ArchLinux prieš Gentoo
3 sausio, 2009 – 15:07Taigi, visai neseniai Maksim (aka Dummas) palygino ArchLinux ir Gentoo Linux distribucijas. Man asmeniškai idėja palyginti šias distribucijas patiko, tačiau pats palyginimas – ne. Šis įrašas – tai atsakymas į Dummas parašytą tinklaraščio įrašą.
Naudojau ir naudoju juos abu. Gentoo jau gal 2-3 metai kaip čiupinėju ir naudoju kaip pagrindinę OS maždaug 1,5 metų. ArchLinux esu ne kartą bandęs įdiegti, kai jos versijos nebuvo žymimos data, pusę metų naudojau serveryje 2008-ųjų versiją ir dabar VirtualBox’e turiu įsidiegęs įvairiem testam.
Serveryje abi sistemos pasirodė neblogai. Jeigu tik taip galima sakyti… Problemų kildavo tik su atnaujinimais (ArchLinux’e), bet tai jau paketų valdiklio problemos.
Paketų valdikliai abiejose sistemose man pasirodė visai neblogi.
Portage (Gentoo) pliusai, kurių neturi ArchLinux pacman’as:
- neradus paketo viename serveryje arba nutrūkus su juo ryšiui, jungiamasi prie kito serverio, o ne stabdomas darbas;
- programos ypač lengvai kompiliuojamos;
- norėdamas atnaujinti sistemą įvykdau „emerge -av world“ permetu akį per geltonus „USE“ flag’us ir paleidžiu atnaujinimą (daugiau jokių klausimų apie paketus);
- Portage nebūtina sinchronizuoti jeigu viename tinkle turite kelis kompiuterius (o jeigu ir make.conf failai panašūs – ir siųstis paketų); tuo tarpu ArchLinux neteko matyti net sinchronizacijos su vietiniu serveriu galimybių;
- nepatiko Portage? Ne bėda. Galite lengvai pereiti prie kelių kitų paketų valdiklių (pkgcore, Paludis ir kt.) arba netgi kitą paketų sistemą (pvz., RPM, DEB);
- kompiliavimo/diegimo problemas ypač lengva išspręsti, nes aiškiai parašoma kas yra.
Portage minusai:
- nesitikėkite gauti naujausio KDE, naujausio GNOME iš standartinių serverių – teks naudotis SVN ir neoficialiais serveriais, nes į oficialius serverius viskas kiek vėluoja dėl klaidų taisymų, testavimų ir pan.
Pacman pliusai:
- spartus ir paprastas paketų parsiuntimas ir įdiegimas.
Pacman minusai:
- nėra galimybės naudotis keliais veidrodiniais serveriais;
- nėra jokios galimybės išvengti paketo, kurio nepavyksta įdiegti, įdiegimo, jeigu jis eina kaip dep. kitai programai.
Jeigu turite įdėjų ką čia galima būtų prirašyti ar pašalinti, maloniai jų laukiu komentaruose…
Atkreipkite dėmesį į tai, jog į vertinimą neįtraukiu kompiliavimo ir binarinių paketų sistemos kriterijų. Kompiliuoti išeities tekstus yra gerai, nes gaunate optimizuotą programą, tačiau tai lėtoka. Instaliuoti binarinius paketus yra blogai, nes kodas optimizuotas dideliai daliai kompiuterių, o ne jūsų vienam, gaunate ne viską, ką sukūrė programos autoriai, o tik tai, ką įjungė jūsų OS autoriai kompiliuodami programą ir ruošdami paketą. O kadangi abiejose sistemose galima tiek įdiegti binarinius paketus (Portage irgi gali diegti ne iš išeities tekstų, o iš binarų, tik tam reikia nurodyt binarų veidrodinį serverį; taip pat į Gentoo gerai lenda RPM’ai), tiek išeities tekstus, šių kriterijų aptarimas yra beprasmiškas – jie yra tie kriterijai, kurie nesako ar OS yra gera, ar bloga, bet sako ar ji jums patiks.
Operacinės sitemos instaliacija abiejose OS man pasirodė gera. Su ArchLinux senesnėse versijose buvo begalės problemų net ir ne Alpha, Beta, RC versijose. Tiesą pasakius, nesistebiu, jog ši OS nepopuliarėjo ilgą laiką. Dabar problemų lygtais ir nebėra, tačiau instaliatorius taip ir liko akmens amžiaus. Apie Gentoo LiveCD GUI instaliatorių net nekalbu (yra problemų su particijų valdymu), tačiau CLI dirba visai neblogai. Tačiau, kaip jau rašiau, kiekviena OS turi savų savybių, kurios yra nevertintinos, nes kitoje OS jos atvirkščios, bet taip pat geros. Viena iš tų savybių yra OS diegimas be instaliatoriaus. Gentoo diegimas naudojantis instaliatoriumi iš esmės yra kiek „iškrypėliškas“ ir jeigu jūs instaliuojate Gentoo naudodamiesi instaliatoriumi, tai žinokite, jog tikrai nesužinosite kas yra Gentoo ir su kuo tai valgoma, o tik pasisemsite blogų ir kvailų įspūdžių. Taip, taip, Gentoo galite instaliuoti be instaliatoriaus. Iš viso, pamirškite visus LiveCD, bet kokias nešiojamas laikmenas, kuriose galvojote, jog įrašysite kažkokį tai Gentoo CD/DVD… Taip pat pamirškite Gentoo Minimal Instalation CD, kuris nors ir be instaliatoriaus, tačiau pajusti Gentoo skoniui yra netinkamas.
O Gentoo reikėtų įdiegti taip: paimate ir įsidiegiate sau patogią Linux OS. Žinoma, particijų lentelę iš anksto paruošiate Gentoo. Tada imate stage3, portage ir diegiate į naujai sukurtas particijas šalia įdiegtos Linux OS. Pvz.: aš visada pirmiau įdiegiu Ubuntu, o iš Ubuntu diegiu Gentoo ir vienu metu naudojuosi Skype, Pidgin, X-Chat, žiūriu filmą ir t. t.
Sakote Gentoo instaliacija ilgai užtrunka? O kur jūs skubate? Ar jums labai reikia būtent Gentoo? Jeigu jūs diegiate iš kitos Linux OS, tai kam jums būtina Gentoo dabar pat? Taip pat ir su programų atnaujinimais. O pirmą kartą diegiant atminkite, jog gausite savo darbą, savo sukonfigūruotą sistemą, o ne kieno nors kito. Galų gale, jeigu norite galite nekompiliuoti app-office/openoffice, o sudiegti binarinį variantą app-office/openoffice-bin. Bet vėlgi, grįškime prie nevertintinų kriterijų… Paketų diegimas iš esmės yra nevertintinas, nes jis juk turi pliusų abiejose OS.
Grįžkime prie ArchLinux instaliacijos. Instaliatorius tikrai turi kur judėti ir ne tik dėl to, jog tai vienintelis būdas instaliuoti ArchLinux, bet ir dėl to, nes yra ką patobulinti. Štai, kad ir paketų parsiuntimas. Kodėl aš turiu persijungti į kitą vt, jog pamatyti kaip ir kokiu greičiu siunčia paketus? Kodėl nutrūkus ryšiui su internetu man reikia iš naujo siųstis paketus, o jų siuntimas neprasitęsia, bet tiesiog sustoja?
ArchLinux iš prigimties yra pritaikytas i686 ir niekam. Apmaudu, ar ne? Ką daryti senų sistemų vartotojams?
Tiek ArchLinux, tiek Gentoo programų įdiegimas yra švarus. Viskas po įdiegimo veikia „out of box“. Abiejose sistemose, o ne tik ArchLinux, kaip rašė Maksim.
Maksim rašė, jog ArchLinux turi veidrodinį serverį Lietuvoje. Tačiau jis neoficialus! Tai reiškia, jog negaunate jokių garantijų. Taip pat paminėdamas veidrodinį serverį jis pateikė nuorodą, kuri veda į atviras.lt forumo temą. Keista, tačiau Maksim nepastebėjo, jog žemiau, toje pačioje temoje, buvo paminėtas ir Gentoo serveris Lietuvoje.
Atnaujinimai abiejose sistemose yra diegiami ypač paprastai. Gentoo užtenka įvykdyti „emerge world“ arba jeigu norite žinoti kas bus atnaujinama prieš patį atnaujinimą: „emerge -av world“. ArchLinux komanda irgi niekuo nenusileidžia Gentoo paprastumui. Beatnaujinant šias sistemas per ilgą laiką pastebėjau, jog Portage turi keletą bug’ų su blokuojamais paketais, tačiau visa tai yra labai lengvai ištaisoma atsivėrus Google, įvedus blokuojamą paketą ir perskaičius sprendimą, kuris būna pirmąjame puslapyje… Tuo tarpu ArchLinux dar laikant serveryje buvo problemų su kernel’io atnaujinimais. Kernel’is atsinaujino ir užsidėjo save kaip numatytąjį GRUB’e, o moduliai – ne. Net /lib/modules/
Dokumentacija. Manau praktiškai kiekvienas sutiks, jog yra dvi ypač gerai dokumentuotos distribucijos – tai Gentoo ir Ubuntu. Dažnai ieškodamas sprendimo kitom sistemom sprendimą per Google randu būtent šių distribucijų dokumentacijose (forumus ir kitas bendruomenines priemones priskiriu dokumentacijai). Tuo tarpu ArchLinux Tačiau Gentoo dokumentacija išmėtyta. Dalis jos gentoo.org, dalis neseniai lūžusiame ir praradusiame duomenų bazes gentoo-wiki.com, dalis Gentoo.org forumuose ir kitur. Tuo tarpu ArchLinux praktiškai viskas po vienu domenu, tačiau tikrai ginčytina ar tos dokumentacijos daugiau.
Bet kokiu atveju, noriu ypač pabrėžti, jog jokia distribucija neturi tiek daug informacijos apie instaliavimą, kaip Gentoo. Gentoo handbook‘e tikrai viskas aiškiai paaiškinta, tereikia netingėti perskaityti.
Klaidos. Ko jau ko, tačiau klaidų Gentoo ne ką daugiau už kitas distribucijas ir ArchLinux. O ypač ArchLinux. ArchLinux kūrėjai praktiškai visada tik paima kodą iš programos autorių ir sukuria paketą. Be jokių „patch’ų“, ištaisymų ir pan. Tuo tarpu Portage paima ne tik source’us, bet ir patch’us, o kai kuri programinė įranga netgi yra modifikuojama ištaisant klaidas (pvz., „gentoo-sources“).
Tačiau atviro kodo pasaulyje tų klaidų ne tiek jau daug, jog reikėtų bijoti ArchLinux ar Gentoo dėl jų.
Išvados. Taip, prie Gentoo pasėdėsim ilgai. Tačiau pažiūrėkim į skirtumus nuo ArchLinux? Taigi, kurioj vietoje mes pasėdėsime ilgiau negu prie ArchLinux? Tik prie Portage. Jeigu programų diegimas ir bandymas – Gentoo greičiausiai ne jums. Kitais atvejais sėdėsit ilgai tiek prie ArchLinux, tiek prie Gentoo. Jeigu norite paprastos ir geros sistemos – imate Ubuntu. Jeigu jums labai knieti išbandyti Gentoo, bet norite visko paruošto darbui (netgi labiau negu Ubuntu, nes gausite krūvą programų: Skype, žaidimų ir t. t.), tai paimkite SabayonLinux. Ši distribucija tikrai neatsiliks nuo Gentoo, o galbūt netgi ateityje pralenks Portage pakeisdama kokiu pkgcore.
11 Responses to “ArchLinux prieš Gentoo”
@Ernestai, flamewar ^^
> neradus paketo viename serveryje arba nutrūkus su juo ryšiui, jungiamasi prie kito serverio, o ne stabdomas darbas;
Jeigu server-down – nueini i /etc/pacman.d/mirrorlist pridedi # ir issirenki koki kita serveri, kuris bus lygiai toks pats, kaip ir praeitas. O gentoo atveju, mirror’ai nera gentoo galvos skausmas – tai yra „reikalavimu tikrintojo” galvos skausmas. j2ee pavyko susimesti?
> programos ypač lengvai kompiliuojamos;
O gali buti ir sunkiai?
> nėra galimybės naudotis keliais veidrodiniais serveriais;
Čia klausimas – ar minusas ar pliusas. Vienas mirror’as – spartesnis atnaujinimas. O tai vienas paketas siunčiamas iš France, kitas iš Greece. Tai 20kb/s, tai 200kb/s.
> Instaliuoti binarinius paketus yra blogai, nes kodas optimizuotas dideliai daliai kompiuterių, o ne jūsų vienam.
AUR’as egzistuoja.
> tačiau instaliatorius taip ir liko akmens amžiaus.
Gentoo „instaliatorius” dar nuo LFS laikų.
> ArchLinux iš prigimties yra pritaikytas i686 ir niekam. Apmaudu, ar ne? Ką daryti senų sistemų vartotojams?
Use Debian.
> Tai reiškia, jog negaunate jokių garantijų.
O kas duoda kažkokias garantijas? Ir kokių ganrantijų Tau reikia?
> Keista, tačiau Maksim nepastebėjo, jog žemiau, toje pačioje temoje, buvo paminėtas ir Gentoo serveris Lietuvoje.
Nepasakiau, kad tai būtent Arch’o mirror’as. Sakiau, tik, kad „turim mirror’ą”.
> Manau praktiškai kiekvienas sutiks.
Aš nesutinku. Kaip ir sakiau. Nekalbu apie „kur daugiau prirasyta”, kalbu kaip suprantamai parasyta.
Rezultatas aiškus: Tu stumi ant Arch, aš ant Gentoo.
By Dummas on Sau 3, 2009
> programos ypač lengvai kompiliuojamos
Archlinux’e taipogi labai lengvai galima susikompiliuoti programas naudojantis PKGBUILD arba papraščiausiu Yaourt (http://wiki.archlinux.org/index.php/Yaourt)
Archlinux ir gentoo nauji mirror’ai: http://atviras.lt/forumas/mwf/topic_show.pl?tid=757
By Dinux on Sau 3, 2009
>> neradus paketo viename serveryje arba nutrūkus su juo ryšiui, jungiamasi prie kito serverio, o ne stabdomas darbas;
>Jeigu server-down – nueini i /etc/pacman.d/mirrorlist pridedi # ir issirenki koki kita serveri, kuris bus lygiai toks pats, kaip ir praeitas. O gentoo atveju, mirror’ai nera gentoo galvos skausmas – tai yra “reikalavimu tikrintojo” galvos skausmas. j2ee pavyko susimesti?
Aš žinau ką daryti jeigu serveris neveikia, tačiau pats pacman’as „nežino“ 😉 .
Taip, pavyko, ką tik pabandžiau. O ką? O tau ant ArchLinux pavyko? 🙂
Tik nelabai suprantu, kam jo paprastam vartotojui gali reikėti j2ee…
Beje, jeigu nori, jog Portage tau atsiųstų tokį paketą – gali ir j2ee pasirašyti ebuild’ą, kuris parsiųstų tau tą paketą. Tačiau j2ee paketas neatitinka reikalavimų ir nėra įtraukiamas į „mirror’us“.
>> programos ypač lengvai kompiliuojamos;
>O gali buti ir sunkiai?
Kaip configure turi pats surašyti visus option’us.
>> nėra galimybės naudotis keliais veidrodiniais serveriais;
>Čia klausimas – ar minusas ar pliusas. Vienas mirror’as – spartesnis atnaujinimas. O tai vienas paketas siunčiamas iš France, kitas iš Greece. Tai 20kb/s, tai 200kb/s.
Mirror’us pasirenki pats ir yprastai pralaidumas pas juos taip nešokinėja 😉 . Ne ant poros MB/s statomi serveriai.
>> Instaliuoti binarinius paketus yra blogai, nes kodas optimizuotas dideliai daliai kompiuterių, o ne jūsų vienam.
>AUR’as egzistuoja.
Taip, egzistuoja. Tačiau man klausimas iškyla:
http://wiki.archlinux.org/index.php/AUR_User_Guidelines#How_to_use_the_AUR
Tu tiek knisies vardan kompiliavimo? Darbo čia beveik tiek pat kaip ir tiesiog kompiliuojant rankomis.
Ar aš kažko nesupratau? 🙂
>> tačiau instaliatorius taip ir liko akmens amžiaus.
>Gentoo “instaliatorius” dar nuo LFS laikų.
Pasišaipei, ar ne?
ArchLinux „instaliatorius“ irgi iš LFS… (nesupratusiems – „instaliatorius – jokio instaliatoriaus“)
Grafinis Gentoo instaliatorius buvo išleistas viešumai kaip alpha 2005-aisiais, o dabartinė versija – 2008-07-07. Tai nėra seniai.
>> ArchLinux iš prigimties yra pritaikytas i686 ir niekam. Apmaudu, ar ne? Ką daryti senų sistemų vartotojams?
>Use Debian.
Mes kalbam tik apie ArchLinux ir Gentoo 🙂 .
>> Tai reiškia, jog negaunate jokių garantijų.
>O kas duoda kažkokias garantijas? Ir kokių ganrantijų Tau reikia?
Atsiprašau, ne garantijų, o pasitikėjimo.
Aš visiškai nepasitikiu tuo serveriu. Iš kur man žinoti ar jis dar rytoj veiks? Aš nenoriu prarasti krūvos atnaujinimų dėl neprižiūrimo serverio, kuriame praktiškai niekados netikrinu ar atnaujinimai susiinstaliavo.
>> Keista, tačiau Maksim nepastebėjo, jog žemiau, toje pačioje temoje, buvo paminėtas ir Gentoo serveris Lietuvoje.
>Nepasakiau, kad tai būtent Arch’o mirror’as. Sakiau, tik, kad “turim mirror’ą”.
Tema: „ArchLinux vs. Gentoo“
Tekstas: kalbama tik apie lyginimą vieną su kitu. Kažkaip niekur nepaminėjai nė vieno pliuso, kuris būtų totaliai identiškas kitos OS pliusui. Tai kaip galima manyti, jog čia turėjai omenyje abi OS?
>> Manau praktiškai kiekvienas sutiks.
>Aš nesutinku. Kaip ir sakiau. Nekalbu apie “kur daugiau prirasyta”, kalbu kaip suprantamai parasyta.
Tada puiku 😉 . Tiesą pasakius, nesuprantu kaip tada turėtų būti aprašoma „suprantamai“, tačiau tai, jog naudoji tai, kieno dok. supranti – gerai.
>Rezultatas aiškus: Tu stumi ant Arch, aš ant Gentoo.
Ne, aš ant Arch’o nestumiu (nors gal taip ir gaunasi kalbant tik apie blogus Arch dalykus, o ne gerus), nes pats manau, jog tai žiauriai gera distribucija. Jeigu nesupratai: skaityti pirmąją šio tinklaraščio įrašo pastraipą… tai tik „atsakymas“ atremian, mano nuomone, klaidingus pasakymus.
By Ernestas on Sau 3, 2009
Labai šališka rašliava. Pats tik porą kartų tesu diegęs Gentoo, todėl apie ją mažai kalbėsiu. Paneigsiu čia rašomus gandus apie Archlinux.
„ArchLinux esu ne kartą bandęs įdiegti, kai jos versijos nebuvo žymimos data, pusę metų naudojau serveryje 2008-ųjų versiją ir dabar VirtualBox’e turiu įsidiegęs įvairiem testam.“
– Archlinux yra „rolling release“ distra, todėl yra tik vienintelė versija – pati naujausia. Data rodo tik kada buvo surinkti paketai į kompaktą.
„Serveryje abi sistemos pasirodė neblogai. Jeigu tik taip galima sakyti… Problemų kildavo tik su atnaujinimais (ArchLinux’e), bet tai jau paketų valdiklio problemos“
– Kokios konkrečiau?
Dėl Portage pliusų klysti:
# neradus paketo viename serveryje arba nutrūkus su juo ryšiui, jungiamasi prie kito serverio, o ne stabdomas darbas; (pacman’as veikia taip pat)
# programos ypač lengvai kompiliuojamos; (kuo lengviau nei Arch’ų ABS? Beje dauguma pripažįsta kad Arch’ų PKGBUILD’ai yra paprastesni ir lengviau padaromi nei Gentoo ebuild’ai)
# norėdamas atnaujinti sistemą įvykdau „emerge -av world“ permetu akį per geltonus „USE“ flag’us ir paleidžiu atnaujinimą (daugiau jokių klausimų apie paketus); (atsiprašau, tai minusas. Arch’uose parašai pacman -Syu ir turi naujausią sistemą, nereikia stebėti jokių „USE“ flag’ų (Nebent konfliktai tarp paketų. Tada reikia atsakyti į klausimą. Kam vėliau knaisiotis po sistemą jei užtenka tik atsakyti į klausimą? Jei sistemoje nedarai saviveiklos ir tingi atsakinėt į klausimus, tuomet rašai `pacman -Syuf –noconfirm` ir pacman’as viską padarys už tave))
# Portage nebūtina sinchronizuoti jeigu viename tinkle turite kelis kompiuterius (o jeigu ir make.conf failai panašūs – ir siųstis paketų); tuo tarpu ArchLinux neteko matyti net sinchronizacijos su vietiniu serveriu galimybių; (Arch’uose gali sinchronizuoti iš betkokios laikmenos: vietinis serveris, tinklo kompiuteris, kompaktinis diskas, USB flashiukas ir t.t.)
# nepatiko Portage? Ne bėda. Galite lengvai pereiti prie kelių kitų paketų valdiklių (pkgcore, Paludis ir kt.) arba netgi kitą paketų sistemą (pvz., RPM, DEB); (o kur čia Portage pliusas? Jei nepatiko keiti į kitą..)
# kompiliavimo/diegimo problemas ypač lengva išspręsti, nes aiškiai parašoma kas yra. (taip pat ir Arch’uose. Čia ne faktas, o teiginys)
Pacman minusai:
* nėra galimybės naudotis keliais veidrodiniais serveriais; (Jei kalbi apie mirror’us, tai gali turėti nors ir milijoną „mirrorlist’e“)
* nėra jokios galimybės išvengti paketo, kurio nepavyksta įdiegti, įdiegimo, jeigu jis eina kaip dep. kitai programai. (iš pacman dokumentacijos:
-d, –nodeps: Skips all dependency checks. Normally, pacman will always check a package´s dependency fields to ensure that all dependencies are installed and there are no package conflicts in the system.)
„Instaliuoti binarinius paketus yra blogai, nes kodas optimizuotas dideliai daliai kompiuterių, o ne jūsų vienam, gaunate ne viską, ką sukūrė programos autoriai, o tik tai, ką įjungė jūsų OS autoriai kompiliuodami programą ir ruošdami paketą.“
Taip, optimizuota programa veiks greičiau. Tik jei lyginam optimizuotą programą konkrečiam procesoriui su programa optimizuota i686 tipo procams, tai greičio skirtumas bus ne daugiau 0,1%. T.y. realiai skirtumą pajaustum tik ant kokio NASA super kompiuterio. Kitas dalykas, kompiliuoti galima ir su Arch’ų ABS 🙂
Toliau tingiu ir bekomentuoti, nes vis labiau išryškėja šališkumas Gentoo’nui. Dar perliukas 🙂
„ArchLinux iš prigimties yra pritaikytas i686 ir niekam. Apmaudu, ar ne? Ką daryti senų sistemų vartotojams?“
Aha, dar labai daug kas sėdi su 20 metų senumo kompais, kur procesorius 66MHz ir ramo net 512KB 😀 (Arch’ai veiks su visais 1995m. ir vėliau pagamintais x86 architektūros kompais)
Jau porą metų pats naudoju Arch’us kaip pagrindinę OS, tad puikiai žinau kaip ji veikia. Kas dėl atnaujinimų, tai per tą laikotarpį buvo iškilusios tik kokios 5 problemos dėl paketų kūrėjų klaidų. Ir dažniausiai užtekdavo prirašyti -f (pacman -Syuf), kad sistema atsinaujintų. Bazinė instaliacija užtrunka apie 15 min. Diegimas vykdomas pažingsniui, todėl nėra labai sudėtinga ir pradedančiajam. Arch’ai dokumentacijos turi nedaug, bet užtektinai. Arch’ų filosofija yra KISS (keep it simple, stupid), tad sistemą lengva konfiguruoti, o programos ateina parengtos darbui (dažniausiai nereikia nieko keisti). Tad kam ta dokumentacija? Jei problema su sistema, einu į archlinux.org. Nebuvo, kad nerasčiau sprendimo. Jei prolema specifinė, susijusi pvz su tvarkyklėm ar programa, tuomet atsakymo ieškau per google. Kas dėl klaidų. Arch’ai rolling release distribucija su naujausiomis programų versijos, tad nereikalingi ir patch’ai.
Reziume. Archlinux yra viena moderniausių distribucijų. Ji paėmė ir patobulino geriausias kitų distribucijų įpatybes. Paketų tvarkytuvas pacman lygiuojasi į Debian/ubuntu aptitude. Kompiliavimo sistema ABS į Gentoo Portage. Minimalizmas ir vanilla (nenu’patch’inti) paketai kaip ir Slackware. Pagrindiniai nustatymai viename faile /etc/rc.conf ir paprasta init sistema, kaip FreeBSD.
By Giedrius on Sau 3, 2009
Labai džiaugiuosi, jog kažkas dar neigs mano skleidžiamus gandus apie ArchLinux 🙂 .
Taip, ten per klaidą prirašiau tą „2008-ųjų versiją“, nes skubėdamas skaičiau sakinį ir pasirodė, jog reikia atskirti kada dirbau su „rolling release“, o kada ne. Todėl parašiau „versiją“ image’o, kurį naudodamas instaliaviau (ir tai, žinoma, 2008-aisiais išleistą), bet ne taip… 🙂
Toliau paaiškinau 🙂 . Kernelis atsinaujino, o moduliai ne.
pacman’as nepereina prie kito serverio nutrūkus ryšiui su juo. Ką tik patikrinau. Gal ką blogai darau?
Turėjau omenyje programų diegimą kompiliuojant 😉 . Ar tau paprasčiau su Portage viena trumpa komanda sukompiliuoti ir įdiegti programą ar keliom komandom su ABS?
Taip, PKGBUILD’ai lengviau padaromi negu ebuild’ai, bet įraše aš norėjau kalbėti apie kompiliavimą instaliavimo tikslais.
Vėliau įraše pasitaisiau, tačiau apie –noconfirm, gėda prisipažinti, nežinojau ((: .
Ne taip mane supratai. Jeigu turi laikmenoje mirror’ą, tai tau nereikia naudoti sinchronizacijos ir viską kopijuoti pas save.
Jeigu nepatinka Portage tai diegdamas sistemą tiesiog nediegi Portage.
Hmm… Gerai pagalvojau ir tiesą pasakius nelabai įsivaizduoju kas apart fatal sistemos klaidų galėtų sukelti klaidą paketo diegime, tai nelabai galiu tai išbandyti, bet gal gali pateikti pavyzdį kaip informuojama apie problemas? 🙂
Turėjau omenyje tą pačią galimybę pereiti prie kito mirror’o nutrūkus ryšiui.
Ir siūlote man po tokio paketo diegimo visas dep. diegti rankomis po vieną?
Kiek teko dirbti su senais kompiuteriais ir skaityti forumų, tai, pvz., OpenOffice.org, pagreitėja ~30% sukompiliuotas ant senos sistemos (pvz., su 900 Mhz CPU).
Pasidaro lygiai tas pats, kas ir man rašant, – atrodo, jog aš čia ArchLinux išvadinau šlamštu ir pan.
Router’io nepakursi ant savo senuko su ArchLinux’u 😀 .
Jeigu susirūpini saugumu, tai keisti reikia praktiškai visada tokiais atvejais.
Gentoo irgi yra programų, kurios naujausių versijų, tačiau vis tiek, pvz., prie gentoo-sources pridedamas genpatches ir iš jo man sudiegė kiek patch’ų net ir 2.6.28 versijai.
Beje, tai, jog rolling release distribucija, juk nieko nesako apie paketų naujumą. Juk, pvz., Gentoo irgi yra rolling release… 🙂
P. S. Tavasis reziume nelabai tinka blogo įrašui (nes jis grynai apie ArchLinux, bet ne „Gentoo vs. ArchLinux“…), bet vis tiek ačiū 🙂 .
By Ernestas on Sau 3, 2009
Del i686, tai nepamirskit, kad yra Lowarch.
By Flyer on Sau 4, 2009
Man tie distribuciju karai atrodo labai kvaili. Kiekviena distribucija turi savu pliusu ir minusu. Vartotojas pats renkasi kokia sistema jam geriausia naudoti. As esu bandes tiek gentoo tiek arch, bet nei viena is ju netenkina mano poreikiu. Anksciau megau perkompiliuoti kerneli, kad butu labiau optimizuotas mano pc, dabar isvis apie toki dalyka net negalvoju nes tai didziausias laiko gaisimas (nebent jums tikrai reikia tos optimizacijos). Toks pat laiko gaisimas yra ir paketu perkompiliavimas. Trecias laiko gaisimas yra sistemos konfiguracija (pvz. ijunkim garsa, sutvarkykim, kad veiktu dar kas nors). Zinoma sie trys pamineti punktai yra is vartotojo perspektyvos. Taigi, jei darom kazkokius tai palyginimus pirma reiketu pabrezti i kokia publika kreipiamas didziausias demesys: ar i paprastus vartotojus, i adminus ar i dar kokius kitokius geekus. As sedziu su Ubuntu, vien del to, kad man nieko papildomo nereikia daryti po instaliacijos. Na bet kaip jau minejau, cia kiekvienam skirtingai.
By Tadas on Sau 4, 2009
Aš ir pats ką tik įsidiegiau Archlinux. Diegimo metu teko patirti, kad jei koks nors mirroras nulūžęs, tai pacmanas automatiškai preina prie kito. Nežinau kas būna, jei mirroras nulūžta diegimo metu…
Dėl lokalaus Archlinux mirroro ar pan, tai jokių problemų, mirrorliste gali nurodyti Server = kas tik nori, kad ir: Server = file:///media/cdrom.
By sirex on Sau 4, 2009
Gaila, kad Giedrius neišsakę toliau savo minčių, mat kiek žinau labai jau užsiėmęs.. o šis fleimas fun:)
By komsas on Sau 9, 2009