{"id":2508,"date":"2006-12-01T16:05:01","date_gmt":"2006-12-01T14:05:01","guid":{"rendered":"https:\/\/versme.net\/blog\/?p=2508"},"modified":"2013-12-28T14:59:11","modified_gmt":"2013-12-28T12:59:11","slug":"adsl-technologija-ir-apie-ja","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/versme.net\/blog\/adsl-technologija-ir-apie-ja\/","title":{"rendered":"ADSL technologija ir apie j\u0105"},"content":{"rendered":"<p>ADSL &#8211; Asymmetric Digital Subscriber Line. I\u0161vertus \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 tai yra Asimetrin\u0117 Skaitmenin\u0117 Kliento Linija (ASKL). Da\u017eniausiai \u0161i linija minima kaip pla\u010diajuost\u0117 interneto prieiga. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 \u0161ios linijos interneto planai daug galingesni negu ISDN ar kiti. Ta\u010diau \u017einoma \u0161iuo metu tai jau neb\u0117ra grei\u010diausia linija.<\/p>\n<p>Maksimalus ADSL linijos (\u0161iuo atveju turiu omenyje ADSL2+; dar gana populiar\u016bs ADSL ir ADSL2, ta\u010diau ADSL2+ yra grei\u010diausias) siuntimosi greitis gali b\u016bti 24 Mbit\/s, o i\u0161siuntimo \u2013 >1 Mbit\/s, kai yra ~2,5 km nuotolis nuo jus aptarnaujan\u010dios ADSL stoties. Tuo tarpu kiti tinklai jau gali veikti \u017eymiai didesniais grei\u010diais, nes s\u0105lygos b\u016bna vienodos visoje \u0161alyje (pavyzd\u017eiui, palydovinis internetas) ir pan. Bet visgi \u0161iuo metu ADSL prieigos labiausiai paplitusios Lietuvoje (many\u010diau mes visi \u017einome, kad \u0161iuo metu TEO yra lyderis, kad ir kaip b\u016bt\u0173 apmaudu t\u0105 pripa\u017einti). ADSL2+ (dar \u017einomas kaip ITU G.992.5) linij\u0105 galima dar labiau pagreitinti suma\u017einus SNR (Signal to Noise Ratio) ir sujungus su kita linija.<br \/>\nTEO per savo ADSL linijas naudoja tik 2 laidus, ta\u010diau vietoje 4P2C (2 Connectors arba kitaip sakant 2 laidai\/kontaktai, 2P reik\u0161t\u0173 2 pin t.y. 2 \u012fdubimai) RJ-11 ki\u0161tuk\u0173 a\u0161 rekomenduo\u010diau pirkti 6P6C ki\u0161tukus. Vienu eina informacija, o kitu srov\u0117 (galite patikrinti vien\u0105 i\u0161 laid\u0173 palai\u017eydami\u2026 O sujungus ar darant trump\u0105 jungim\u0105 galima su telefonu pasteb\u0117ti, kad tarsi kuriamas skambutis). Pagal standartus tie laidai turi b\u016bti (kalbu apie tuos, kurie jau i\u0161ved\u017eioti namie telefonams nuo paskirstymo d\u0117\u017eu\u010di\u0173) raudonas ir \u017ealias. Jie jungiami prie vidurini\u0173 kontakt\u0173. Laidus galima sumai\u0161yti vietomis. Kai jungiate laidus ir juos priver\u017eiate var\u017etais, tai patariu, kiek \u012fmanoma labiau apsisaugoti nuo tiesioginio ir netiesioginio kontakto. Gali b\u016bti taip, kad i\u0161 vieno laido einantis signalas paklius \u012f kitus laidus ir gausis mi\u0161rain\u0117. Modemas tiesiog prad\u0117s streikuoti (da\u017eniausiai jeigu pajungtas tik srov\u0117s laidelis, tai jisai bando jungtis, bet ry\u0161ys nutr\u016bksta dar nesp\u0117jus prisijungti). Tiesa, tur\u0117\u010diau pasakyti, kad dviej\u0173 laiduk\u0173 sistema (kitaip dar vadinama POTS) yra gana sena, ta\u010diau populiari. Jau populiar\u0117ja naujesn\u0117s sistemos veikian\u010dios net su 6 laidais. B\u016btent tod\u0117l rekomenduoju naudoti 6P6C RJ-11 ki\u0161tukus. Jie tiks dar gana ilgai, o jeigu ved\u017eiojate laid\u0105, tai tikriausiai jis bus su daug gysl\u0173 ir jas visas gal\u0117site i\u0161 karto panaudoti nors jos ir nereikalingos. Visgi ADSL t\u0117ra tik s\u0105saja (interface) ir POTS pasijungimas \u010dia ne prie ko. Ta\u010diau teko apie tai u\u017esiminti, nes be ry\u0161io mes netur\u0117sime ADSL.<br \/>\nO kaip gi ADSL veikia? Tikriausiai tok\u012f klausim\u0105 tur\u0117jome galvoje. Visi suprantame, kad viskas vyksta elektros impuls\u0173 pagalba. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 svarbiausia yra impuls\u0173 da\u017enis. Kiekvienam dalykui skiriamas skirtingas da\u017enis, nes kitokio kelio tur\u0117ti spar\u010di\u0105 ADSL (tarp kitko, tai leid\u017eia vienu metu naudotis daugeliu paslaug\u0173) prieig\u0105 mes neturime. Telefonai veikia nuo 0 iki 4 kHz, siun\u010diama informacija nuo ~26 kHz iki 138 kHz, o tai k\u0105 atsisiun\u010diate j\u016bs gaunate nuo 138 kHz iki 1104 kHz da\u017eniais.<\/p>\n<p>Tolesn\u0117 straipsnio dalis apie da\u017eniausiai pasitaikant\u012f protokol\u0105, kuriuo jungiamasi prie interneto per ADSL &#8211; PPPoE.<br \/>\nPa\u017eod\u017eiu tai b\u016bt\u0173 Point to point portocol over ethernet. Lietuvi\u0161kai ta\u0161kas \u012f ta\u0161k\u0105 per tinklo plok\u0161t\u0119. Galima naudotis ir USB \u012frenginiais. Tada tinklo plok\u0161t\u0117 tik emuliuojama, t.y. ji b\u016bna virtuali. Senesn\u0117s Windows negu XP negali dirbti su PPPoE, nes jose n\u0117ra tam skirt\u0173 tvarkykli\u0173. Rekomenduoju RAS-PPPOE. Tai b\u016bt\u0173 viskas, k\u0105 reikia \u017einoti apie ADSL.<\/p>\n<div align=\"right\">2006 m. gruod\u017eio 1 d., <strong>Pixel<\/strong><\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>ADSL &#8211; Asymmetric Digital Subscriber Line. I\u0161vertus \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 tai yra Asimetrin\u0117 Skaitmenin\u0117 Kliento Linija (ASKL). Da\u017eniausiai \u0161i linija minima kaip pla\u010diajuost\u0117 interneto prieiga. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 \u0161ios linijos interneto planai daug galingesni negu ISDN ar kiti. Ta\u010diau \u017einoma \u0161iuo metu tai jau neb\u0117ra grei\u010diausia linija. Maksimalus ADSL linijos (\u0161iuo atveju turiu omenyje ADSL2+; dar [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_links_to":"","_links_to_target":""},"categories":[26],"tags":[311,460],"class_list":["post-2508","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-internetas","tag-adsl","tag-internetas"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/versme.net\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2508","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/versme.net\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/versme.net\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/versme.net\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/versme.net\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2508"}],"version-history":[{"count":7,"href":"https:\/\/versme.net\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2508\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3265,"href":"https:\/\/versme.net\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2508\/revisions\/3265"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/versme.net\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2508"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/versme.net\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2508"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/versme.net\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2508"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}