{"id":1422,"date":"2009-08-07T13:24:08","date_gmt":"2009-08-07T11:24:08","guid":{"rendered":"https:\/\/versme.net\/blog\/?p=1422"},"modified":"2013-12-28T14:51:43","modified_gmt":"2013-12-28T12:51:43","slug":"ar-is-tiesu-naujoji-windows-7-spartesne","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/versme.net\/blog\/ar-is-tiesu-naujoji-windows-7-spartesne\/","title":{"rendered":"Ar i\u0161 ties\u0173 naujoji Windows 7 spartesn\u0117?"},"content":{"rendered":"

\"Windows Jau kuris laikas kaip P2P tinkluose plinta Windows 7 RTM versija. Kol kas atsiliepim\u0173 yra \u012fvairiapusi\u0173 – vieniem \u0161i OS veikia spar\u010diau negu Windows XP, kitiem programos l\u016b\u017ein\u0117ja, tretiem viskas l\u0117tai ir pan.<\/p>\n

Kaip \u017einia, Windows 7 buvo sukurta tam, jog kompensuot\u0173 Windows Vista padarytus nuostolius. I\u0161 esm\u0117s tai patobulinta Windows Vista – t\u0105 sako ir versija 6.1 (Windows Vista yra 6.0). Microsoft teigia, jog \u0161i sistema yra spartesn\u0117 negu Windows Vista ir XP. Na, o a\u0161 nusprend\u017eiau tai patikrinti ir i\u0161bandytis pats.<\/p>\n

Testavimui pasiruo\u0161iau kelis testus:<\/p>\n

1) ZIP archyvavimo, i\u0161pakavimo<\/strong> testai. \u0160iam testui naudojau Linux branduolio i\u0161eities tekstus, suspaustus \u012f ZIP fail\u0105. Tai yra ma\u017edaug 6000 ma\u017e\u0173, daugiausiai tekstini\u0173 fail\u0173. Archyvavimui naudojau 7-Zip.
\n2) FTP ir SMB protokol\u0173 testai<\/strong>. Besinaudodamas Windows pasteb\u0117jau, jog SMB protokolas yra skirtingai na\u0161us, negu FTP ir d\u0117l to n\u0117ra kalta tinklo plok\u0161t\u0117, kaip kad b\u016bt\u0173 Linux atveju. Perkeldin\u0117jau 112 MB vaizdo fail\u0105. Testavau \u012fk\u0117lim\u0105 ir parsisiuntim\u0105 atskirai. SMB – tai protokolas, kur\u012f Microsoft Windows sistemos naudoja fail\u0173 ir spausdintuv\u0173 dalinimuisi per tinkl\u0105. SMB protokolu kompiuteriai pasiekiami Windows Explorer adreso laukelyje \u012fvedus \u201e\\\\<\/em>\u201c arba \u201e\\\\<\/em>\u201c. FTP protokolui taip pat naudojau Windows Explorer.
\n3) Microsoft Office 2007 instaliavimas<\/strong>. Office grei\u010diausiai beveik visi naudojame ir, suprantama, vienas i\u0161 veiksm\u0173, kuriuos atliekame gav\u0119 Windows’us – \u012fdiegiame Microsoft Office biuro program\u0173 paket\u0105. Kaip pasteb\u0117jau, Microsoft Office 2007 instaliavimo trukm\u0117 smarkiai skyr\u0117si lyginant su kitomis OS. Tod\u0117l matavau laik\u0105. I\u0161 esm\u0117s pagal Office 2007 instaliacijos trukm\u0119 galime orientuotis kaip greitai OS sugeb\u0117s \u012fdiegti ir kitas programas, reikalaujan\u010dias HDD resurs\u0173, prieigos prie registro ir pan.
\n4) Da\u017enas m\u016bs\u0173 pasteb\u0117jome, jog Windows da\u017enai reikalauja perkrauti sistem\u0105 po visoki\u0173 Windows atnaujinim\u0173. Tai rei\u0161kia, jog sistemos i\u0161sijungimo ir u\u017esikrovimo laikas<\/strong> mums yra labai svarbus. Taip pat kai kuriuos erzina l\u0117tai u\u017esikraunan\u010dios sistemos. Sistemos u\u017esikrovim\u0105 matavau su i\u0161jungtu Windows Update bei tokiu program\u0173 rinkiniu \u201estartup’e\u201c: Pidgin, Google Talk, Avira Antivir, Twhirl, Filehippo.com Updater, Wakoopa Tracker. Laikas buvo matuojamas nuo \u201ebootloader’io\u201c iki HDD aktyvumo dingimo.
\n5) Firefox, Opera, Microsoft Word 2007, OpenOffice.org 3.1 Writer program\u0173 \u201e\u0161altojo\u201c pasileidimo laikai<\/strong>. Mums visiems svarbu ne tik per kiek laiko u\u017esikraus m\u016bs\u0173 kompiuteris, bet ir per kiek laiko pasileis da\u017eniausiai naudojamos programos. \u201e\u0160altasis\u201c paleidimas rei\u0161kia, jog programa paleid\u017eiama pirm\u0105 kart\u0105 po sistemos pilno u\u017esikrovimo. Tai rei\u0161kia, jog sukuriame nauj\u0105, tu\u0161\u010di\u0105 Windows vartotoj\u0105, perkrauname kompiuter\u012f, paleid\u017eiame \u0161ias programas, sutinkame su licenzijomis, jeigu to pra\u0161o, ir nieko daugiau nedar\u0119 perkrauname kompiuter\u012f, v\u0117l prisijungiame prie naujo vartotojo, i\u0161jungiame kaip \u012fmanoma daugiau pa\u0161alini\u0173 program\u0173, palaukiame kol dings HDD ir CPU aktyvumas ir paleid\u017eiame program\u0105. Laik\u0105 matuoju nuo programos ikonos paspaudimo iki kursoriaus programoje atsiradimo.<\/p>\n

Vardan sportinio intereso – beveik visus \u0161iuos testus atlikau ir Ubuntu 9.04 (Linux distribucija) bei ArchLinux sistemose. Tiesa, \u012f \u201estartup’\u0105\u201c nebuvo \u012ftraukta Twhirl, Filehippo.com Updater (kam jis \u010dia b\u016bt\u0173 reikalingas, jeigu atnaujinimai programom eina su visa sistema? (: ), Google Talk (deja, Linux versijos n\u0117ra, ta\u010diau jeigu reikia Google Talk, tai galima Google Talk tinklu naudotis per Pidgin) ir Avira Antivir (juk \u010dia Linux, kokios dar antivirusin\u0117s…).<\/p>\n

Naudojamas kompiuteris<\/strong>
\nProcesorius: Intel Core2 Quad Q6600 2,4Ghz @2,66Ghz.
\nRAM: 2GB DDR2 (2x1GB).
\nHDD: Western Digital Caviar SE WD5000JS SATA-300 7500RPM (hdparm testas parod\u0117, jog veikia 72 MB\/s grei\u010diu).
\nVGA: NVIDIA GeForce 8800GT
\nTinklo plok\u0161t\u0117: Realtek, integruota \u012f Gigabyte GA-P35C-DS3R motinin\u0119.
\nTaip pat kompiuteryje testavimo metu buvo: TV tiuneris, D-Link DFE-520TX tinklo plok\u0161t\u0117 (papildomos tvarkykl\u0117s gal\u0117jo tur\u0117ti \u012ftakos sistemos u\u017esikrovimo laikui).<\/p>\n

Testai<\/strong>
\n\"Testai\"<\/a>
\nPaveiksl\u0117lyje sura\u0161iau trukmes, per kiek tam tikra OS atliko operacij\u0105. Windows pus\u0117je raudonai pa\u017eym\u0117jau pras\u010diausiai pasirod\u017eiusi\u0105 OS, geltonai – vidutini\u0161kai, o \u017ealiai – spar\u010diausiai pasirod\u017eiusi\u0105 OS. Linux skiltyje tik pa\u017eym\u0117jau \u017ealiai operacijas, kuriose Linux pasirod\u0117 spar\u010diau negu Microsoft Windows 7.<\/p>\n

Tikriausiai pastebite, jog Windows Vista SP2 spar\u010diau paleisdin\u0117ja programas negu Windows XP SP3. Pasirodo, Windows Vista SP2 ne viskas atliekama l\u0117\u010diau negu Windows XP SP3. Ta\u010diau tai jos nei\u0161gelb\u0117ja nuo beproti\u0161kai l\u0117to u\u017esikrovimo. Windows Vista SP2 taip pat turi daug problem\u0173 su fail\u0173 perk\u0117limais. Grei\u010diausiai tai sukelia problemas ir instaliuojant programas. Kaip galite dar pasteb\u0117ti, Windows Vista SP2 i\u0161 tikr\u0173j\u0173 i\u0161sijungia grei\u010diau, kaip Microsoft ka\u017ekur ir sak\u0117. Ta\u010diau kas mums i\u0161 to? \u0160tai Windows 7 – spartesn\u0117 prakti\u0161kai visose operacijose. Spartesn\u0117 ir u\u017e Windows XP SP3, kuri vis\u0173 yra laikoma kaip spartesn\u0117 u\u017e Windows Vista.<\/p>\n

Windows 7 kaip geriausia nepasirod\u0117 tik ZIP archyvo suk\u016brimo, Microsoft Office 2007 instaliacijos, Microsoft Word 2007, Opera 10.00 Beta 2 testuose. Ta\u010diau ir juose ji buvo labai arti lyder\u0117s pozicij\u0173. Be to, Microsoft Office 2007 jau gan\u0117tinai senas biuro program\u0173 paketas. Grei\u010diausiai, jog Office 2010 veiks \u017eymiai spar\u010diau Windows 7, negu Windows XP.<\/p>\n

\u0160alia, i\u0161 sportinio intereso, nusprend\u017eiau patestuoti ir ArchLinux bei Ubuntu 9.04 Linux distribucijas. ArchLinux pasirod\u0117 ypa\u010d prastai i\u0161pakuojant ZIP archyv\u0105. Band\u017eiau tai daryti tiek su XArchiver, tiek su \u201eunzip -qq\u201c, bet niekas nepad\u0117jo. O \u0161tai Ubuntu 9.04 su XArchiver t\u0105 pa\u010di\u0105 operacij\u0105 atliko spar\u010diau negu bet kuri testuota OS.<\/p>\n

Bedirbant su Windows 7, \u012fsp\u016bd\u017eiai buvo tokie, jog dabar tarp savo asmenini\u0173 argument\u0173 (laimei ten j\u0173 yra dar daug…) kod\u0117l naudojuosi Linux, tur\u0117siu pamir\u0161ti did\u017eiul\u0119 spart\u0105. Manau, jog Microsoft suk\u016br\u0117 did\u017eiul\u012f konkurent\u0105 Linux sistemoms. Vis dar tr\u016bksta daug laukiam\u0173 dalyk\u0173 – paket\u0173 valdiklio, WinFS ir pan., ta\u010diau ir be j\u0173 Microsoft, manau, galima sakyti jau dabar, sustabd\u0117 paprast\u0173 vartotoj\u0173 b\u0117gim\u0105 nuo Windows prie Linux. Vienintel\u0117 kli\u016btis gali b\u016bti resursai. Benaudojant Windows 7, nieko ypatingo nedarant, tiesiog nar\u0161ant, susira\u0161in\u0117jant, RAM da\u017enai buvo naudojama >1,1 GB. Jau nekalbu apie tai, kad pati sistema u\u017eima ~12 GB kiet\u0105jame diske. Laimei, kietojo disko vieta \u0161iais laikai jau nebe problema. O kaip d\u0117l RAM? \u017daid\u0117jai tikrai nusivils.<\/p>\n

Bendrai kalbant, Microsoft i\u0161 tikr\u0173j\u0173 i\u0161leido \u017ev\u0117r\u012f \u012f rink\u0105. Nesvarbu, jog jis \u0161iuo metu galb\u016bt yra kiek nestabilus (bent jau taip sako kai kurie \u0161altiniai – pa\u010diam naudojantis Windows 7, neteko patirti n\u0117 vieno l\u016b\u017eio per kelias paras), nesvarbu kiek daug jis turi nauj\u0173 funkcij\u0173 ar tai, jog rija daug RAM, manau, dr\u0105siai galima sakyti, kad Windows 7 tikrai \u012fsiver\u0161 \u012f aktyvi\u0173 vartotoj\u0173 rink\u0105 ir su laiku vietoj Windows 2000 statistikos lentel\u0117se matysime Windows XP. Klausimas tik kiek laiko tam reik\u0117s.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Jau kuris laikas kaip P2P tinkluose plinta Windows 7 RTM versija. Kol kas atsiliepim\u0173 yra \u012fvairiapusi\u0173 – vieniem \u0161i OS veikia spar\u010diau negu Windows XP, kitiem programos l\u016b\u017ein\u0117ja, tretiem viskas l\u0117tai ir pan. Kaip \u017einia, Windows 7 buvo sukurta tam, jog kompensuot\u0173 Windows Vista padarytus nuostolius. I\u0161 esm\u0117s tai patobulinta Windows Vista – t\u0105 sako […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_links_to":"","_links_to_target":""},"categories":[55,16],"tags":[464,219,212,456,90],"class_list":["post-1422","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-apzvalgos","category-windows","tag-apzvalgos","tag-microsoft-windows-7","tag-testai","tag-windows","tag-windows-7"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/versme.net\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1422","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/versme.net\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/versme.net\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/versme.net\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/versme.net\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1422"}],"version-history":[{"count":24,"href":"https:\/\/versme.net\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1422\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3381,"href":"https:\/\/versme.net\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1422\/revisions\/3381"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/versme.net\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1422"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/versme.net\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1422"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/versme.net\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1422"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}