µTorrent – tai BitTorrent tinklų klientas, kuris toks populiarus, jog kai kuriems Windows vartotojams jis tiesiog yra vienintelė „torrent’ų programa“. Kaip žinia, seniau, kai BitTorrent tinklai nebuvo populiarūs, naudojimasis BitTorrent rijo labai daug CPU ir kartais netgi RAM resursų. µTorrent išpopuliarėjo todėl, nes jos pavadinimas iš tikrųjų nemelavo – CPU ir RAM sąnaudos yra mikro dydžių, o ir pati programa užima neįtikėtinai mažai vietos (264 KB). Nors daugelis BitTorrent klientų jau spėjo pasivyti µTorrent resursų sąnaudų mažumu, tačiau ne populiarumu. Todėl µTorrent 2.0 išleidimas turėtų būti svarbus įvykis BitTorrent tinklams ir jų naudotojams – naujos funkcijos ir klaidos. O kol kas galime išbandyti Beta versiją.
Po ilgo laiko tarpo, kai nebuvo leidžiama atnaujinimai, pagaliau vėl sulaukėme pajudėjimo µTorrent 2.1 Alpha kūrime. Galbūt jau greitai išvysime ir Beta versiją. Galime pastebėti, jog šiuo metu µTorrent 2.0 gauna mažiau programuotojų dėmesio negu Alpha versija. Greičiausiai greitai po 2.0 versijos išleidimo gausime ir 2.1 versiją.
Prieš kelias dienas Google pranešė apie savo operacinės sistemos išleidimą. Tai buvo jau seniai laukta žinia ir šios dienos laukė daug žmonių, nors projektas vis dar kūrimo ankstyvoje stadijoje.
Google Chrome OS tai atviro kodo projektas, kurio tikslas sukurti operacinę sistemą „netbook’ams“ – greitą, paprastą ir saugią. Puiki operacinė sistema tiems, kuriems kompiuteris tėra laikui internete praleisti. Kol kas OS tokioje ankstyvoje stadijoje, jog diskų atvaizdus reikia pasidaryti patiems arba susirasti internete kitų padarytus. Bet jūs jau galite parsisiųsti ir išbandyti, o gal net ir įdiegti Chromium OS – tai Google Chrome OS, tik šiek tiek apkarpyta, jog būtų laisvesnė.
Išbandom!
Tačiau tai nesutrukdo jums jos išbandyti. Pirmiausiai, įsidiekite VMware arba VirtualBox nemokamą virtualizacijos programą. Su šiomis programomis jūs galite pilnai emuliuoti visą kompiuterį, kas leidžia eksperimentuoti su programine įranga nepakenkiant pagrindinei naudojamai ir vienu metu naudotis keliomis operacinėmis sistemomis. Įdiegę virtualizacijos programą nekurkite naujo virtualaus kietojo disko, nurodykite jau egzistuojantį disko atvaizdą. Jau paruoštą Google Chrome OS galite parsisiųsti (išpakuokite su 7-Zip ar kitu archyvatorium) arba susikurti patys. Norėdami susikurti, turėsite naudotis Linux OS. Todėl mes siūlome naudotis universalesniu pasiūlymu – išbandykite Google Chrome OS virtualiai, nediegtami jos į savo kompiuterį. Tiesa, tokiu būdu bandant bet kurią OS jūs nebūsite 100% tikras kaip ji dirbtų jūsų kompiuteryje iš tikrųjų. Ji, žinoma, virtualiai veiks lėčiau, tačiau bus mažiau suderinamumo problemų – ji veiks su jūsų turima technine įranga, kad ir kokia ji bebūtų.
Pavyzdyje mes naudosime VirtualBox. Pasileidus VirtualBox tiesiog paspauskite mygtuką „New“ ir taip paleisite naujo virtualaus kompiuterio kūrimo gidą:
Spaudžiame „Next“ ir nustatome OS į Ubuntu Linux:
Toliau spaudžiame „Next“ ir nurodome rezervuojamos atminties kiekį šiai OS:
Sekančiame lange nurodykime jau egzisuojantį diską:
Kadangi sąraše jo dar nėra, paspauskite šalia esantį mygtuką, „Add“ ir pridėkite jį į sąrašą. Grįžę vėl spauskite „Next“ ir su „Finish“ užbaikite virtualaus kompiuterio kūrimą:
Dabar nustačius disko atvaizdą užtenka tiesiog paleisti virtualų kompiuterį ir Chromium OS užsikraus vos per kelias sekundes. Mano kompiuteryje (Intel Core2 Quad 6600 2,4 Ghz, 2GB RAM, 60MB/s HDD) sistema užsikrovė per 5 sekundes!
Sekantis dalykas, kuris jus gali atbaidyti – jūs būsite paklaustas slaptažodžio. Juk ką tik pirmą kartą paleidote sistemą, o ji jau jūsų prašo slaptažodžio ir prisijungimo vardo? Čia Google dar turėtų padirbėti – sistema kraudamasi terodė juodą ekraną, o prisijungimo lange nėra jokios informacijos kokį čia prisijungimo vardą ir slaptažodį reikėtų naudoti. Bet gi viskas labai paprasta! Jūsų sistema jau prisijungė prie interneto ir ko iš jūsų yra prašoma tai tik Google Account prisijungimo vardas ir slaptažodis (GMail pašto dėžutės prisijungimo vardas su „@gmail.com“ ir slaptažodis, pvz., „[email protected]“, „petras260“). (jeigu vėliau norėsite ką nors daryti su „root“ teisėmis – naudokitės slaptažodžiu „chromeos“)
Google Chrome OS yra visiškai paremta „debesimis“. Ši technologija reiškia, jog visa jūsų informacija yra laikoma didžiuliame serverių tinkle ir jūs ją galite pasiekti per internetą iš bet kurios vietos pasaulyje. Be interneto, ši OS nėra bevertė. Internetas reikalingas tik pirmam prisijungimui – vėliau duomenys laikomi ir jūsų kompiuteryje, ir „debesyje“ t. y. sinchronizuojami. Įdomu kaip ateityje Google realizuos jos prijungimą prie tinklo pirmam kartui, kai naudojies tik WiFi – kol kas viskas čia atrodo labai skurdžiai. Čia ne tik nėra geros navigacijos tarp langų, bet ir kompiuterio išjungimo mygtuko. Tačiau viską užglaisto pati inovacija atsisakyti didžiulių kietųjų diskų, atsisakyti ilgai kraunančios OS, pereiti prie visiško darbo tik internete.
Grįžtant prie Google Chrome OS paleidimo virtualiame kompiuteryje – jums gali reikėti nustatyti tinklo plokštę iš NAT į „bridged“ režimą. Ta padaryti galite išjungę virtualų kompiuterį, pasirinkę jį iš sąrašo, paspaudę mygtuką „Settings“ ir nustatymų lango „Network“ skiltyje „Attached to:“ nustatydami „Bridged“. Tada išsaugokite nustatymus su „OK“ paspaudimu ir paleiskite virtualų kompiuterį iš naujo. Tinklas turėtų veikti.
Kadangi man nepavyko paleisti Chromium OS virtualiame kompiuteryje, aš parsisiunčiau USB rakto atvaizdą ir jį panaudojau, jog paleisčiau Chromium realiame kompiuteryje. Viskas pavyko. Parsisiuntimo nuorodas įdėsiu kiek vėliau.
Pradėjus naudoti OS pastebėjau, jog ji labai greita ir puikiai pritaikyta internetui. Tačiau viskas, absoliučiai viskas padaryta su idėja, kad ateities pagrindas bus internetas. Net muzikos klausytis teks per internetinius grotuvus (Last.fm ir pan.). Ką jau kalbėti apie filmus. Tikėkimės, Google padirbės prie Chrome OS padarymo universalesne OS. Juk ne tik naršyti internete prie „netbook’o“ galima. Ir paprastas vartotojas tikrai nesirinks varianto savo kompiuterį padaryti mažiau funkcionaliu, kad ir kaip gražu tai atrodytų.
Trūkumai
Kaip ir kiekvienas naujas daiktas – Google OS irgi turi trūkumų ir netgi labai didelių.
Chrome OS šiuo metu turi labai specifinius platformos reikalavimus. Ši sistema neveiks kompiuteriuose su kietaisiais diskais, tik SSD. Kol kas sistema palaiko tik labai mažą ratą WiFi adapterių mikroschemų. Tai reiškia, jog jums greičiausiai nepavyks pasileisti sistemos ant nešiojamojo kompiuterio su pigiu WiFi adapteriu.
Ši OS taip pat vėliau turės reikalavimus ekrano dydžiui, pilno išdėstymo klaviatūrai ir nestandartinio dydžio „touchpad’am“.
Tiesa, jeigu naudojatės Asus EEE PC – galite nudžiugti jau dabar pat, nes Google konferencijoje būtent Asus EEE PC ir buvo naudojamas pristatymui.
Chrome naršyklė yra pagrindinė vartotojo sąsaja. Jeigu jums iki šiol ši naršyklė nepatiko, jums nepatiko jos valdymas ir pan., tai pati sistema jums nepatiks tik dar labiau. Viskas paremta ir vyksta tik naršyklėje.
Tačiau tai nėra toks didelis minusas – kadangi pati naršyklė ir bus pati OS, tai vartotojas neturės prieigos prie sisteminių funkcijų kaip kad įdiegti programas ir pan. Iš tikrųjų įdomu kaip tada su atnaujinimais ir pan. dalykėliais, tačiau faktas, jog pradžiai tai saugumas pakeltas į dar aukštesnį lygį, negu buvo iki šiol.
Kaip jau minėjau, sistema paremta „debesų“ technologija, kas reiškia, jog jeigu nuolatos neturite ryšio su internetu – jūsų kompiuteris iš dalies tampa beverčiu. Kita vertus, juk pats žodis „netbook“ ir šių kompiuterių specifikacijos (Google Chrome OS orientuota į šiuos kompiuterius) ir yra specialiai internetui, o ne bendram naudojimui.
Kadangi viskas paremta naršykle, tai kol kas apie Skype ir pan. programas, kurios natyviai naršyklėje nepasileidžia, galime pamiršti. Man kažkodėl tai visai nepanašu į „netbook’o“ funkcijas.
Bendrai kalbant, Chrome OS greičiau yra kaip televizorius, radijo imtuvas ar žaidimų kompiuteris – turi keletą funkcijų, kuriomis paprasta naudotis, tačiau jas išplėsti praktiškai neįmanoma. Su Chrome OS jums greičiausiai nepavyks naudotis USB raktais, daugeliu išorinių klaviatūrų ir pan. įrenginiais.
Google Chrome OS pristatymas Google konferencijoje
Opera Software darbuotojai šį penktadienį pastebėjo, jog galima paspartinti dalinimąsi nuotraukomis naudojant Opera Unite.
Todėl visai neseniai buvo išleistas Opera atnaujinimas, išsprendžiantis dalinimosi nuotraukomis lėtumo problemas.
Taip pat buvo atlikta keletas smulkių pakeitimų pagrindiniame naršyklės varikliukyje.
Pakeitimų sąrašas
Core/UI
Removed Inconsolata.otf and info-header.png from opera: pages
Fixes to select the default Speed Dials and bookmarks from custom/locale
Fixed Bug DSK-271292 („No message selected” text missing)
Fixed Bug DSK-271097 (Opened widget does not get focus on double-clicking it in the widgets panel)
Unite
Fixes some string and translations issues
Fixes to the translation of the activity feed
Cookie infinite loop fix
Some small tweaks to the Photo Sharing application
Added a string „Preparing…” behind the main image
Changed the loading spinner to an image count for the thumbnails
Fixed Bug DSK-271007 (Spinner animation stretched in Unite config dialog)
Partial Fix to Bug DSK-271038 (Generating images in the Photo Sharing application is slow/cpu excessive in opera) This by significantly speeding up (about 10x faster)
image encoding and canvas.toDataURL() functions.
Fixed Bug DSK-271145 (Downloaded applications are set to invisible in upnp/asd/search engines by default)
Fixed Bug DSK-271306 (Unite password not protected by master password)
Fixed Bug DSK-271394 (Crash on toggling account creation section in Unite configure dialog after logging in once)
Fixed Bug DSK-271444 (Upgrading an uninstalled app doesn’t ask to choose a folder)
Dėmesio! Programos kūrėjai šią „Opera“ naršyklės versiją pažymi kaip negalutinę ir nerekomenduoja ją naudoti ir tikėtis stabilumo.
µTorrent – tai BitTorrent tinklų klientas, kuris toks populiarus, jog kai kuriems Windows vartotojams jis tiesiog yra vienintelė „torrent’ų programa“. Kaip žinia, seniau, kai BitTorrent tinklai nebuvo populiarūs, naudojimasis BitTorrent rijo labai daug CPU ir kartais netgi RAM resursų. µTorrent išpopuliarėjo todėl, nes jos pavadinimas iš tikrųjų nemelavo – CPU ir RAM sąnaudos yra micro dydžių, o ir pati programa užima neįtikėtinai mažai vietos (264 KB). Nors daugelis BitTorrent klientų jau spėjo pasivyti µTorrent resursų sąnaudų mažumu, tačiau ne populiarumu. Todėl µTorrent 2.0 išleidimas turėtų būti svarbus įvykis BitTorrent tinklams ir jų naudotojams – naujos funkcijos ir klaidos. O kol kas galime išbandyti Beta versiją.
Naujos funkcijos
UDP „tracker’ių“ palaikymas. Tai reiškia, jog nuo šiol µTorrent su serveriais galės komunikuoti UDP protokolu, kuris sunaudos mažiau serverių resursų. Tai turėtų labai gerai atsiliepti BitTorrent tinklų „tracker’iams“, kurie neturi daug resursų ir galingų serverių.
Naujas alternatyvus komunikacijos būdas – uTP, skirtas BitTorrent srautui. Su juo klientas gali automatiškai reguliuoti tinklo srauto sąnaudas ir išvengti drąstiško interneto greičio „pagrobimo“ torrent’ams. Labai svarbu, jog ši funkcija leis jums kartu naudotis ir BitTorrent’ais, ir vis dar turėti šiek tiek srauto naršymui, pokalbiam ir pan. O svarbiausia – jos nereikia konfigūruoti, tiesiog įjungti nustatymuose ir viskas. Tai didelis pranašumas prieš QoS – technologiją, kurią sudėtinga tinkamai įdiegti ir naudoti paprastam vartotojui. uTP taip pat yra svarbi funkcija tuo, jog į µTorrent įtraukia STUN galimybes ir leis susijungti dviem „peer’am“ net jeigu jie abu yra už ugniasienių/maršrutizatorių.
„Transfer cap“ arba „srauto matuoklės“ nustatymai padės neviršyti interneto paslaugų tiekėjo nurodytų srauto limitų – galėsite nurodyti kiek ir kada srauto galima išnaudoti. Galėsite ne tik stebėti sunaudojamo srauto grafiką, bet ir sukonfigūruoti µTorrent, jog sustotų, kai pasiekiami nustatyti limitai. Galite pasirinkti ką sustabdyti – tik parsisiuntimas, tik išsiuntimas ar viskas kartu.
Opera ir toliau daug dirba prie naršyklės 10.10 versijos kūrimo. Visai neseniai išleido jau trečiąją kandidatinę į galutinę versiją RC3.
Naujojoje versijoje ištaisyta dar keletas klaidų, kurios buvo paskutinėje RC, ne tik Unite aplikacijų nepersikrovimas. Taip pat ištaisyta ir daug problemų su Unite našumu. O Linux vartotojai pagaliau nudžiugs pamatę geriau veikiantį „systray“ (Opera ikona šalia laikrodžio).
Tiesa, tai vis dar bandomoji stadija, tačiau tai ir reiškia, jog galime išbandyti ir pasižiūrėti ką turėsime ateityje. Tačiau nepamirškite, jog ši versija jau nebesiinstaliuos atskirame kataloge – bus perrašyta jūsų jau turima Opera versija. Tiesiog parsisiųskite ir išbandykite.
Dėmesio! Programos kūrėjai šią „Opera“ naršyklės versiją pažymi kaip negalutinę ir nerekomenduoja ją naudoti ir tikėtis stabilumo.
µTorrent – tai BitTorrent tinklų klientas, kuris toks populiarus, jog kai kuriems Windows vartotojams jis tiesiog yra vienintelė „torrent’ų programa“. Kaip žinia, seniau, kai BitTorrent tinklai nebuvo populiarūs, naudojimasis BitTorrent rijo labai daug CPU ir kartais netgi RAM resursų. µTorrent išpopuliarėjo todėl, nes jos pavadinimas iš tikrųjų nemelavo – CPU ir RAM sąnaudos yra mikro dydžių, o ir pati programa užima neįtikėtinai mažai vietos (264 KB). Nors daugelis BitTorrent klientų jau spėjo pasivyti µTorrent resursų sąnaudų mažumu, tačiau ne populiarumu. Todėl µTorrent 2.0 išleidimas turėtų būti svarbus įvykis BitTorrent tinklams ir jų naudotojams – naujos funkcijos ir klaidos. O kol kas galime išbandyti Beta versiją.
Opera Software darbuotojai šį penktadienį pastebėjo, jog galima paspartinti dalinimąsi nuotraukomis naudojant Opera Unite.