą), o 802.11n 7-11 MB/s. Nors 802.11n čia tik Draft 2.0 130 Mbps, toks greitis yra pakankamai didelis palyginus su tokiu, kokį turėtumėm gauti 802.11g. Turint tokį greitį jau galima per vietinį tinklą žiūrėti 720p kokybės suspaustus filmus.

Deja, tokių gerų įspūdžių pamatęs tinklo stiprumą neturėjau. Kai kurie „specialistai“ rekomenduoja, jog perkamas maršrutizatorius būtinai turėtų bent dvi antenas. Tada pirkėjas neteisingai supranta. Antenos skirtos ne tam, kad savaime padidintų signalo stiprumą, o tam, kad būdamos skirtingose pozicijose galėtų jį išplėsti platesniu kampu. Antenos ne šiaip sau išorinės ir sukiojasi. Jas sukiojant galima gauti geresnį WiFi signalą atitinkamose vietose. Kai tų antenų dvi ar daugiau – tai ir vietų, kuriose galite pagerinti signalą pakreipdami anteną, padaugėja. Klystate, jeigu manote, kad tai taikoma tik kryptinėms antenoms – dvi omni antenos skirtingomis pozicijomis taip pat paskleis tinklą plačiau ir nebus „juodųjų“ vietų. Tačiau kad ir kokios tai būtų antenos – jos neišplės jūsų tinklo atviroje erdvėje toliau. Pastačiau maršrutizatorius vieną ant kito, kaip tą dariau prieš kelis mėnesius vasarą atviroje erdvėje. Vasarą matavau skirtumą tarp SMC 7904WBRA2 ir Buffalo WHR-125, kuris giriasi platesnia aprėptim. Iš tikrųjų, abu maršrutizatoriai turėjo tokią pačią WiFi aprėptį, todėl testavimui naudojau Buffalo, kuris patogesnėje pastatoje dalyje. Su NetStumbler pamatavau signalą – praktiškai visose vietose skirtumas buvo vos 10 dBm:

802.11g 2 antenos prieš vieną

Su NetStumbler testavau tik 802.11g tinklą. 802.11n tinklas turi platesnę aprėptį ir didesnį greitį – jį pavyks pagauti dar keliais metrais toliau negu 802.11g. Tačiau visą esmė kainoje – kiek mes mokame už tas dvi antenas? Nežinau kaip kitiem vartotojam, bet mano situacijoje, kai šio maršrutizatoriaus paskirtis buvo ne skleisti WiFi ryšį, o tik perduoti internetą per WiFi į kitą maršrutizatorių („repeater’į“), tai tiek mokėti neapsimokėjo. Greičiausiai būčiau neapsirikęs paėmęs vieną naujesnių Linksys’ų su 802.11g ir vidine antena. Tačiau reikia pripažinti – jeigu žiūrim į kainą ir funkcijas, kurias gaunam, tai D-Link’as geresnis negu naujausi Linksys’ai su vidinėm antenom.

Gaila, bet to apie kokybę nepasakyčiau. Dabar pastebėjau, jog išsiuntimas per WAN pasidarė spartesnis negu anksčiau per SMC 7904WBRA2. Tačiau to kaina – kartais kai kurios užklausos laukia eilėje. Jeigu atidarysite 100 puslapių vienu metu ir siųsitės filmą, tai greičiausiai plika akimi matysite kaip naršyklė juos krauna iš eilės visą amžinybę.

Specifikacijos
Nieko ypatingo už 165 Lt:

• 802.11b/g/n(draft 2.0) 2.4Ghz 20/40Mhz;
• dvi antenos;
• 4 RJ-45 100BaseT jungtys;
• WiFi Protected Setup mygtukas;
• stovas;
• papildomos keturios „pagalvėlės“ kojelėms;
• diskas su instrukcijomis ir konfigūracijos programa;
• gąsdinantis lipdukas „Prieš naudodamas įdėk CD ir pamatyk mūsų reklamą“;
• AC adapteris, kurį pirmą kartą išjungęs ir netyčia prilietęs kontaktą „gavau per nagus“.

Pirmiausiai išpakavus maršrutizatorių jį reikėjo sukonfigūruoti. Iš karto uždėjau slaptažodį. Tai pirmas maršrutizatorius, kurį matau prašantį prisijungimą patvirtinti „captcha“ tipo paveikslėliu:

Tačiau ne tik tai erzina. Dar labiau sunervina, jog pilnas nustatymų išsaugojimas gali užtrukti iki 2 minučių, tuo tarpu perkrovimas trunka net 42 sekundes, kai analogiškas maršrutizatorius užsikrauna per 30 sekundžių:

Kartu pridedamas stovas ganėtinai naudingas tik, kai nenaudojate laidų – su laidais šis maršrutizatorius tampa labiau priklausomas nuo jų negu nuo savo kojų:

Truputis pačio maršrutizatoriaus apžvalgos:

Kitų vartotojų pastebėjimai apie D-Link
Internete plyti prieštaringos nuomonės ir diskusijos apie D-Link produktus. Vieni nusivylę prastai veikiančiais produktais, kitiem jie tiesiog veikia. Žymiai daugiau nusivylusių, kuriem į rankas pakliuvo nekokybiški produktai.

Tik nusipirkęs ir plačiau pasidomėjęs apie D-Link DIR-615 supratau vieną globalų dalyką apie prekių pirkimą: niekados neskaityk tokių apžvalgų kaip ši, o skaityk tokių apžvalgų komentarus. Buvo ganėtinai sunku surasti negatyvią apžvalgą. O štai negatyvių komentarų po tomis apžvalgomis – pilna. Žinoma, ir pozityvių yra.

Beje, įdomus dalykas, D-Link’ai turi „mistinę“ savybę: jų WiFi indikatoriai nuolatos mirksi. Kodėl? Taip su D-Link’ų gaminiais jau keli metai – kažkokiam inžinieriui šovė į galvą, jog, kai visi to pačio produkto indikatoriai nemirksėdami, o tiesiog šviesdami rodo, jog veikia korektiškai, WiFi indikatorius turėtų mirksėti.

Pabaigai trumpas „amerikietiško humoro“ filmukas reprezentuojantis vartotojų reakciją į tokius produktus (DIR-615 – gerai, kad tai ne žmogus):

Reziume
D-Link DIR-615 maršrutizatorius yra loterija. Greičiausiai taip yra ir su kitais D-Link maršrutizatoriais. Kokie 70% maršrutizatorių pirkėjų jau iš karto būna nepatenkinti. Abejoju ar ir likę 30% ilgą laiką būna tokie. Verdiktas – D-Link žlugus kompanija. Greitai visi pasimokys, jog jie negamina kokybiškų produktų ir jų nebeišgelbės žema kaina. Galbūt bankroto greitai dar nebus (nes kokybė nepasikeitė nuo tada, kai D-Link susitepė vardą praeitame dešimtmetyje), tačiau šios įmonės akcijų tikrai nepirkčiau – nuo 2007-ųjų jos ganėtinai stipriai krito, o priežasčių kodėl jos dabar vėl turėtų šoktelėti nesugalvoju, nors per 2009-uosius ir pakilo 8$. Visiškai nesuprantu kodėl, tačiau D-Link – šlamštą gaminanti kompanija, kuri nesiruošia bankrutuoti. Gal sėkmingas verslas yra sukurti kokybės ženklą, o po to jį suteršti?

Pastaba: po testų supratau padaręs klaidą – būtų tereikėję nusukti vieną anteną, tada testas būtų buvęs objektyvesnis. Pakartojęs testą įsitikinau, jog rezultatas toks pat – maks. 10 dBm skirtumas.

Nuotraukos

Daugiau nuotraukų.

Acer 5542G – pigus pasirinkimas darbui

Vasaris 14, 2010 – 13:08

Acer kompanija turėjo didelį pasisekimą su 5536/5536G nešiojamaisiais kompiuteriais. Tačiau jie jau nebegaminami, o ir rinkos poreikių nebepatenkintų – jie per silpni. Todėl Acer sukūrė pakaitalą – 5542G. Šis kompiuteris, pasak kompanijos, turėjo susilaukti tokio pat, gal netgi didesnio pasisekimo. Technologijos juda į priekį – ne daug kam nereikia sunkaus, nelabai išvaizdaus ir kokybiško kompiuterio. Acer pristato galingesnius kompiuterius už labai ekonomišką kainą kaip tik tiems, kuriem reikia pigaus ir galingo kompiuterio darbui biure. Perskaičius specifikacijas norisi dar kartą pasitikrinti kainą. Kompiuteryje rasite AMD Turion II 2,2 Ghz procesorių, 3GB DDR2 atminties, ATI 4570 512MB DDR3 vaizdo plokštę ir 320GB kietąjį diską. Visko tikrai užteks ir kaina tikrai patenkins. Jo kaina vos nuo 2100 Lt (iš GNT gausite už 1500 Lt su PVM).

Bendros kompiuterio specifikacijos

• AMD Turion II M500 2.2Ghz (1MB L2)
• ATI Mobility Radeon HD 4570 512MB DDR3
• 15.6″ High Definition LED backlit TFT LCD 220-nit
• Bluetooth 2.1+EDR
• WiFi 802.11g/b
• integruoti garsiakalbiai;
• prastos garsiakalbių kokybės neatitinkanti garso plokštė su S/PDIF jungtimi;
• 2,8 kg
• 6-cell baterija (3 val.)

Pradėjus pakuoti kompiuterį iš karto į akis krenta keliais centimetrais plonesnis lagaminėlis. Jame nerasite krepšio kompiuteriui. Tačiau keistų dalykų tikrai pastebėsite: į instrukcijas įdėtas kartonas… greičiausiai ne tam, kad storį padidinti. Pakuotėse rasite tik labai trumpą kompiuterio funkcijų aprašymą. Kitas dalykas – beveik visas kompiuteris apklijuotas apsauginėmis plėvelėmis. Būtent, daugiskaita. Nejau taip brangu viską apsaugoti tiesiog viena plėvele? Ekranas šonuose atrodo tragiškai:

Bet ne tai pasirodys keisčiausia, o tai, jog prie OS aprašyme nurodoma Windows 7, nors kompiuteris su Linux distribucija Linpus. Ši Linux distribucija jums duos tik beveik bevertę komandinę eilutę, kuri krausis net 29 s:

Užsikrovus sistemai suprantu, jog nieko čia gero nebus – vis tiek turiu suinstaliuoti Microsoft Windows. Suinstaliuoju Windows 7 Ultimate. Visos tvarkyklės rastos. Trūksta tik kortelių skaitytuvo. Atidarau Acer puslapį, o ten vienintelės tvarkyklės – WiFi internetui – ir dar įdomus dalykėlis – šis kompiuteris palaiko tik Windows 7, nors diske pateiktos tvarkyklės daugiausiai tik Windows Vista sistemai (tačiau viskas veikia be problemų). Apsidairau kas duodama prie kompiuterio – Linux licenzija kartu su „Acer“ kompaktu. Visiškai neaišku kas tame kompakte, jeigu ne tvarkyklės, tai net nežinočiau, jog pakavimas klaidinantis – diske ne Linux operacinė sistema, o tvarkyklės, kurių man taip reikia.

Pirma problema, su kuria susidursite, bus sunkus kompiuterio atidarymas. Tą lengviausia padaryti dviem rankomis, bet tai toli gražu ne patogiausia. Kompiuterio atidarymo mechanizmas labai minkštas, todėl jis nėra labai slankus ir kompiuterį atidaryti su vienu pirštu gali būti kiek keblu. Kitaip sakant – bandant atidaryti kompiuterį slankioji detalė paprasčiausiai įsispaudžia į kompiuterio korpusą ir tai sukelia didžiules problemas. Acer galėjo nepagailėti pinigų magnetam, o ne „kablių mechanizmui“ kompiuterio ekrano uždarymui.

Atsidarius kompiuterį pirmiausiai pastebiu milžinišką įjungimo mygtuką. Jis susideda iš dviejų LED’ų, kurie rodo ar kompiuteris įjungtas ir ar kraunasi. Visas kompiuterio korpusas iš nelygaus paviršiaus medžiagos. Tai turėtų padaryti šį kompiuterį stilingu, tačiau 5542G storas, sunkus ir neišvaizdus. Kompiuterio svoris 2,8 kg, o storis nuo 2,6 cm iki 3,7 cm:

Toliau į akis krenta įdomi klaviatūra. Ji ne tik pilna (su skaičių dalimi), bet ir patys klavišai yra didėjantys nuo viršaus į apačią. Pvz., „Ctrl“ mygtukas kelis kartus didesnis už F1. Galbūt nelabai gražu, bet kiek pastebėjau nėra labai jau nepatogu. Acer 5542G klaviatūra minkšta ir maloni pirštam, tačiau didokas triukšmas išduoda, jog ji susidėvėjus gali būti nepakenčiama. Įsitikinti galite patys:

Tačiau jos išdėstymas turėtų atkreipti dėmesį, jeigu ieškote pilno klaviatūros išdėstymo:

Pasileidžiu truputį muzikos. Garsas palyginti puikus, nors kokybė ir labai atsilieka nuo gerų kompiuterinių kolonėlių. Ant kompiuterio užrašyta „DOLBY Home Theatre“, „Virtual SurroundSound“ ir „Dolby 10“. Prijungus išorines kolonėles suprantu, jog Acer integruotos kolonėlės ryškiai prastesnės už kompiuterio garso plokštę. Kompiuteris tarsi sukurtas nenaudoti su tuo, kas jame pateikta.

Kompiuterio ekrano kraštinių santykis 16:9. Radeon Mobility HD4570 vaizdo plokštė leis kompiuteriui be didelių problemų atkurti 1080p HD vaizdą. Kairėje kompiuterio pusėje rasime jungtis ne tik mikrofonui ir ausinėm, bet ir garso įvestį. Taip pat kompiuteris pats turi „Crystal Eye“ internetinę kamerą, kuri pritaikyta darbui prieblandoje. Kiek teko bandyti – rezultatas stulbinantis, kamera iš tiesų veikia kelis kartus geriau prieblandoje negu įprastos. Dabar, kai pirksiu internetinę kamerą, tai bus vienas iš būtinų kriterijų. O Acer 5542G naudotojam nereikės rūpintis internetine kamera ir mikrofonu – juos šis kompiuteris jau turi.

Tačiau tai dar ne viskas. Kompiuteryje rasite visas šias jungtis:

• SD™, MMC, MS, MS PRO, xD kortelių skaitytuvas;
• 4x USB 2.0 jungtys;
• 1x HDMI jungtis su HDCP palaikymu;
• 1x VGA (DE-15) jungtis;
• 1x garso išvestis;
• 1x S/PDIF jungtis;
• 1x mikrofono jungtis
• 1x garso įvestis;
• 1x modemo jungtis (RJ-11);
• 1x tinklo plokštės jungtis (RJ-45).

Žinoma, rasite ir kompiuterio pakrovėjo jungtį. Prie kompiuterio pridėta 48.8 W 4400 mAh (6-cell) Li-ion baterija ir 65W pakrovėjas. Pasak gamintojo kompiuteris turėtų galėti dirbti su baterija iki 3 valandų. Deja, man net ir nenaudojant pavyko pasiekti tik 2 valandas. Tuo tarpu baterijos krovimosi laikas irgi nėra stulbinantis – 2,5 valandos nesinaudojant kompiuteriu ir 3,5 valandos naudojantis.

Verdiktas
Acer 5542G nešiojamasis kompiuteris puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško ekonomiško sprendimo, tačiau nori gerų kompiuterio parametrų. Jeigu jūsų biudžetas mažas, o norite žaisti ir dirbti su grafika, tai 5542G puikus pasirinkimas dėl sparčios Radeon Mobility HD4570 vaizdo plokštės ir ganėtinai galingo AMD Turion II 2,2Ghz procesoriaus. Nors kompiuteris turi Dolby sistemą ir, pasak gamintojo, „geras“ kolonėles, jis greičiausiai nepatenkins audiofilų, tačiau paprastus vartotojus, norinčius girdėti ganėtinai geros kokybės garsą ar tiesiog lengvai prijungti kompiuterį prie namų kino, Acer taip pat patenkins neįtikėtinai. Tačiau tai ekonomiškas variantas, tad nesitikėkite iš jo ypač aukštos kokybės. Apskritai, kompiuteris sveria daug (2,8 kg), trumpai veikia naudojant bateriją, prie jo nepridedamas krepšys. Kompiuteris nepasižymi mobilumu. Tačiau jis pigus ir galingas. GNT jo kaina su PVM vos 1500 Lt. Acer 5542G puikiai tinka į biurą, ant stalo, bet ne ant kelių į kelionę. Išbandęs Acer produktą supratau, jog jį lengvai galime lyginti su MSI produktais – dideli skaičiukai ir maža kokybė.

Nuotraukos

Nuorodos
Oficiali svetainė.
Daugiau nuotraukų.

Nauja Facebook išvaizda

Vasaris 5, 2010 – 19:34

Facebook nesustojo tobulėti. Šiandien pradėjo sklisti kalbos apie naują dizainą. Netrukus supratau, jog ne visiem jis įjungiamas. Kaip ir Twitter „retweet“ funkcijai, Facebook naujai navigacijai reikia laiko, jog ją įjungti visiems vartotojams iš eilės, nes įjungti iš karto visiem vienu metu neįmanoma – tai perkrautų serverius.

Naujas žinučių mygtukas navigacijoje
Viršutiniame meniu rasite naujausias žinutes, informacinius pranešimus ir užklausas (prašymus pridėti prie draugų ir pan.). Pavyzdžiui, kai gausite pranešimą apie komentarą po jūsų nuotrauka, viršutinėje įrankių juostoje šalia paieškos laukelio atsiras raudonas burbulas. Paspaudus jį gausite įprastą, tačiau kiek daugiau informacijos talpinantį, „Notifications“ langą:

„Home“ ir „Profile“ nuorodos gali būti randamos viršutiniame dešiniajame kampe prie „Account“ meniu, kuriame dabar rasite ne tik privatumo nustatymus, bet ir atsijungimo mygtuką.

Funkcionalesnis kairysis meniu
Žinote kairėje esantį meniu, kuriame galite pasirinkti draugų sąrašą, „Photos“, „Links“ ir pan.? Dabar jis dar labiau optimizuotas bendravimui. Per jį galėsite pasiekti žinutes ir visas kitas pagrindines funkcijas vienoje vietoje.
Vienas pastebimesnių pakeitimų buvo nuotraukų atvaizdavime. Dabar jis primena nuotraukų albumą, ne socialinio tinklo laiko juostą. Taip pat pastebėsite naują skiltį „Events“.

Taip pat pastebėsite labiau iškilusį pokalbių langą. Jis rodys prisijungusių draugų sąrašą „kairiniame meniu“. Sąrašas nėra visapusiškas, tačiau jame rasite žmones, su kuriais dažnai bendraujate. Kad pamatyti visus draugus, teks paspausti „Chat bar“ apatiniame dešiniajame kampe arba spustelėti „See All“ pokalbių lango apačioje.

Geresnis programų ir žaidimų suderinamumas
Tai greičiausiai laukiamiausia funkcija tų, kurie nežaidžia žaidimų ir juos erzina įvairūs pakvietimai žaisti vienokį ar kitokį žaidimą. Jai kairėje sukurta atskiros skiltys „Games“ ir „Applications“, kurios rodys tik su žaidimais ir programomis susijusį naujienų srautą.
Taip pat šalia naujienų srauto skilčių pastebėsite skaičiukus, kurie rodys kiek programa prašo jūsų atlikti kažkokius veiksmus. Tai kaip „notifications“, kurie padės nepraleisti savo ėjimo žaidime. Tačiau programas reikės įtraukti į „bookmarks’us“, ką galėsite padaryti „Add Bookmark“ mygtuku.

Nuorodos
LEAKED: Details of the Facebook Home Page Redesign [Screenshots], mashable.com
Introducing Your New Navigation, Facebook

Keliavimas traukiniais su kompiuteriu neprailgs

Sausis 13, 2010 – 20:09

Naujausi dviaukščiai traukiniai turi lizdus nešiojamiesiems kompiuteriams. Prieš kelias dienas keliaujant tokiu traukiniu man teko patirti „avariją“ (nuoroda į mano straipsnį Alfa.lt su nuotraukomis; daugiau nuotraukų čia). 15 minučių važiavome kaip niekur nieko, kai staiga traukinys pradėjo lengvai lėtėti iki sustojo. Dar po 5 minučių dingo šviesa. Tetruko dar vos kelios akimirkos kaip dingo elektra nešiojamiesiems kompiuteriams skirtuose lizduose. Štai ir visa avarija. Kažkoks gedimas nebeleido man pabaigti kelionės šiuo traukiniu ir prailgino ją net valanda. Visą valandą laukiau traukinio Palemone ir tada dar laukė įprastinė pusės valandos kelionė traukiniu iki galutinio taško. Ir nors gedimas neleido traukinyje naudotis elektra, man pavyko išbandyti moderniojo dviaukščio traukinio elektros lizdus kompiuteriams.

Jau prieš lipdami į traukinį turėkite omeny, jog lizdų elektrai rasite tik pirmoje klasėje (klasės numeris užrašytas ant traukinio, šalia durų), taigi iš karto nusipirkite tinkamą bilietą. Už elektros lizdus papildomai mokėti nereikia, o jeigu turite 3 klasės terminuotą bilietą – taip pat galite važiuoti ir pirma bei antra klase.

Kol kas Lietuvoje važiuoja dviaukščiai traukiniai su pirma klase tik antrajame aukšte, viename vagone. Įlipę į šį vagoną neskubėkite užsiimti bet kurios vietos – elektros lizdus turi tik 11: 5 vietos prie pat įėjimo ir 6 pačiame gale. Šios vietos su atlenkiamais staliukais.

Staliukų kojose rasite iš viso 4 lizdus. Visame vagone yra 9 lizdai (1 tik tarnybinis), jais naudotis pavyks tik vagono priekyje arba gale (nebent neprieštaraujate pasėdėti ant laiptų ar išsitraukti prailgintoją). Srovės čia užteks visiem net su šakotuvais – prie lizdų nurodoma 300 W. Galiu lažintis, jog jūsų nešiojamojo kompiuterio pakrovėjas tiek nenaudoja (populiariausi ~40 W, 65 W, 90 W, 120 W pakrovėjai).

Pirmiausiai atsisėdus į vietą su elektros lizdu gali kilti klausimas kur gi tie lizdai. Jeigu pažiūrėsite pro langą, netrukus suprasite kaip čia gavus elektros. Pažiūrėjus į stalą panašu, jog jis tikrai su elektros lizdu, tačiau greičiausiai jūs vis dar abejingu žvilgsniu apsidairysite ar lizdų nėra kur nors kitur ir jūs neklysite – pamatysite jį su apsauga, kurią reikia pakelti, jog galėtumėte naudotis lizdu. Siūlau šiuo lizdu nesinaudoti, nebent mėgstate piktus kontrolierius (juokauju, traukinių kontrolieriai ypač draugiški, yra tekę matyti kaip leidžia pasikrauti kompiuterį 3 klasės traukinyje mašinisto kabinoje ). Savo lizdą rasite kitoje stalo kojos pusėje. Nesimato ne tik jis, bet ir lipdukas su srovės duomenimis. Beje, dėl viso pikto nekiškite ten pirštų, o geriau galvą palenkite po stalu ir viską pamatysite patys.

Jeigu galvos nesusitrenkėte, tai greičiausiai kelionė buvo sėkminga ir maloni. Kompiuteris pakrautas, telefonas irgi. Dar liko išspręsti tik vieną problemą – internetą. Mat traukiniuose nėra WiFi interneto. Tai išspręsti visai nesudėtinga su 3G internetu. Visa kita jūsų kelionėje greičiausiai bus tik menkniekiai.

Nuotraukos

Daugiau nuotraukų.

P. S. Traukiniuose elektros lizdus leidžiama naudoti tik kompiuteriam. Neaišku ar tai taikoma ir telefonų pakrovėjam, bet vargu ar pavyks pasikraut automobilio akumuliatorių…

Interneto dalybos per WiFi su JoikuSpot Light tiesiog iš Symbian telefono

Sausis 13, 2010 – 12:57

Greičiausiai yra tekę atsidurti situacijoje, kur rankose laikote nešiojamąjį kompiuterį ir telefoną, o internetą turite tik telefone. Telefonas turi GPRS/EDGE/3G ar bet kokį kitą bevielį internetą, o štai nešiojamasis kompiuteris tik paprastą WiFi (IEEE 802.11a/b/g/n). Jeigu trumpiau – jums reikia iš telefono perduoti internetą į kompiuterį.

Tą visiškai paprastai galite padaryti su telefono gamintojo duodamomis programomis. Tačiau, pvz., Nokia leidžia internetą duoti į kompiuterį tik per USB laidą arba Bluetooth. Taip jau kartais būna, kad kompiuteris neturi Bluetooth, o USB laido jūs nesinešiojate. Jeigu ne – siūlau tam pasiruošti iš karto, kitą kartą tam galite sugaišti visas 20 minučių tą darydami net ir per 3G internetą.

Jeigu neturite nei Bluetooth, nei USB, tai jums kuo puikiausiai tiks WiFi. WiFi sukonfigūruoti kompiuteryje neįtikėtinai paprasta – tą galite padaryti be jokių papildomų programų. O į telefoną reikės įdiegti stebuklingą programėlę ir ją paleisti. Tiesa, tokios stebuklingos programėlės Windows Mobile, Android ir iPhone dažniausiai būna mokamos (kiek teko ieškoti – jeigu jūs radote tokią visiškai nemokamą, pašūkaliokite apie tai komentaruose), todėl rašau tik apie Symbian telefonus. Jų Lietuvoje tikrai daug, jog ši stebuklingoji programėlė būtų svarbi kiekvienam labiau mobilumu besidominčiam žmogui.

Ta stebuklingoji programėlė – tai JoikuSpot Light. Ji užima vos 300 KB. Parsisiųsti ją visai nesudėtinga – nueikite į programos puslapį, dešinėje pasirinkite telefono modelį ir spustelėkite „Download“. Parsisiųstą failą įdiekite telefone. Kai paprašys perkrauti telefoną, taip ir padarykite.

Telefone nieko nereikės konfigūruoti, tiesiog paleiskite JoikuSoft Light ir jūsų telefonas prisijungs prie interneto bei sukurs „Wifi access point“. Šis WiFi AP bus atviras, nešifruojamas (spartumo sumetimais, nes šifravimas reikalauja CPU resursų). Nustatymuose AP galite padaryti šifruojamu, tačiau tai sulėtins internetą ir telefoną. Be to, kam šiais laikais taip reikia laužtis į telefoną dėl interneto? Toks interneto dalijimo būdas visai patogus, jeigu norite internetą duoti keliem vartotojam. Kitas dalykas – su JoikuSoft Light sukursite vietinį tinklą duomenų perkėlimui tarp kompiuterių tiesiog bet kur, net ir lauke.

Su JaikuSoft Light lengvai perduosite 3G ar bet kokį kitą paketinį internetą iš telefono į kompiuterį su WiFi.

Parsisiųsti.

Atnaujiname Ubuntu repozitorijų sąrašą

Sausis 5, 2010 – 16:23

Ubuntu’s software package installation uses a list of repositories that house the various updates and software that you can install. By default, the repository list doesn’t include a lot of the 3rd party tools that you might want to install.

Most of the instructions for adding extra repositories tell you how to use the command line tool, but for new Ubuntu users, a GUI tool is probably more useful.

Ubuntu Edgy includes a software tool that lets you manage these repositories easily. You can find the tool on the System \ Administration \ Software Sources menu.

Ubuntu paketų diegimas iš tiesų įprastas – viską galite įdiegti naudodamiesi Synaptic. Tačiau bėda kyla, kai Synaptic nerandate jus dominačios programos. Pirmiausiai, reikėtų žinoti, jog standartiškai Ubuntu sistemoje įjungtos repozitorijos (suprask – programų parsisiuntimo šaltiniai) dažniausiai netalpina kaip nors su patentais susijusios programinės įrangos. Todėl ten vargu ar rasi tave dominančius kodekus, kurių reikia, jog galėtum žiūrėti filmą, klausytis MP3 ir pan.

Repozitorijas įjungti galima trim būdais. Tai galima naudojant grafinę sąsają, naudojant tekstinį redaktorių ir automatizuotai du kartus spustelėjus ant repozitorijų sąrašo failo. Pirmais dviem būdais galėsite padaryti tiek pat, todėl siūlau tai daryti naudojant grafinę sąsają.

1. Grafinis būdas.
Pirmiausiai atsidarykite Ubuntu repozitorijų sąrašo tvarkymo programą eidami į „System“–>„Administration“–>„Software Sources“:

Turėtų atsiverti „Software Sources“ langas. Jame sužymėkime visas varneles ir nuimkime varnelę nuo „Cdrom with…“ punkto (taip atsisakome senų paketų iš Ubuntu kompakto):

Pereikime į „Third-Party Software“. Šioje skiltyje galime patys įtraukti neoficialių Ubuntu programų repozitorijų:

Paspauskime „Add…“, kad taip padarytume. Šiame lange įveskime repozitorijos aprašymo eilutę (lange taip pat pateiktas pavyzdys; jeigu nežinote repozitorijų aprašų – jų rasite šio įrašo apačioje) ir spustelėkite „Add Source“:

Sukėlę visą repozitorijų sąrašą, spustelėkite „Close“ ir „Reload“, jog perkrautumėte „apt-get“ duomenų bazę ir būtų aptiktos naujos programos, kurias dabar galėsite įdiegti tiesiog per „Synaptic“ (jį rasite „System“–>„Administration“–>„Synaptic Package Manager“):

2. Automatizuotas būdas.
Tiesiog parsisiųskite rekomenduojamą „sources.list“ failą (nuorodą rasite įrašo apačioje) ir išsaugokite jį ant darbastalio. Du kartus spustelėkite ant jo kairiuoju pelės klavišu ir „Add“, jog jis būtų įtraukiamas į repozitorijų sąrašą:

Tada, kaip ir pirmuoju būdu, sudėkite varneles ant visų šaltinių, išskyrus CD įrenginio:

„sources.list“ faile rasite WINE, NX, VLC, Skype, Google Earth repozitorijas.

Nuorodos
Daugiau nuotraukų.
Ubuntu 8.04 sources.list repozitorijų sąrašas.
Ubuntu 9.10 sources.list repozitorijų sąrašas.