{"id":2964,"date":"2010-04-10T17:14:14","date_gmt":"2010-04-10T15:14:14","guid":{"rendered":"https:\/\/versme.net\/blog\/?p=2964"},"modified":"2015-04-23T14:40:09","modified_gmt":"2015-04-23T12:40:09","slug":"komutatorius-draugas-ar-priesas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/versme.net\/blog\/komutatorius-draugas-ar-priesas\/","title":{"rendered":"Komutatorius – draugas ar prie\u0161as?"},"content":{"rendered":"

\"Mar\u0161rutizavimas\" Kaip \u017einia, mar\u0161rutizatorius – tai i\u0161 esm\u0117s switch’as, kuris pasiima internet\u0105 i\u0161 i\u0161orinio tinklo segmento (WAN) ir j\u012f dalina vidiniam (LAN). Kartais jums reikia pasidaryti \u201erepeater’\u012f\u201c – \u012frengin\u012f, kuris prat\u0119st\u0173 tinkl\u0105 (tiek WiFi, tiek laidais) nekurdamas naujo. Prie tokio \u012frenginio prijungus kompiuter\u012f, jis prisijungt\u0173 ne prie \u201erepeater’io\u201c tinklo, o prie tinklo, prie kurio jungiasi \u201erepeater’is\u201c ir b\u016bt\u0173 ten tiesiogiai pasiekiamas.<\/p>\n

Komutatorius – kas tai?<\/strong>
\nKomutatorius taip pat daug kur vadinamas \u201eswitch’u\u201c. Komutatoriai naudingi, kai reikia sujungti daug kompiuteri\u0173 \u012f tinkl\u0105, daugiau nei leid\u017eia mar\u0161rutizatoriaus lizd\u0173 kiekis. Patys komutatoriai vieni negali veikti – jiems reikia, jog tinkle b\u016bt\u0173 DHCP serveris, jog veikt\u0173 NAT. Apskritai kalbant, visas tinklo skirstymas yra atliekamas pagal OSI model\u012f<\/a>, kuris susideda i\u0161 7 sluoksni\u0173. Pagal j\u012f tinklo duomen\u0173 mar\u0161rutizavimas i\u0161oriniuose \u012frenginiuose da\u017eniausiai atliekamas dvejuose lygmenyse: paskirstant duomenis pagal MAC adres\u0105 (vidinis tinklas; OSI sluoksnis 2) ir pagal IP, \u017einu\u010di\u0173 persiuntim\u0105 ir pan. (OSI sluoksnis 3<\/a>), dar kitaip vadinamas \u201enetwork layer\u201c.<\/p>\n

Komutatoriai gali mar\u0161rutizuoti sraut\u0105 tik pagal MAC adres\u0105. Tod\u0117l jie negali patys paimti internet\u0105 ir j\u012f padalinti kompiuteriams. Kompiuteriai patys prisijungs per komutatori\u0173 prie auk\u0161tesnio tinklo segmento – jeigu toliau komutatoriaus stovi modemas, tai tas segmentas b\u016bt\u0173 jau pats internetas. Tokiu atveju, kai auk\u0161tesnysis tinklo segmentas lieka tik internetas, jungiantis per komutatori\u0173 kiekvienas kompiuteris gauna i\u0161orin\u012f IP adres\u0105 ir n\u0117ra pasiekiami vienas kitam, nebent interneto paslaug\u0173 tiek\u0117jas yra nurod\u0119s kitaip.<\/p>\n

Mar\u0161rutizatori\u0173 grei\u010diausiai nereikia pristatin\u0117ti – jie patys dalina internet\u0105, patys perduoda duomenis \u012f i\u0161orin\u012f tinkl\u0105 pagal IP, nors vidiniame tinkle irgi vadovaujasi pirmo OSI sluoksnio taisykl\u0117mis. Skirtumas tarp mar\u0161rutizatoriaus ir komutatoriaus liaudi\u0161kai \u0161nekant yra tas, jog komutatorius tik praple\u010dia mar\u0161rutizatoriaus lizd\u0173 kiek\u012f, o mar\u0161rutizatorius sukuria atskir\u0105 tinkl\u0105, be NAT pagalbos visi\u0161kai nepasiekiam\u0105 i\u0161oriniem tinklam. Pats mar\u0161rutizatorius yra \u201egateway\u201c, nesvarbu kuriame tinklo segmente j\u012f pastatysite, o komutatorius tik prijungia kompiuterius prie kito \u201egateway\u201c per DHCP. Jeigu namie turite vien\u0105 mar\u0161rutizatori\u0173 ir norite, jog kitame kambaryje b\u016bt\u0173 dar vienas \u012frenginys su keliais lizdais, kad nereik\u0117t\u0173 vesti daug laid\u0173 iki pat mar\u0161rutizatoriaus, tai jums u\u017etenka nuvesti vien\u0105 laid\u0105 iki to kambario ir ten pajungti komutatori\u0173. Komutatoriaus da\u017eniausiai nereikia net konfig\u016bruoti (apskritai, toki\u0105 funkcij\u0105 turi tik labai brang\u016bs komutatoriai). Komutatoriai pigesni nei mar\u0161rutizatoriai. Tiesa, komutatoriai patys negali pl\u0117sti WiFi tinklo, ta\u010diau mar\u0161rutizatorius, perdarytas \u012f komutatori\u0173, gali. Pajungus komutatori\u0173, lygiai taip pat kaip ir su mar\u0161rutizatorium, jeigu duomenys keliauja \u012f kompiuter\u012f, kuris prijungtas prie to pa\u010dio komutatoriaus – duomenys siun\u010diami tiesiai kompiuteriui, o ne per auk\u0161tesn\u012f tinklo segment\u0105. Jeigu pasijungsite 1000Mbps tinkl\u0105 su komutatoriu ir 100Mbps tinkl\u0105 su mar\u0161rutizatoriumi – tinklas tarp prie komutatoriaus pajungt\u0173 kompiuteri\u0173 su 1000Mbps tinklo adapteriais ir laidais veiks ne 100Mbps, o 1000Mbps grei\u010diu. Komutatorius neturi WAN prievado – visi lizdai vienodi, tinkl\u0105 jis gali pasigauti i\u0161 bet kurio lizdo, kuriuo ras DHCP server\u012f.<\/p>\n

Ta\u010diau nemai\u0161ykite komutatoriaus su \u201ehub’u\u201c – \u201ehub’as\u201c nuo \u201eswitch’o\u201c skiriasi tuo, jog duomenis perduoda per vis\u0105 tinkl\u0105 i\u0161ilgai, o ne tiesiai gav\u0117jui. Taip pat nepamir\u0161kite, jog komutatorius vargu ar yra jums reikalingas, jei namie neturite vietinio tinklo, tik tiesiogin\u0119 prieig\u0105 prie interneto. Skirtumas tarp \u201ehub’o\u201c ir \u201eswitch’o\u201c visai paprastas:
\n\"Hub\" \"Switch\"
\nNaudojant \u201ehub’\u0105\u201c visas tinklas funkcionuoja ir toliau net kurioje nors vietoje nutr\u016bkus laidui – tai buvo privalumas prie\u0161 dar seniau naudotus koncentratorius.<\/p>\n

Kuo naudingi mar\u0161rutizatoriai su integruotais modemais?<\/strong>
\nGrei\u010diausiai daugelis esate gav\u0119 i\u0161 savo interneto tiek\u0117jo kok\u012f nors ADSL mar\u0161rutizatori\u0173 – mar\u0161rutizatori\u0173 su integruotu ADSL modemu. Integruoto ADSL modemo id\u0117ja atrodo puiki – nereikia antro lizdo elektrai, susitaupo elektros ir vietos, nes n\u0117ra papildomos d\u0117\u017eut\u0117s. Ta\u010diau atsiranda did\u017eiul\u0117 problema, kai vietoje ADSL interneto, kur\u012f gaunate per siaur\u0105 RJ-11 jungt\u012f jums interneto tiek\u0117jas duoda plat\u0173 RJ-45 kabel\u012f. \u0160iam internetui nebereikia modemo. Jums netgi mar\u0161rutizatoriaus nebereikia, jei turite tik vien\u0105 kompiuter\u012f. Taip pat pasitaiko, jog sugenda tik integruotas ADSL modemas, o mar\u0161rutizatoriaus funkcijos ir toliau veikia puikiai.<\/p>\n

\"RJ-11<\/a><\/p>\n

Vienintelis sprendimas kaip i\u0161spausti naudos i\u0161 tokio ADSL mar\u0161rutizatoriaus – i\u0161jungti jo NAT ir DHCP funkcijas. Taip gausite komutatori\u0173. Prijungus j\u012f prie tinklo gausite daugiau lizd\u0173. Visai galimas variantas, jog vietinis tinklas veiks ir pajungus tiesiai interneto kabel\u012f \u012f komutatori\u0173, ta\u010diau tai n\u0117ra taip saugu. Visada saugiau yra b\u016bti nepasiekiamam ir s\u0117d\u0117ti u\u017e NAT – vidiniame tinkle.<\/p>\n

Kaip jis atrodo?<\/strong>
\nKomutatoriai b\u016bna \u012fvairi\u0173 dyd\u017ei\u0173: nuo ma\u017eo, ADSL paskirstymo d\u0117\u017eut\u0117s, dyd\u017eio (Canyon CNP-D05P su 5 100Mbps jungtim<\/a> u\u017e 40 Lt) iki didelio, kaip \u201erack\u201c tipo serveris, (Dell PowerConnect 3548 su 48 4GBE jungtim<\/a> u\u017e 999 Lt):
\n\"Canyon<\/a> \"Dell<\/a><\/p>\n

Nuorodos<\/strong>
\nNetwork switch, Wikipedia<\/a>
\nNetwork layer, Wikipedia<\/a>
\nRouter, Wikipedia<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kaip \u017einia, mar\u0161rutizatorius – tai i\u0161 esm\u0117s switch’as, kuris pasiima internet\u0105 i\u0161 i\u0161orinio tinklo segmento (WAN) ir j\u012f dalina vidiniam (LAN). Kartais jums reikia pasidaryti \u201erepeater’\u012f\u201c – \u012frengin\u012f, kuris prat\u0119st\u0173 tinkl\u0105 (tiek WiFi, tiek laidais) nekurdamas naujo. Prie tokio \u012frenginio prijungus kompiuter\u012f, jis prisijungt\u0173 ne prie \u201erepeater’io\u201c tinklo, o prie tinklo, prie kurio jungiasi \u201erepeater’is\u201c […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_links_to":"","_links_to_target":""},"categories":[26,47],"tags":[359,460,357,350,83,358],"class_list":["post-2964","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-internetas","category-patarimai","tag-dhcp","tag-internetas","tag-komutatorius","tag-marsrutizatorius","tag-pamokos","tag-tinklas"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/versme.net\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2964","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/versme.net\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/versme.net\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/versme.net\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/versme.net\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2964"}],"version-history":[{"count":16,"href":"https:\/\/versme.net\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2964\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3554,"href":"https:\/\/versme.net\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2964\/revisions\/3554"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/versme.net\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2964"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/versme.net\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2964"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/versme.net\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2964"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}