7 rugpjūčio, 2009 – 13:24
Jau kuris laikas kaip P2P tinkluose plinta Windows 7 RTM versija. Kol kas atsiliepimų yra įvairiapusių – vieniem ši OS veikia sparčiau negu Windows XP, kitiem programos lūžinėja, tretiem viskas lėtai ir pan.
Kaip žinia, Windows 7 buvo sukurta tam, jog kompensuotų Windows Vista padarytus nuostolius. Iš esmės tai patobulinta Windows Vista – tą sako ir versija 6.1 (Windows Vista yra 6.0). Microsoft teigia, jog ši sistema yra spartesnė negu Windows Vista ir XP. Na, o aš nusprendžiau tai patikrinti ir išbandytis pats.
Testavimui pasiruošiau kelis testus:
1) ZIP archyvavimo, išpakavimo testai. Šiam testui naudojau Linux branduolio išeities tekstus, suspaustus į ZIP failą. Tai yra maždaug 6000 mažų, daugiausiai tekstinių failų. Archyvavimui naudojau 7-Zip.
2) FTP ir SMB protokolų testai. Besinaudodamas Windows pastebėjau, jog SMB protokolas yra skirtingai našus, negu FTP ir dėl to nėra kalta tinklo plokštė, kaip kad būtų Linux atveju. Perkeldinėjau 112 MB vaizdo failą. Testavau įkėlimą ir parsisiuntimą atskirai. SMB – tai protokolas, kurį Microsoft Windows sistemos naudoja failų ir spausdintuvų dalinimuisi per tinklą. SMB protokolu kompiuteriai pasiekiami Windows Explorer adreso laukelyje įvedus „\\“ arba „\\“. FTP protokolui taip pat naudojau Windows Explorer.
3) Microsoft Office 2007 instaliavimas. Office greičiausiai beveik visi naudojame ir, suprantama, vienas iš veiksmų, kuriuos atliekame gavę Windows’us – įdiegiame Microsoft Office biuro programų paketą. Kaip pastebėjau, Microsoft Office 2007 instaliavimo trukmė smarkiai skyrėsi lyginant su kitomis OS. Todėl matavau laiką. Iš esmės pagal Office 2007 instaliacijos trukmę galime orientuotis kaip greitai OS sugebės įdiegti ir kitas programas, reikalaujančias HDD resursų, prieigos prie registro ir pan.
4) Dažnas mūsų pastebėjome, jog Windows dažnai reikalauja perkrauti sistemą po visokių Windows atnaujinimų. Tai reiškia, jog sistemos išsijungimo ir užsikrovimo laikas mums yra labai svarbus. Taip pat kai kuriuos erzina lėtai užsikraunančios sistemos. Sistemos užsikrovimą matavau su išjungtu Windows Update bei tokiu programų rinkiniu „startup’e“: Pidgin, Google Talk, Avira Antivir, Twhirl, Filehippo.com Updater, Wakoopa Tracker. Laikas buvo matuojamas nuo „bootloader’io“ iki HDD aktyvumo dingimo.
5) Firefox, Opera, Microsoft Word 2007, OpenOffice.org 3.1 Writer programų „šaltojo“ pasileidimo laikai. Mums visiems svarbu ne tik per kiek laiko užsikraus mūsų kompiuteris, bet ir per kiek laiko pasileis dažniausiai naudojamos programos. „Šaltasis“ paleidimas reiškia, jog programa paleidžiama pirmą kartą po sistemos pilno užsikrovimo. Tai reiškia, jog sukuriame naują, tuščią Windows vartotoją, perkrauname kompiuterį, paleidžiame šias programas, sutinkame su licenzijomis, jeigu to prašo, ir nieko daugiau nedarę perkrauname kompiuterį, vėl prisijungiame prie naujo vartotojo, išjungiame kaip įmanoma daugiau pašalinių programų, palaukiame kol dings HDD ir CPU aktyvumas ir paleidžiame programą. Laiką matuoju nuo programos ikonos paspaudimo iki kursoriaus programoje atsiradimo.
Vardan sportinio intereso – beveik visus šiuos testus atlikau ir Ubuntu 9.04 (Linux distribucija) bei ArchLinux sistemose. Tiesa, į „startup’ą“ nebuvo įtraukta Twhirl, Filehippo.com Updater (kam jis čia būtų reikalingas, jeigu atnaujinimai programom eina su visa sistema? (: ), Google Talk (deja, Linux versijos nėra, tačiau jeigu reikia Google Talk, tai galima Google Talk tinklu naudotis per Pidgin) ir Avira Antivir (juk čia Linux, kokios dar antivirusinės…).
Naudojamas kompiuteris
Procesorius: Intel Core2 Quad Q6600 2,4Ghz @2,66Ghz.
RAM: 2GB DDR2 (2x1GB).
HDD: Western Digital Caviar SE WD5000JS SATA-300 7500RPM (hdparm testas parodė, jog veikia 72 MB/s greičiu).
VGA: NVIDIA GeForce 8800GT
Tinklo plokštė: Realtek, integruota į Gigabyte GA-P35C-DS3R motininę.
Taip pat kompiuteryje testavimo metu buvo: TV tiuneris, D-Link DFE-520TX tinklo plokštė (papildomos tvarkyklės galėjo turėti įtakos sistemos užsikrovimo laikui).
Testai
Paveikslėlyje surašiau trukmes, per kiek tam tikra OS atliko operaciją. Windows pusėje raudonai pažymėjau prasčiausiai pasirodžiusią OS, geltonai – vidutiniškai, o žaliai – sparčiausiai pasirodžiusią OS. Linux skiltyje tik pažymėjau žaliai operacijas, kuriose Linux pasirodė sparčiau negu Microsoft Windows 7.
Tikriausiai pastebite, jog Windows Vista SP2 sparčiau paleisdinėja programas negu Windows XP SP3. Pasirodo, Windows Vista SP2 ne viskas atliekama lėčiau negu Windows XP SP3. Tačiau tai jos neišgelbėja nuo beprotiškai lėto užsikrovimo. Windows Vista SP2 taip pat turi daug problemų su failų perkėlimais. Greičiausiai tai sukelia problemas ir instaliuojant programas. Kaip galite dar pastebėti, Windows Vista SP2 iš tikrųjų išsijungia greičiau, kaip Microsoft kažkur ir sakė. Tačiau kas mums iš to? Štai Windows 7 – spartesnė praktiškai visose operacijose. Spartesnė ir už Windows XP SP3, kuri visų yra laikoma kaip spartesnė už Windows Vista.
Windows 7 kaip geriausia nepasirodė tik ZIP archyvo sukūrimo, Microsoft Office 2007 instaliacijos, Microsoft Word 2007, Opera 10.00 Beta 2 testuose. Tačiau ir juose ji buvo labai arti lyderės pozicijų. Be to, Microsoft Office 2007 jau ganėtinai senas biuro programų paketas. Greičiausiai, jog Office 2010 veiks žymiai sparčiau Windows 7, negu Windows XP.
Šalia, iš sportinio intereso, nusprendžiau patestuoti ir ArchLinux bei Ubuntu 9.04 Linux distribucijas. ArchLinux pasirodė ypač prastai išpakuojant ZIP archyvą. Bandžiau tai daryti tiek su XArchiver, tiek su „unzip -qq“, bet niekas nepadėjo. O štai Ubuntu 9.04 su XArchiver tą pačią operaciją atliko sparčiau negu bet kuri testuota OS.
Bedirbant su Windows 7, įspūdžiai buvo tokie, jog dabar tarp savo asmeninių argumentų (laimei ten jų yra dar daug…) kodėl naudojuosi Linux, turėsiu pamiršti didžiulę spartą. Manau, jog Microsoft sukūrė didžiulį konkurentą Linux sistemoms. Vis dar trūksta daug laukiamų dalykų – paketų valdiklio, WinFS ir pan., tačiau ir be jų Microsoft, manau, galima sakyti jau dabar, sustabdė paprastų vartotojų bėgimą nuo Windows prie Linux. Vienintelė kliūtis gali būti resursai. Benaudojant Windows 7, nieko ypatingo nedarant, tiesiog naršant, susirašinėjant, RAM dažnai buvo naudojama >1,1 GB. Jau nekalbu apie tai, kad pati sistema užima ~12 GB kietąjame diske. Laimei, kietojo disko vieta šiais laikai jau nebe problema. O kaip dėl RAM? Žaidėjai tikrai nusivils.
Bendrai kalbant, Microsoft iš tikrųjų išleido žvėrį į rinką. Nesvarbu, jog jis šiuo metu galbūt yra kiek nestabilus (bent jau taip sako kai kurie šaltiniai – pačiam naudojantis Windows 7, neteko patirti nė vieno lūžio per kelias paras), nesvarbu kiek daug jis turi naujų funkcijų ar tai, jog rija daug RAM, manau, drąsiai galima sakyti, kad Windows 7 tikrai įsiverš į aktyvių vartotojų rinką ir su laiku vietoj Windows 2000 statistikos lentelėse matysime Windows XP. Klausimas tik kiek laiko tam reikės.
µTorrent – tai BitTorrent tinklų klientas, kuris toks populiarus, jog kai kuriems Windows vartotojams jis tiesiog yra vienintelė „torrent’ų programa“. Kaip žinia, seniau, kai BitTorrent tinklai nebuvo populiarūs, naudojimasis BitTorrent rijo labai daug CPU ir kartais netgi RAM resursų. µTorrent išpopuliarėjo todėl, nes jos pavadinimas iš tikrųjų nemelavo – CPU ir RAM sąnaudos yra micro dydžių, o ir pati programa užima neįtikėtinai mažai vietos (264 KB). Nors daugelis BitTorrent klientų jau spėjo pasivyti µTorrent resursų sąnaudų mažumu, tačiau ne populiarumu. Todėl µTorrent 2.0 išleidimas turėtų būti svarbus įvykis BitTorrent tinklams ir jų naudotojams – naujos funkcijos ir klaidos. O kol kas galime išbandyti Beta versiją.
Liepos 23 d. buvo pristatyta Ubuntu 9.10 Alpha trečioji versija. Šiandien – Ubuntu 9.10 Alpha 4. Ši versija yra priešpaskutinė, kurioje matysime didesnius pakeitimus funkcijų srityje, mat rugpjūčio 27 d. jos bus „užšaldomos“.
Artėjant rudeniui Opera baigia ruošti Opera 10 galutinę versiją ir šiandien išleido Beta 3. Šioje versijoje kūrėjai daugiausiai dėmesio skyrė stabilumui, lokalizacijai ir vizualizacijai. Opera kūrėjai teigia, jog tai yra bene stabiliausia Opera 10 versija, išleista iki šiol. Taip pat rasite vizualių patobulinimų: pvz., kortelių juostą galima nutempti į naršyklės kairę arba dešinę, kas yra labai patogu plačiaekranių monitorių naudotojams.
Prieš šiek tiek laiko buvo vėl atnaujinta „