Pirmasis naujų metų tikslas – pateikti vartotojams kuo stabilesnę Opera 10.5 naršyklės versiją. Greičiausiai 10.2 irgi nebus pamiršta, tačiau pripažinkim, jog Windows 7 integracija, žymiai didesnė sparta ir kitos naujosios Opera 10.5 funkcijos yra žymiai svarbesnės už widget’ų varikliuką.

Šioje versijoje šiek tiek atnaujintas naršyklės varikliukas, patobulintas video palaikymas, kai kuriais aspektais paspartinta naršyklė, patobulinta Windows 7 integracija, ištaisyta keletas pašto problemų ir įtrauktas IMAP COMPRESS palaikymas. Bei, žinoma, ištaisyta keletas erzinančių stabilumo klaidų!

Ši versija dar nėra galutinė ir naudojantis ja jūs turite suprasti, jog šioje versijoje dar yra klaidų ir ji nėra išbaigta.

Parsisiųsti
Windows MSI / Windows Classic
Mac/Unix versijos bus pristatytos vėliau šį mėnesį.

Naujienos

• Žymiai geresnė išvaizdos integracija Windows, Linux ir MacOS sistemose.
• Atnaujintas Presto varikliukas į 2.5.
• Naujas JavaScript varikliukas Carakan.
• Privačios skiltys (angl. „tab“), leidžiančios naršyti be prisimenamos istorijos, sausainių ir kt.
• Unix versija nebereikalauja Qt ar kitų tokių bibliotekų, Opera veiks net ant nuogo X11.
• Windows ir Unix versijos turi naujosios žymės palaikymą (nuo pirmą kartą pristatytos žymės 2007-aisiais yra keletas pasikeitimų).

Video palaikymas: standartiniai vaizdo valdymo įrankiai Opera 10.50

Pastabos

• Kadangi versija vis dar pre-alpha, tai Qt palaikymo nėra, nes programuotojai mano, kad KDE palaikymui reikia dar šiek tiek daugiau darbo.
• Carakan varikliukas 32 bituose gali būti stabilesnis negu 64 bituose.
• Šioje Unix versijoje nėra spausdinimo, „drag-and-drop“ funkcijų.

Nuorodos
<video> testavimo puslapis.

Parsisiųsti
Windows MSI / Windows Classic
Macintosh (tik Intel)
Unix/Linux

Sprendimas
Parsiųskite programą Unlocker iš http://www.filehippo.com/download_unlocker/ tinklapio. Įdiekite ją. Jeigu kartais prašytų perkrauti komputerį, tai ir padarykite. Spauskite dešinįjį pelės klavišą ant failo ir pasirinkite „Unlocker“. Programa Unlocker jungsis prie interneto ieškoti atnaujinimų – greičiausiai jų neras, tačiau jeigu rastų, įdiekite juos. Trinant neištrinamą/neperkeliamą failą, jeigu programa suras programą, kuri jį naudoja, jūs galėsite paspausti „Unlock All“ ir ištrinti/perkelti tą failą patys. Bet gali taip atsitikti, kad programa neras tokios programos, kuri naudotų tą failą. Nenusiminkite. Pasirinkite „Ištrinti“ ir programa ištrins jūsų failą. Gali paprašyti perkrauti kompiuterį, tada taip ir padarykite. Kartais kai kuriuos failus galima ištrinti tik kraunantis kompiuteriui.

Jeigu kartais jums neveikia Unlocker arba jūs neturite pakankamai srauto Unlocker parsisiuntimui, galite rinktis toliau esantį būdą:
1) nuspaudus „Ctrl“+„Alt“+„Delete“ pasirinkti procesų langelį ir jame suradus „explorer.exe“ jį paprasčiausiai išjungti („Kill process“);
2) tame pačiame lange spausti viršuje esantį „File“ meniu punktą, o jo meniu pasirinkti „Run“;
3) į „Run“ įvesti „cmd“ ir spausti „Enter“;
4) atsidariusiame juodame lange reikia susirasti vietą, kur guli reikalingas failas ir tada jį paprasčiausiai pervadinti ar pašalinti. Tam reiktų pasinaudoti pagrindinėmis komandomis:

• „cd“ – keisti katalogą;
• „dir /p“ – parodoma jūsų buvimo vieta ir esamų katalogų bei failų sąrašas;
• „del“ – trinti vieną ar daugiau failų;
• „ren“ – pervadinti failą.

Pavyzdžiai:

• „del failas.txt“ – bus ištrintas „failas.txt“ failas;
• „ren senas.txt naujas.txt“ – keičiamas failo pavadinimas iš „senas.txt“ į „naujas.txt“;
• „cd D:“ – pereiname į D diską;
• „cd D:\Dokumentai“ – keičiame buvimo vietą ir pereiname į katalogą „Dokumentai“;
• „cd ..“ – pereiname vienu katalogu į viršų. Pavyzdžiui, jei esate „C:\Windows\system32“ tai surinkę šią komandą atsidursite „C:\Windows“.

Pastaba: dažnai užtenka surinkti pirmąsias failo ar katalogo pavadinimo raides, po to, nuspaudus „Tab“ klavišą, pavadinimas yra pabaigiamas automatiškai.

Tačiau šis metodas gali būti ne visai sėkmingas, jeigu jį naudosite jau užkrautoje Windows sistemoje. Geriausia būtų jį pritaikyti „Safe Mode“ sistemos režime, kuriame naudojama programa greičiausiai netgi nebus užsikrovus. „Safe Mode“ režime tą failą gali pavykti ištrinti ir per paprasčiausią „Windows Explorer“. Patekti į „Safe Mode“ visai paprasta. Kraunantis kompiuteriui jums tereikia paspausti „F8“ ir pateksite į meniu, kuriame galėsite pasirinkti „Safe Mode“:

Pavyzdyje matote patekimą į Windows 7 „Safe Mode“ režimą. Analogiškai yra ir su kitomis sistemomis, tik nėra mėlyno „GRUB“ meniu, todėl iš karto reikia spausti „F8“.

Pastaba: jeigu trinate virusą, jis greičiausiai atsikurs iš kitos vietos ir jo ištrynimas nepadės. Reikia surasti visas viruso kopijas ir jas iš karto ištrinti.

Pasikeitimai
Atvėrus bet kokį naują langą (pvz., „Insert URL“ ar pan. tipo) jis atidaromas labai gražiai – prikrauta „Aero“ tipo efektų. O svarbiausia – užtemdomas visas fonas.

Šioje versijoje atrasite visiškai naują minimalistinį dizainą. Atnaujintas paieškos ir adreso laukelių dizainas. Nuo šiol adreso laukelyje įvedinėjami adresai yra užbaiginėjami, o naujasis dizainas dar labiau supaprastins paiešką tarp istorijos ir internete.

Taip pat atkreipsite dėmesį tai, jog Opera nuo šiol turi labai panašų paieškos laukelį į Firefox. Tiek „/“, tiek „Ctrl“+„F“ iškvies tą patį paieškos langą. Dėmesį atkreips tai, jog nuspaudus „/“ ir įvedus ieškomą tekstą, „Enter“ jus nuves į Google, o „F3“ į paiešką puslapyje, kuri irgi atrodo stulbinančiai, gal netgi erzinančiai.

Viena įdomesnių Opera naujienų – privatus naršymas, kai naršyklė uždarius skiltį pamiršta bet kokią informaciją: įvestus slaptažodžius, naršymo istoriją ir kt. Kitaip negu kitose naršyklėse, čia jūs apsaugosite ne visą naršyklę, o tik vieną skiltį. Kitose skiltyse naršymas nebus privatus. Tai tik vienas iš naujų patogumų. Privačios skiltys bus pažymėtos žalia spalva. Atidaryti privačią skiltį galite per naująjį Opera meniu lango kampe, tada spausdami „New Private Tab“.

Opera varikliuko versija ir kiti duomenys:

Trūkumai
Programų juostoje reikia ne tik paspausti ant Opera ikonos, bet ir pasirinkti skiltį, į kurią norite patekti. Kitaip (nebent Alt+Tab) į Opera langą sugrįšti nepavyks.
Dvigubas paspaudimas ant Opera lango pavadinimo juostos atveria naują skiltį. Norėdami Opera langą padidinti per visą ekraną, turėsite nutempti jį ir su pele atsimušti į ekrano viršų arba du kartus spustelėti ant pačio juostelės viršaus.
Jaučiasi, jog naršyklė vis dar pre-alpha – dažnai viskas mirksi. O štai Windows 7 programų juostos „thumbnail’ų“ palaikymas dar nėra visai išbaigtas, nors „pin’ai“ veikia visai neblogai. Kai pelę užvedate virš viso Opera lango neužimančio puslapio skilties, ekrane atvaizduojama ištempta puslapio versija, o ne originali. Taip puslapiai išdarkomi.
WordPress įrašų redagavimas veikia ganėtinai prastai. Atidarius daugiau turinio turintį įrašą, blogai atvaizduojamas tekstas, jeigu sukiojate pelės ratuką.
Benaudojant Opera 10.5, ji kelis kartus nulūžo. Nuo šiol „bug’ų“ siuntimo langas atveriamas ne pirmą, bet antrą kartą nulūžus Opera.
Kaip jau kažkuris tinklaraštis rašė – ši versija nėra spartesnė už 10.1, tačiau puikus varžovas Opera 10.2, Chrome ir Firefox naršyklėms.

Nuotraukos

Įspėjimas!
Opera darbuotojai išskirtinai įspėja:

There are some reports about an old internal build of 10.5 being available. Don’t run it, the official build on Tuesday is much better and you don’t risk getting nasty trojans on you pc.

Nesisiųskite šios Opera versijos, jeigu nenorite rizikuoti gauti virusų ar kitų kenkėjų. Antradienį išleidžiama versija bus šimtus kartų geresnė už šią, mat ši 10.5 versija yra ganėtinai senoka.

Nuorodos
Daugiau Opera 10.5 nuotraukų.
Parsisiųsti Windows (MSI).

Kaip žinia, Windows 7 buvo sukurta tam, jog kompensuotų Windows Vista padarytus nuostolius. Iš esmės tai patobulinta Windows Vista – tą sako ir versija 6.1 (Windows Vista yra 6.0). Microsoft teigia, jog ši sistema yra spartesnė negu Windows Vista ir XP. Na, o aš nusprendžiau tai patikrinti ir išbandytis pats.

Testavimui pasiruošiau kelis testus:

1) ZIP archyvavimo, išpakavimo testai. Šiam testui naudojau Linux branduolio išeities tekstus, suspaustus į ZIP failą. Tai yra maždaug 6000 mažų, daugiausiai tekstinių failų. Archyvavimui naudojau 7-Zip.
2) FTP ir SMB protokolų testai. Besinaudodamas Windows pastebėjau, jog SMB protokolas yra skirtingai našus, negu FTP ir dėl to nėra kalta tinklo plokštė, kaip kad būtų Linux atveju. Perkeldinėjau 112 MB vaizdo failą. Testavau įkėlimą ir parsisiuntimą atskirai. SMB – tai protokolas, kurį Microsoft Windows sistemos naudoja failų ir spausdintuvų dalinimuisi per tinklą. SMB protokolu kompiuteriai pasiekiami Windows Explorer adreso laukelyje įvedus „\\“ arba „\\“. FTP protokolui taip pat naudojau Windows Explorer.
3) Microsoft Office 2007 instaliavimas. Office greičiausiai beveik visi naudojame ir, suprantama, vienas iš veiksmų, kuriuos atliekame gavę Windows’us – įdiegiame Microsoft Office biuro programų paketą. Kaip pastebėjau, Microsoft Office 2007 instaliavimo trukmė smarkiai skyrėsi lyginant su kitomis OS. Todėl matavau laiką. Iš esmės pagal Office 2007 instaliacijos trukmę galime orientuotis kaip greitai OS sugebės įdiegti ir kitas programas, reikalaujančias HDD resursų, prieigos prie registro ir pan.
4) Dažnas mūsų pastebėjome, jog Windows dažnai reikalauja perkrauti sistemą po visokių Windows atnaujinimų. Tai reiškia, jog sistemos išsijungimo ir užsikrovimo laikas mums yra labai svarbus. Taip pat kai kuriuos erzina lėtai užsikraunančios sistemos. Sistemos užsikrovimą matavau su išjungtu Windows Update bei tokiu programų rinkiniu „startup’e“: Pidgin, Google Talk, Avira Antivir, Twhirl, Filehippo.com Updater, Wakoopa Tracker. Laikas buvo matuojamas nuo „bootloader’io“ iki HDD aktyvumo dingimo.
5) Firefox, Opera, Microsoft Word 2007, OpenOffice.org 3.1 Writer programų „šaltojo“ pasileidimo laikai. Mums visiems svarbu ne tik per kiek laiko užsikraus mūsų kompiuteris, bet ir per kiek laiko pasileis dažniausiai naudojamos programos. „Šaltasis“ paleidimas reiškia, jog programa paleidžiama pirmą kartą po sistemos pilno užsikrovimo. Tai reiškia, jog sukuriame naują, tuščią Windows vartotoją, perkrauname kompiuterį, paleidžiame šias programas, sutinkame su licenzijomis, jeigu to prašo, ir nieko daugiau nedarę perkrauname kompiuterį, vėl prisijungiame prie naujo vartotojo, išjungiame kaip įmanoma daugiau pašalinių programų, palaukiame kol dings HDD ir CPU aktyvumas ir paleidžiame programą. Laiką matuoju nuo programos ikonos paspaudimo iki kursoriaus programoje atsiradimo.

Vardan sportinio intereso – beveik visus šiuos testus atlikau ir Ubuntu 9.04 (Linux distribucija) bei ArchLinux sistemose. Tiesa, į „startup’ą“ nebuvo įtraukta Twhirl, Filehippo.com Updater (kam jis čia būtų reikalingas, jeigu atnaujinimai programom eina su visa sistema? (: ), Google Talk (deja, Linux versijos nėra, tačiau jeigu reikia Google Talk, tai galima Google Talk tinklu naudotis per Pidgin) ir Avira Antivir (juk čia Linux, kokios dar antivirusinės…).

Naudojamas kompiuteris
Procesorius: Intel Core2 Quad Q6600 2,4Ghz @2,66Ghz.
RAM: 2GB DDR2 (2x1GB).
HDD: Western Digital Caviar SE WD5000JS SATA-300 7500RPM (hdparm testas parodė, jog veikia 72 MB/s greičiu).
VGA: NVIDIA GeForce 8800GT
Tinklo plokštė: Realtek, integruota į Gigabyte GA-P35C-DS3R motininę.
Taip pat kompiuteryje testavimo metu buvo: TV tiuneris, D-Link DFE-520TX tinklo plokštė (papildomos tvarkyklės galėjo turėti įtakos sistemos užsikrovimo laikui).

Testai

Paveikslėlyje surašiau trukmes, per kiek tam tikra OS atliko operaciją. Windows pusėje raudonai pažymėjau prasčiausiai pasirodžiusią OS, geltonai – vidutiniškai, o žaliai – sparčiausiai pasirodžiusią OS. Linux skiltyje tik pažymėjau žaliai operacijas, kuriose Linux pasirodė sparčiau negu Microsoft Windows 7.

Tikriausiai pastebite, jog Windows Vista SP2 sparčiau paleisdinėja programas negu Windows XP SP3. Pasirodo, Windows Vista SP2 ne viskas atliekama lėčiau negu Windows XP SP3. Tačiau tai jos neišgelbėja nuo beprotiškai lėto užsikrovimo. Windows Vista SP2 taip pat turi daug problemų su failų perkėlimais. Greičiausiai tai sukelia problemas ir instaliuojant programas. Kaip galite dar pastebėti, Windows Vista SP2 iš tikrųjų išsijungia greičiau, kaip Microsoft kažkur ir sakė. Tačiau kas mums iš to? Štai Windows 7 – spartesnė praktiškai visose operacijose. Spartesnė ir už Windows XP SP3, kuri visų yra laikoma kaip spartesnė už Windows Vista.

Windows 7 kaip geriausia nepasirodė tik ZIP archyvo sukūrimo, Microsoft Office 2007 instaliacijos, Microsoft Word 2007, Opera 10.00 Beta 2 testuose. Tačiau ir juose ji buvo labai arti lyderės pozicijų. Be to, Microsoft Office 2007 jau ganėtinai senas biuro programų paketas. Greičiausiai, jog Office 2010 veiks žymiai sparčiau Windows 7, negu Windows XP.

Šalia, iš sportinio intereso, nusprendžiau patestuoti ir ArchLinux bei Ubuntu 9.04 Linux distribucijas. ArchLinux pasirodė ypač prastai išpakuojant ZIP archyvą. Bandžiau tai daryti tiek su XArchiver, tiek su „unzip -qq“, bet niekas nepadėjo. O štai Ubuntu 9.04 su XArchiver tą pačią operaciją atliko sparčiau negu bet kuri testuota OS.

Bedirbant su Windows 7, įspūdžiai buvo tokie, jog dabar tarp savo asmeninių argumentų (laimei ten jų yra dar daug…) kodėl naudojuosi Linux, turėsiu pamiršti didžiulę spartą. Manau, jog Microsoft sukūrė didžiulį konkurentą Linux sistemoms. Vis dar trūksta daug laukiamų dalykų – paketų valdiklio, WinFS ir pan., tačiau ir be jų Microsoft, manau, galima sakyti jau dabar, sustabdė paprastų vartotojų bėgimą nuo Windows prie Linux. Vienintelė kliūtis gali būti resursai. Benaudojant Windows 7, nieko ypatingo nedarant, tiesiog naršant, susirašinėjant, RAM dažnai buvo naudojama >1,1 GB. Jau nekalbu apie tai, kad pati sistema užima ~12 GB kietąjame diske. Laimei, kietojo disko vieta šiais laikai jau nebe problema. O kaip dėl RAM? Žaidėjai tikrai nusivils.

Bendrai kalbant, Microsoft iš tikrųjų išleido žvėrį į rinką. Nesvarbu, jog jis šiuo metu galbūt yra kiek nestabilus (bent jau taip sako kai kurie šaltiniai – pačiam naudojantis Windows 7, neteko patirti nė vieno lūžio per kelias paras), nesvarbu kiek daug jis turi naujų funkcijų ar tai, jog rija daug RAM, manau, drąsiai galima sakyti, kad Windows 7 tikrai įsiverš į aktyvių vartotojų rinką ir su laiku vietoj Windows 2000 statistikos lentelėse matysime Windows XP. Klausimas tik kiek laiko tam reikės.

Windows 7 versija su jau įdiegta Internet Explorer 8 ir suteikiama galimybe pasirinkti naršyklę, nepažeidžia Europos Sąjungos įstatymų.

Dave Heiner, Microsoft viceprezidentas, teigia, jog tokį sprendimą priėmė, nes partneriai skundėsi sudėtingumu paaiškinti paprastiems vartotojams skirtumus. Taip pat teigė, jog papildomos tokios versijos paprastus vartotojus maišys ir pasirinkimą padarys sudėtingą.

Europoje žadama pateikti dvejopas Windows 7 versijas: su Windows Media Player ir be.

Europos Komisija jau pateikė savo atsakymą į Microsoft planus neleisti Windows 7 E. Šiame pranešime Europos Komisija teigia nedraudusi pateikti Internet Explorer naršyklę operacinėje sistemoje, tik reikalavusi, jog vartotojui būtų suteikta galimybė pasirinkti naršyklę. Panašu, jog Europos Komisija su Microsoft nelabai susikalba, tačiau pažiūrėkim į gerąją pusę – Internet Explorer nors ir nėra visų numylėtoji naršyklė, tačiau be jos parduodami Windows sudarytų problemas įsidiegti kitas naršykles.

Oficialus Dave Heiner pranešimas apie Windows 7 E nutraukimą.

Mano bandytoje Windows 7 versijoje jau buvo sudiegta Microsoft Internet Explorer 8 RC. Pastebėjau, jog IE tikrai patobulėjo lyginant su IE7: atsirado galimybė vaikščioti po skiltis su Ctrl+Tab, nebeerzina kai kurie kreivai atvaizduojami puslapiai (tačiau vis dar yra problemų su atvaizdavimu), kai kurie puslapiai iš tiesų veikia sparčiau. Tačiau IE8 – ne vienintelis dalykas, patraukęs mano akį.

Ko ne pirmas, iš tikrųjų, kritęs į akį dalykas buvo geresnė sistemos užduočių juostelė. Ne tik jos išvaizda patiko, bet ir darbas su ja – naršymas po „Start“ pasidarė išties greitas. Anksčiau tekdavo ne sekundę palaukti kol Windows praskleisdavo „Start“ esantį katalogą ir pan.

Iš tiesų, naujoji užduočių juostelė Windows 7 – labai malonus dalykas, kol nesupranti, jog tai nors ir įdomu, tačiau visiškai nepatogu. O tas langų tampymas į ekrano šonus ir taip lango ištempimas per visą ekraną – totaliai nepatogus dalykas, nes tai paprasčiausiai užtrunka žymiai ilgiau negu du kartus spustelti ant lango pavadinimo juostelės. Kažkodėl galvojau, jog ant nešiojamojo kompiuterio tai bus patogiau, tačiau dabar matau, jog klydau tikrai tikrai.

Dar ilgai nepadirbėjus jau spėjau rasti klaidų. Kažkodėl dažnai langai su klausimais (pavyzdžiui, failo trynimo) nėra parodomi, tačiau juos matome langų keitimo meniu (Alt+Tab). Bet atminkime, jog tai tik Beta, net ne RC, todėl nereikia labai dėl to peikti Microsoft.

Pasileidau Microsoft Paint. Iš karto pastebėjau naują išvaizdą ir tai, jog Paint nebesiūlo naudotis BMP formatu kaip numatytuoju. Man išsaugant paveikslėlį siūlė tikrai priimtiną formatą – PNG. Šio formato paveikslėliai užims mažiau, bus mažiau problemų atidarant naršyklėse, palaiko sluoksnius ir kt.

Šiek tiek padirbėjus su šia sistema panorau pakeisti jos išvaizdą. Paspaudus dešinįjį pelės klavišą ant darbastalio gauname tris nematytus punktus:

Microsoft Windows 7 greičiau pakeisime rezoliuciją, pridėsime „gadget’ų“ ar tiesiog pasikeisime išvaizdą.

Pasirinkus „Personalize“ atsidaro langas, kuriame neįtikėtinai lengvai pasikeisime išvaizdą. Man patiko, jog Microsoft jau pasiūlo keletą tikrai gražių temų. Vienu pelės spustelėjimu gausime kas kuris laikas besikeičiantį darbastalį ir prie darbastalio pritaikytas langų spalvas.

Tiesa, Windows 7 su Aero įjungimu turėsime mažiau problemų. Kodėl? Instaliavus OS mano kompiuteryje nereikėjo jokių tvarkyklių – nei garso plokštės, nei tinklo plokščių, nei dar ko nors, įskaitant į vaizdo. Kaip viešai platinamai Beta versijai, tai labai gerai. Juk gamintojai dar nespėjo išleisti naujųjų tvarkyklių. Taigi, kadangi vaizdo plokštės tvarkyklės jau bus sudiegtos, tai Aero galėsite naudotis iš karto po instaliacijos. Man nereikėjo nieko daryti – sistema po instaliacijos jau buvo pilnai paruošta darbui.

Kažkur skaičiau, jog žmonės skundėsi, kad reikia per daug paspaudimų USB rakto atjungimui. Na, aš drįsčiau nesutikti. Viskas, susiję su USB raktų atjungimu, Windows 7 yra kaip ir Windows XP, kaip ir Windows Vista. USB raktą atjungiau dviejų mygtukų paspaudimu – vienas buvo KPK ant USB ikonos, kitas buvo pasirinkimas ką noriu atjungti. Tiesa, meniu šiek tiek pasikeitęs (dabar lengvai atskirsime kurie punktai priklauso kuriam įrenginiui):

Grįžkime prie vieno labiausiai žavingų dalykėlių Windows 7 – naujosios užduočių juostos. Neturėkite nė minties, jog ji jums nepatiks. Man irgi nepatiko rodymas tik ikonų, bet tai galima tikrai lengvai ištaisyti tiesiog įjungus „Combine when taskbar is full“. Tada šalia paleistų programų ikonų bus rodomas tekstas. Situacija pasikeičia iš tiesų gražiai:
Pradinis variantas
Rezultatas
Atkreipkite dėmesį į tai, jog „Skype“ aš turiu įsidėjęs į užduočių juostą kaip „quick launch“ ir šiuo metu „Skype“ yra paleista, tačiau langas uždarytas. „Skype“ ikoną toje vietoje matome todėl, nes užduočių juostoje taip pat turiu ir Firefox, ir Windows Media Player, kurie irgi yra kaip „Quick Launch“. Uždarius ir šiuos langus, užduočių juosta taptų panaši į pradinį variantą.

Apibendrinant, asmeniškai nieko ypatingo nepastebėjau. Windows 7 – man tai ta pati Windows Vista, tik su kiek pamodifikuota išvaizda. Galbūt tai dėl to, jog mano kompiuteris nėra labai silpnas (tačiau tikrai nėra ir galingas – Q6600 @2.66 Ghz, 2 GB RAM, 67 MB/s HDD, NVIDIA 8800GT). Tačiau yra žmonių, kurie sako, jog Windows 7 tikrai pasistūmėjo spartoje. Išbandykite patys, juk Windows 7 greičiausiai bus išleista tik rudens pradžioje, tai ko laukti?

Nuorodos
Gaukite Windows 7 raktus.
Išbandykite Windows 7.
Visos nuotraukos.

Plačiau apie Windows 7 Beta pratęsimą.
Pristatyta Windows 7.
Gaukime Microsoft Windows 7 Beta raktus.
Parsisiųskime Windows 7 Beta ir išbandykime.

Manau, svarbiausia, ką reikėtų iš to įsidėmėti – tinklo sąnaudos tesiekia 4%. Vadinasi, žiūrint filmą vis viena neverta išjunginėti tinklo įrenginių mat ekranas nukraus kompiuterio bateriją labiau (nebent naudojate ne LCD technologijos ekraną).

1. Prisijunkite prie login.live.com.

2. Atsidarykite vieną iš šių nuorodų:
32-bitų platformom
64-bitų platformom

3. Jeigu nepavyko gauti rakto, bandykite dar kartą. Vieniem tai pavyko per 15 kartų, o man – iš karto.