Versme.net blog

Firefox 3.5.7 ir 3.0.17 atnaujinimai

Nepraėjus daug laiko po Firefox 3.5.5 saugumo atnaujinimo, Mozilla darbuotojai vėl išleido atnaujinimą – Firefox 3.5.7. Šioje versijoje ištaisytos 3 saugumo ir stabilumo klaidos. Taip pat išleista Firefox 3.0.17 atnaujinimas, kuriame rasite ištaisytas dvi saugumo ir stabilumo klaidas, kaip kad ir Firefox 3.5.7.

Rekomenduojama visiems atsinaujinti savo naršykles į šias Firefox versijas, kuriose buvo ištaisyta saugumo ir stabilumo klaidos.
Jeigu per 24-48 valandas negavote Firefox pranešimo apie atnaujinimą, jį galite atsisiųsti per apačioje pateiktas nuorodas.

Pakeitimai Firefox 3.5.7

• Ištaisyta DNS klaida MakeSN nsAuthSSPI, sukeldavusi problemas su proxy serveriais, nepalaikančiais NTLM autentifikacijos.
• Ištaisytas nulūžimų sukėlimas nuo pat Firefox 3.5.1 [@ memmove | nsTArray_base::ShiftData(unsigned int, unsigned int, unsigned int, unsigned int)][@ nsObserverList::FillObserverArray].
• Nebenaudojama foniniai pranešimai apie esminius atnaujinimus.

Pilnas Firefox 3.5.7 ištaisytų klaidų sąrašas.

Pakeitimai Firefox 3.0.17

• Ištaisyta DNS klaida MakeSN nsAuthSSPI, sukeldavusi problemas su proxy serveriais, nepalaikančiais NTLM autentifikacijos.
• Nebenaudojama foniniai pranešimai apie esminius atnaujinimus.

Pilnas Firefox 3.0.17 ištaisytų klaidų sąrašas.

Atsinaujinti naršykles galite per žemiau pateiktas nuorodas arba spausdami „Help“, „Check for Updates…“. Visi Firefox naudotojai per 24-48 valandas gaus pranešimą, su pasiūlymu atsinaujinti, apie šį atnaujinimą.

Nuorodos
Oficialus pranešimas apie Firefox atnaujinimą.
Parsisiųsti Firefox 3.0.17.
Parsisiųsti Firefox 3.5.7.

Kas naujo µTorrent 2.1 Alpha 17687?

µTorrent – tai BitTorrent tinklų klientas, kuris toks populiarus, jog kai kuriems Windows vartotojams jis tiesiog yra vienintelė „torrent’ų programa“. Kaip žinia, seniau, kai BitTorrent tinklai nebuvo populiarūs, naudojimasis BitTorrent rijo labai daug CPU ir kartais netgi RAM resursų. µTorrent išpopuliarėjo todėl, nes jos pavadinimas iš tikrųjų nemelavo – CPU ir RAM sąnaudos yra mikro dydžių, o ir pati programa užima neįtikėtinai mažai vietos (264 KB). Nors daugelis BitTorrent klientų jau spėjo pasivyti µTorrent resursų sąnaudų mažumu, tačiau ne populiarumu. Todėl µTorrent 2.0 išleidimas turėtų būti svarbus įvykis BitTorrent tinklams ir jų naudotojams – naujos funkcijos ir klaidos. O kol kas galime išbandyti Beta versiją.

Po ilgo laiko tarpo, kai nebuvo leidžiama atnaujinimai, pagaliau vėl sulaukėme pajudėjimo µTorrent 2.1 Alpha kūrime. Galbūt jau greitai išvysime ir Beta versiją. Galime pastebėti, jog šiuo metu µTorrent 2.0 gauna mažiau programuotojų dėmesio negu Alpha versija. Greičiausiai greitai po 2.0 versijos išleidimo gausime ir 2.1 versiją.

Atlikti pakeitimai, lyginant su paskutiniąja µTorrent 2.1 Alpha versija (17618)

• Ištaisyta keletas klaidų, susijusių su „streaming’u“.
• Ištaisyta atsijungimo nuo „seed’ų“ problema.
• Ištaisyta uTP Teredo didžiulių greičių problema ir MTU problemos kai kuriuose tinkluose.
• Įtraukti vertimai naujiems grafikų žodžiams.

Ši versija dar nėra galutinė ir naudojantis ja jūs turite suprasti, jog šioje versijoje dar yra klaidų ir ji nėra išbaigta.

Parsisiųsti (16850; 2009-10-12)
Parsisiųsti (17085; 2009-10-29)
Parsisiųsti (17350; 2009-11-18)
Parsisiųsti (17618; 2009-12-15)
Parsisiųsti (17687; 2010-01-05)

Atnaujiname Ubuntu repozitorijų sąrašą

Ubuntu’s software package installation uses a list of repositories that house the various updates and software that you can install. By default, the repository list doesn’t include a lot of the 3rd party tools that you might want to install.

Most of the instructions for adding extra repositories tell you how to use the command line tool, but for new Ubuntu users, a GUI tool is probably more useful.

Ubuntu Edgy includes a software tool that lets you manage these repositories easily. You can find the tool on the System \ Administration \ Software Sources menu.

Ubuntu paketų diegimas iš tiesų įprastas – viską galite įdiegti naudodamiesi Synaptic. Tačiau bėda kyla, kai Synaptic nerandate jus dominačios programos. Pirmiausiai, reikėtų žinoti, jog standartiškai Ubuntu sistemoje įjungtos repozitorijos (suprask – programų parsisiuntimo šaltiniai) dažniausiai netalpina kaip nors su patentais susijusios programinės įrangos. Todėl ten vargu ar rasi tave dominančius kodekus, kurių reikia, jog galėtum žiūrėti filmą, klausytis MP3 ir pan.

Repozitorijas įjungti galima trim būdais. Tai galima naudojant grafinę sąsają, naudojant tekstinį redaktorių ir automatizuotai du kartus spustelėjus ant repozitorijų sąrašo failo. Pirmais dviem būdais galėsite padaryti tiek pat, todėl siūlau tai daryti naudojant grafinę sąsają.

1. Grafinis būdas.
Pirmiausiai atsidarykite Ubuntu repozitorijų sąrašo tvarkymo programą eidami į „System“–>„Administration“–>„Software Sources“:

Turėtų atsiverti „Software Sources“ langas. Jame sužymėkime visas varneles ir nuimkime varnelę nuo „Cdrom with…“ punkto (taip atsisakome senų paketų iš Ubuntu kompakto):

Pereikime į „Third-Party Software“. Šioje skiltyje galime patys įtraukti neoficialių Ubuntu programų repozitorijų:

Paspauskime „Add…“, kad taip padarytume. Šiame lange įveskime repozitorijos aprašymo eilutę (lange taip pat pateiktas pavyzdys; jeigu nežinote repozitorijų aprašų – jų rasite šio įrašo apačioje) ir spustelėkite „Add Source“:

Sukėlę visą repozitorijų sąrašą, spustelėkite „Close“ ir „Reload“, jog perkrautumėte „apt-get“ duomenų bazę ir būtų aptiktos naujos programos, kurias dabar galėsite įdiegti tiesiog per „Synaptic“ (jį rasite „System“–>„Administration“–>„Synaptic Package Manager“):

2. Automatizuotas būdas.
Tiesiog parsisiųskite rekomenduojamą „sources.list“ failą (nuorodą rasite įrašo apačioje) ir išsaugokite jį ant darbastalio. Du kartus spustelėkite ant jo kairiuoju pelės klavišu ir „Add“, jog jis būtų įtraukiamas į repozitorijų sąrašą:

Tada, kaip ir pirmuoju būdu, sudėkite varneles ant visų šaltinių, išskyrus CD įrenginio:

„sources.list“ faile rasite WINE, NX, VLC, Skype, Google Earth repozitorijas.

Nuorodos
Daugiau nuotraukų.
Ubuntu 8.04 sources.list repozitorijų sąrašas.
Ubuntu 9.10 sources.list repozitorijų sąrašas.

Skaitome/įrašome failus iš Ext2/Ext3 Windows NT/2k/XP/2k3/Vista/2008

Dažnai mūsų gyvenime pasitaiko situacijų kai prireikia pasiekti Linux’o particijas iš Windows sistemos (perkelti failams, pakeisti jiems, panaudoti kaip virtualią atmintį Windows’ams ar pan.). Šiandien aptarsime kaip tą padaryti kai failų sistema yra Ext2/Ext3.

Mano pateiktame pavyzdyje mes įdiegsime Ext2 failų sistemos driver’ius iš svetainės http://www.fs-driver.org.
Pirmiausiai parsisiunčiame naujausią versiją iš aukščiau paminėto puslapio.
Paleidę parsisiųstą failą pamatysime maždaug tokį langą:

Kaip matote tai tipinis Windows instaliatorius. Tiesiog „Next“, „Next“, „Next“…

Sekančiame lange nepamirškite nuimti „read-only“ varnelės, jeigu norite įrašinėti į diską. Priešingu atveju Ext2/Ext3 particija bus prieinama tik nuskaitymui.

Dažniausiai ne lotyniškom raidėm naudojama UTF-8 koduotė, todėl jeigu norite matyti ir tokius katalogus/failus kaip „žodynas“, „ąęčęė“ ar kitus, kurie pavadinti naudojant ne lotyniškas raides, UTF-8 palaikymas jums bus būtinas.

Šiame lange nepamirškite pažymėti varnelės „Enable the large file feature“, nebent neturite didesnių nei 2GB failų.

Čia manau visiems aišku, kad reikia pasirinkti kokią raidę priskirsite kokiai particijai (vėliau pasirinkimą galėsite pakeisti „Control Panel“–>„IFS Drives“).

Pabaigus instaliaciją, Ext2/Ext3 diskas atpažįstamas kaip ir visi kiti įprasti diskai Windows sistemoje.
Įrašinėjant failus gali kilti nesklandumų su leidimais.
Žinoma, aš patarčiau geriau susikurti FAT particiją failų perkėlimui (nors ir lėtesnis variantas, bet sukeliantis mažiau problemų). Ji pravers visada ir manau šiais laikais, kai daugelio HDD talpa viršija 100 GB, tikrai nepamaišys.

Palaikomos sistemos: Windows NT 4.0/2000/XP/2003/Vista/2008 (x86 ir x64 platformos).
Daugiau nuotraukų.
Parsisiųsti.

Opera naršyklė su „geolocation“

Opera prieš kiek laiko pranešė, jog išleido spec. versiją su geografinės vietos nustatymo funkcijomis. „Geolocation“ jau turi tokios naršyklės kaip Firefox, nors šiaip „geolocation“ vis dar yra tik juodraštinė funkcija, kurios API nėra aprašytas kaip galutinis. Tačiau jau dabar galite ne tik pasiskaityti API juodraštį, bet ir išbandyti jį Opera naršyklėje. Jums tereikia parsisiųsti specialią Opera versiją su „geolocation“ ir įvykdyti šį JavaScript kodą:

// One-shot position request:
navigator.geolocation.getCurrentPosition(showMapCallback);function showMapCallback(position) {
// Show a map centered at (position.coords.latitude, position.coords.longitude).
}

Šis kodas suaktyvuos „geolocation“. Tiesa, nei gauti žemėlapį, nei ką nors daugiau nei koordinates – nepavyks. Deja, „geolocation“ palaikymas vis dar pačioje pradinėje kūrimo stadijoje. Greičiausiai, kol „geolocation“ nebus paskelbta išbaigta technologija, Opera naršyklėje jos irgi nematysime.

Opera naudojama Skyhook tarnyba neleis jums tiesiog kurti savo programų su „geolocation“. Jūs privalėsite užregistruoti programas loki.com puslapyje.

Parsisiųsti: http://snapshot.opera.com/windows/opera_wingogi_geo.zip