Bendros kompiuterio specifikacijos

• AMD Turion II M500 2.2Ghz (1MB L2)
• ATI Mobility Radeon HD 4570 512MB DDR3
• 15.6″ High Definition LED backlit TFT LCD 220-nit
• Bluetooth 2.1+EDR
• WiFi 802.11g/b
• integruoti garsiakalbiai;
• prastos garsiakalbių kokybės neatitinkanti garso plokštė su S/PDIF jungtimi;
• 2,8 kg
• 6-cell baterija (3 val.)

Pradėjus pakuoti kompiuterį iš karto į akis krenta keliais centimetrais plonesnis lagaminėlis. Jame nerasite krepšio kompiuteriui. Tačiau keistų dalykų tikrai pastebėsite: į instrukcijas įdėtas kartonas… greičiausiai ne tam, kad storį padidinti. Pakuotėse rasite tik labai trumpą kompiuterio funkcijų aprašymą. Kitas dalykas – beveik visas kompiuteris apklijuotas apsauginėmis plėvelėmis. Būtent, daugiskaita. Nejau taip brangu viską apsaugoti tiesiog viena plėvele? Ekranas šonuose atrodo tragiškai:

Bet ne tai pasirodys keisčiausia, o tai, jog prie OS aprašyme nurodoma Windows 7, nors kompiuteris su Linux distribucija Linpus. Ši Linux distribucija jums duos tik beveik bevertę komandinę eilutę, kuri krausis net 29 s:

Užsikrovus sistemai suprantu, jog nieko čia gero nebus – vis tiek turiu suinstaliuoti Microsoft Windows. Suinstaliuoju Windows 7 Ultimate. Visos tvarkyklės rastos. Trūksta tik kortelių skaitytuvo. Atidarau Acer puslapį, o ten vienintelės tvarkyklės – WiFi internetui – ir dar įdomus dalykėlis – šis kompiuteris palaiko tik Windows 7, nors diske pateiktos tvarkyklės daugiausiai tik Windows Vista sistemai (tačiau viskas veikia be problemų). Apsidairau kas duodama prie kompiuterio – Linux licenzija kartu su „Acer“ kompaktu. Visiškai neaišku kas tame kompakte, jeigu ne tvarkyklės, tai net nežinočiau, jog pakavimas klaidinantis – diske ne Linux operacinė sistema, o tvarkyklės, kurių man taip reikia.

Pirma problema, su kuria susidursite, bus sunkus kompiuterio atidarymas. Tą lengviausia padaryti dviem rankomis, bet tai toli gražu ne patogiausia. Kompiuterio atidarymo mechanizmas labai minkštas, todėl jis nėra labai slankus ir kompiuterį atidaryti su vienu pirštu gali būti kiek keblu. Kitaip sakant – bandant atidaryti kompiuterį slankioji detalė paprasčiausiai įsispaudžia į kompiuterio korpusą ir tai sukelia didžiules problemas. Acer galėjo nepagailėti pinigų magnetam, o ne „kablių mechanizmui“ kompiuterio ekrano uždarymui.

Atsidarius kompiuterį pirmiausiai pastebiu milžinišką įjungimo mygtuką. Jis susideda iš dviejų LED’ų, kurie rodo ar kompiuteris įjungtas ir ar kraunasi. Visas kompiuterio korpusas iš nelygaus paviršiaus medžiagos. Tai turėtų padaryti šį kompiuterį stilingu, tačiau 5542G storas, sunkus ir neišvaizdus. Kompiuterio svoris 2,8 kg, o storis nuo 2,6 cm iki 3,7 cm:

Toliau į akis krenta įdomi klaviatūra. Ji ne tik pilna (su skaičių dalimi), bet ir patys klavišai yra didėjantys nuo viršaus į apačią. Pvz., „Ctrl“ mygtukas kelis kartus didesnis už F1. Galbūt nelabai gražu, bet kiek pastebėjau nėra labai jau nepatogu. Acer 5542G klaviatūra minkšta ir maloni pirštam, tačiau didokas triukšmas išduoda, jog ji susidėvėjus gali būti nepakenčiama. Įsitikinti galite patys:

Tačiau jos išdėstymas turėtų atkreipti dėmesį, jeigu ieškote pilno klaviatūros išdėstymo:

Pasileidžiu truputį muzikos. Garsas palyginti puikus, nors kokybė ir labai atsilieka nuo gerų kompiuterinių kolonėlių. Ant kompiuterio užrašyta „DOLBY Home Theatre“, „Virtual SurroundSound“ ir „Dolby 10“. Prijungus išorines kolonėles suprantu, jog Acer integruotos kolonėlės ryškiai prastesnės už kompiuterio garso plokštę. Kompiuteris tarsi sukurtas nenaudoti su tuo, kas jame pateikta.

Kompiuterio ekrano kraštinių santykis 16:9. Radeon Mobility HD4570 vaizdo plokštė leis kompiuteriui be didelių problemų atkurti 1080p HD vaizdą. Kairėje kompiuterio pusėje rasime jungtis ne tik mikrofonui ir ausinėm, bet ir garso įvestį. Taip pat kompiuteris pats turi „Crystal Eye“ internetinę kamerą, kuri pritaikyta darbui prieblandoje. Kiek teko bandyti – rezultatas stulbinantis, kamera iš tiesų veikia kelis kartus geriau prieblandoje negu įprastos. Dabar, kai pirksiu internetinę kamerą, tai bus vienas iš būtinų kriterijų. O Acer 5542G naudotojam nereikės rūpintis internetine kamera ir mikrofonu – juos šis kompiuteris jau turi.

Tačiau tai dar ne viskas. Kompiuteryje rasite visas šias jungtis:

• SD™, MMC, MS, MS PRO, xD kortelių skaitytuvas;
• 4x USB 2.0 jungtys;
• 1x HDMI jungtis su HDCP palaikymu;
• 1x VGA (DE-15) jungtis;
• 1x garso išvestis;
• 1x S/PDIF jungtis;
• 1x mikrofono jungtis
• 1x garso įvestis;
• 1x modemo jungtis (RJ-11);
• 1x tinklo plokštės jungtis (RJ-45).

Žinoma, rasite ir kompiuterio pakrovėjo jungtį. Prie kompiuterio pridėta 48.8 W 4400 mAh (6-cell) Li-ion baterija ir 65W pakrovėjas. Pasak gamintojo kompiuteris turėtų galėti dirbti su baterija iki 3 valandų. Deja, man net ir nenaudojant pavyko pasiekti tik 2 valandas. Tuo tarpu baterijos krovimosi laikas irgi nėra stulbinantis – 2,5 valandos nesinaudojant kompiuteriu ir 3,5 valandos naudojantis.

Verdiktas
Acer 5542G nešiojamasis kompiuteris puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško ekonomiško sprendimo, tačiau nori gerų kompiuterio parametrų. Jeigu jūsų biudžetas mažas, o norite žaisti ir dirbti su grafika, tai 5542G puikus pasirinkimas dėl sparčios Radeon Mobility HD4570 vaizdo plokštės ir ganėtinai galingo AMD Turion II 2,2Ghz procesoriaus. Nors kompiuteris turi Dolby sistemą ir, pasak gamintojo, „geras“ kolonėles, jis greičiausiai nepatenkins audiofilų, tačiau paprastus vartotojus, norinčius girdėti ganėtinai geros kokybės garsą ar tiesiog lengvai prijungti kompiuterį prie namų kino, Acer taip pat patenkins neįtikėtinai. Tačiau tai ekonomiškas variantas, tad nesitikėkite iš jo ypač aukštos kokybės. Apskritai, kompiuteris sveria daug (2,8 kg), trumpai veikia naudojant bateriją, prie jo nepridedamas krepšys. Kompiuteris nepasižymi mobilumu. Tačiau jis pigus ir galingas. GNT jo kaina su PVM vos 1500 Lt. Acer 5542G puikiai tinka į biurą, ant stalo, bet ne ant kelių į kelionę. Išbandęs Acer produktą supratau, jog jį lengvai galime lyginti su MSI produktais – dideli skaičiukai ir maža kokybė.

Nuotraukos

Nuorodos
Oficiali svetainė.
Daugiau nuotraukų.

Naujausi dviaukščiai traukiniai turi lizdus nešiojamiesiems kompiuteriams. Prieš kelias dienas keliaujant tokiu traukiniu man teko patirti „avariją“ (nuoroda į mano straipsnį Alfa.lt su nuotraukomis; daugiau nuotraukų čia). 15 minučių važiavome kaip niekur nieko, kai staiga traukinys pradėjo lengvai lėtėti iki sustojo. Dar po 5 minučių dingo šviesa. Tetruko dar vos kelios akimirkos kaip dingo elektra nešiojamiesiems kompiuteriams skirtuose lizduose. Štai ir visa avarija. Kažkoks gedimas nebeleido man pabaigti kelionės šiuo traukiniu ir prailgino ją net valanda. Visą valandą laukiau traukinio Palemone ir tada dar laukė įprastinė pusės valandos kelionė traukiniu iki galutinio taško. Ir nors gedimas neleido traukinyje naudotis elektra, man pavyko išbandyti moderniojo dviaukščio traukinio elektros lizdus kompiuteriams.

Jau prieš lipdami į traukinį turėkite omeny, jog lizdų elektrai rasite tik pirmoje klasėje (klasės numeris užrašytas ant traukinio, šalia durų), taigi iš karto nusipirkite tinkamą bilietą. Už elektros lizdus papildomai mokėti nereikia, o jeigu turite 3 klasės terminuotą bilietą – taip pat galite važiuoti ir pirma bei antra klase.

Kol kas Lietuvoje važiuoja dviaukščiai traukiniai su pirma klase tik antrajame aukšte, viename vagone. Įlipę į šį vagoną neskubėkite užsiimti bet kurios vietos – elektros lizdus turi tik 11: 5 vietos prie pat įėjimo ir 6 pačiame gale. Šios vietos su atlenkiamais staliukais.

Staliukų kojose rasite iš viso 4 lizdus. Visame vagone yra 9 lizdai (1 tik tarnybinis), jais naudotis pavyks tik vagono priekyje arba gale (nebent neprieštaraujate pasėdėti ant laiptų ar išsitraukti prailgintoją). Srovės čia užteks visiem net su šakotuvais – prie lizdų nurodoma 300 W. Galiu lažintis, jog jūsų nešiojamojo kompiuterio pakrovėjas tiek nenaudoja (populiariausi ~40 W, 65 W, 90 W, 120 W pakrovėjai).

Pirmiausiai atsisėdus į vietą su elektros lizdu gali kilti klausimas kur gi tie lizdai. Jeigu pažiūrėsite pro langą, netrukus suprasite kaip čia gavus elektros. Pažiūrėjus į stalą panašu, jog jis tikrai su elektros lizdu, tačiau greičiausiai jūs vis dar abejingu žvilgsniu apsidairysite ar lizdų nėra kur nors kitur ir jūs neklysite – pamatysite jį su apsauga, kurią reikia pakelti, jog galėtumėte naudotis lizdu. Siūlau šiuo lizdu nesinaudoti, nebent mėgstate piktus kontrolierius (juokauju, traukinių kontrolieriai ypač draugiški, yra tekę matyti kaip leidžia pasikrauti kompiuterį 3 klasės traukinyje mašinisto kabinoje ). Savo lizdą rasite kitoje stalo kojos pusėje. Nesimato ne tik jis, bet ir lipdukas su srovės duomenimis. Beje, dėl viso pikto nekiškite ten pirštų, o geriau galvą palenkite po stalu ir viską pamatysite patys.

Jeigu galvos nesusitrenkėte, tai greičiausiai kelionė buvo sėkminga ir maloni. Kompiuteris pakrautas, telefonas irgi. Dar liko išspręsti tik vieną problemą – internetą. Mat traukiniuose nėra WiFi interneto. Tai išspręsti visai nesudėtinga su 3G internetu. Visa kita jūsų kelionėje greičiausiai bus tik menkniekiai.

Nuotraukos

Daugiau nuotraukų.

P. S. Traukiniuose elektros lizdus leidžiama naudoti tik kompiuteriam. Neaišku ar tai taikoma ir telefonų pakrovėjam, bet vargu ar pavyks pasikraut automobilio akumuliatorių…

Pradedant pakuoti kompiuterį iš karto krenta į akį įpakavimas. Nieko čia labai ypatinga, tiesiog dėžė dėžėje – didžiojoje dėžėje kompiuterio krepšys (įskaičiuota į kainą) ir pats kompiuteris mažesnėje dėžėje su rankena. Išėmus kompiuterį iš karto pastebime, jog jis ne tik neįtikėtinai lengvas (sveria vos 1,39 kg), bet ir ganėtinai patvarus. Kompiuterio korpusas pagamintas iš anoduoto aliuminio, o dangtis – medžio imitacija, todėl ne tik įbrėžimai nesimato, bet ir pats kompiuteris atrodo stilingai.

Įjungimo procesas ganėtinai ilgas – Windows Vista SP1 čia krovėsi ilgiau nei minutę. Tuo tarpu „Asus Express Gate“ užsikrovė vos per 5 sekundes:

Užkrovus „Asus Express Gate“ (tai minimalistinė Linux sistema su panašiu į Enlightenment langų valdikliu) galėsite per kelias sekundes pasiekti Splashtop naršyklę (Firefox klonas) su jau įdiegtu Flash įskiepiu ir veikiančiu garsu, žaibiškai prisijungti prie Skype ar kitų pokalbių tinklų su Pidgin. Su „Express Gate“ iš karto veikia tiek bevielis, tiek laidinis internetas (palaikoma ir PPPoE; nustatymai atsimenami net ir perkrovus kompiuterį). Be didesnių problemų galėsite rodyti nuotraukas per išorinį monitorių, klausytis muzikos ar tiesiog žaisti internetinius žaidimus.
Taip pat lengvai galite naudotis ir „multitouch“ funkcijomis, kurios atstoja pelės ratuko sukimą (dviejų pirštų kombinacija) arba dešiniojo pelės klavišo paspaudimą (dviguba trijų pirštų kombinacija):

Tikriausiai, jau esate girdėję apie MacBook Air – neįtikėtinai ploną ir lengvą Apple kompiuterį. Apple yra išleidus dvi MacBook Air versijas. Viena kainuoja 1499$, o kita 1799$. Trumpam palyginimui imu 1499$ versija, nes ji ir tai 500 Lt brangesnė negu testuotas Asus UX30 (į kainą įskaičiuota operacinė sistema). Šis MacBook’as pasižymi Intel Core 2 Duo 1.86Ghz procesoriumi, 2GB RAM, 120GB kietuoju disku, NVIDIA GeForce 9400M vaizdo procesoriumi. MacBook Air kaina lietuviškais – ~3600 Lt. Tuo tarpu Asus UX30 įsigyti pavyko už 3050 Lt.

Netruko ilgai pavartyti jo specifikacijų puslapį, jog suprasčiau, kad Apple siūlo tik vieną dalyką geresnį – procesorių. Pagal daugumą testų, jų sparta ir efektyvumas skiriasi vos keliais taškais. Netikite, jog daugiau nieko čia geresnio nerasite? Ogi pažiūrėkite į žemiau esančią lentelę.

Specifikacijų palyginimas

Pamačius šią lentelę pasidaro akivaizdu, jog Asus jau spėjo aplenkti Apple. Apple atnaujino MacBook Air panašiu metu, kai buvo išleistas Asus UX30 ir tai nepadėjo pasivyti. Visgi, Apple MacBook Air vis dar yra lengvesnis, ilgiau veikiantis naudojant bateriją ir puse centimetro plonesnis už Asus UX30, tačiau, manau, greitai atsiras gamintojas, pristatysiantis dar plonesnį nešiojamąjį kompiuterį. Kai tai bus – Apple visa galia liks tik reklamoje ir smegenų plovime. Oj, atsiprašau, paskutiniojo čia neturėjo būti (: .

Nuotraukos

Nuorodos
Daugiau nuotraukų.
Oficialus Asus UX30 puslapis.

Išpakavimas
Atidariau dėžę. Pirmas kritęs į akis dalykas – visur, net ant lipdukų, „Q“ simbolis, kuris yra Compaq logotipas. Kompiuteris „kabo“ porulone, o visa kita atskiroje dėžutėje, kaip ir įprasta. Pasižiūrime ką turime dėžutėje:

• pakrovėjas;
• instaliaciniai diskai;
• krūva garantinių ir „kaip įjungti kompiuterį pirmą kartą“ instrukcijų;
• HP „accessories“ reklama;
• baterija.

Nejau kažką praleidau? Dar kartą patikrinau dėžę – nieko daugiau nėra. Dariau išvadą, jog gavau nepilną komplektaciją (nors pagal „kaip įjungti kompiuterį pirmą kartą“ instrukcijas pilną…).
Ko trūksta? Instrukcijos. Jos nėra net diskuose (kiek gi bėdos sudarytų prie tvarkyklių pridėti instrukcijas?). Taupom popierių? Pažiūrėjus į garantinių lapelių šūsnį to nesinori sakyti. Bet visgi vadovą galite paskaityti šalia visų Windows instrukcijų: „Start“, „Help and Support“. Įdomu ar ten yra informacijos ką daryti, kai kompiuterį aplieji vandeniu, arba kai jis neįsijungia?

Dabar kodėl aš taip pykstu dėl tų instrukcijų: viską darant pagal pateiktą „pirmo karto“ instruktažą mes įjungiame kompiuterį krautis ir laukiame kol išsijungs baterijos indikatorius. Aš taip ir padarau. Po kelių sekundžių indikatorius pradeda šviesti geltona spalva. Po valandos jau turime kompiuterį su mėlyna lempute… Pala, pala, o tai ką reiškia mėlyna ir ką tada geltona spalvos? Ar man vis dar laukti? Ir ką turėčiau daryti jeigu anksčiau nebūčiau turėjęs galimybės naudotis tokiu kompiuteriu arba interneto instrukcijai gauti? Na, tiek tos, šią problemą išsprendžiau – apsikausčius kantrybe galite sužinoti, jog geltonas indikatorius – „baterija kritiniam įkrovimo lygyje“, mėlynas – „baterija kraunasi“, jokio indikatoriaus – „baterija nesikrauna“. Baterija nustojo krautis po valandos, o pagal baterijos aprašymą, tai ji turėjo būti tuščia. Vadinasi, kompiuteris pilnai pasikrauna per valandą. Nieko nuostabaus, kai baterija tokio dydžio (pilnom apkrovom kompiuteris dirba tik valandą), tačiau visgi patogu. Trumpiau kalbant – instrukcijos nėra ir tas atsiliepia nežinojimu ką rodo indikatorius šalia klaviatūros (šito iki šiol nepavyko išsiaiškinti), ką reiškia geltonas Wifi ir ką mėlynas Wifi indikatorius, kas turėtų būti rodoma tarp Wifi ir įjungimo mygtukų bei kur kietojo disko aktyvumo indikatorius.

Atsidarome kompiuterį ir kągi mes čia matome? O gi save! Ekranas toks blizgus kaip veidrodis. Na, nieko, įjungiame. Kas toliau? Visą valandą laukiame, kol sistema bus sukonfigūruota. Per tiek laiko, manau, būčiau pats sudėjęs kokią operacinę sistemą. Na, bet nėra ko norėti iš AMD Athlon 2,1 Ghz. 1M skaitmenų po Pi skaičiaus kablelio šis kompiuteris apskaičiavo (naudojant „SuperPI“ programą) per 55 s. Laimei, bent jau pasiguosime, jog atminties čia pakankamai darbui – 2 GB. To, deja, nepasakysime apie kietąjį diską, jame tik 160 GB vietos. Pabandome naudotis „touchpad’u“. Ganėtinai nepatogus, tačiau labiausiai kliūna mygtukai – jie pritaikyti spausti pirštui užslenkant nuo kompiuterio krašto, o ne klaviatūros. Kai spaudžiame „touchpad’o“ mygtuką, jis šiek tiek išsilenkia, nes spaudžiasi tik vienas jo kraštas. Tas kraštas turėtų būti arčiau klaviatūros, bet nėra ir tai daro naudojimąsi mygtukais nepatogiu. Dar šiek tiek padirbėjus girdime vidutiniškas integruotas kolonėles, matome ypatingai ryškų ir šviesų vaizdą blizgiame ekrane, spaudžiojame patogią klaviatūrą.

Reikia pripažinti, jog šiame kompiuteryje visiškai geri tik du dalykai – klaviatūra ir DVD įrenginys. Prie DVD įrenginio paprasčiausiai nėra ko prisikabinti, o klaviatūra tiesiog patogi – ne visur šiais laikais tokią rasite. Bendrai kalbant, kompiuteris labai panašus į tipinį, niekaip neišsiskiriantį kokiomis nors geromis savybėmis iš kitų – paprasčiausias gamintojo produktas, skirtas plačiajai rinkai.

Specifikacijos
Kompiuteris nei silpnas, nei galingas lyginant su dabar rinkoje labiausiai paplitusiais kompiuteriais už dviejų tūkstančių Lt kainą:
Procesorius: AMD Athlon X2 QL-64 2,1 GHz
Operatyvioji atmintis: 2 GB
Kietasis diskas: 160 GB
Ekranas: LED-backlit 15,6″ HD (raiška 1366×768)
Optinis įrenginys: DVD +/- RW DL LightScribe
Vaizdo posistemė: ATI Radeon HD 3200 (integruota)
Bevielio tinklo plokštė: WLAN
Išplėtimo lizdas: Express card
Vaizdo kamera: Yra
Baterija: 6 celių, 1 valanda darbo netaupant energijos
Svoris: 2,5 kg
Garantija: 1 metai

Pažeidžiami įstatymai
Kaip galbūt jau žinote, pagal Europos Sąjungos produktų garantijos direktyvą yra nurodoma minimalus 2 metų garantinis terminas tokiem produktam kaip šis kompiuteris. Kyla klausimas kodėl šio kompiuterio garantija tėra 1 metai ir jis pardavinėjamas Europos Sąjungos šalyse. Pala, o gal Lietuvoj kitokios sąlygos?..
Nors produktas ir pažeidžia Europos Sąjungos direktyvą, Lietuvos Respublikos Vartotojų Teisių Gynimo įstatymas nurodo kiek kitokią šios direktyvos interpretaciją – jeigu suteikiamas mažesnis garantinis terminas nei 2 metai, gauti garantines paslaugas galėsite tik įrodę, jog produkto gedimo priežastis jau buvo prieš jį perkant ar atsirado dėl pardavėjo kaltės.

Nuotraukos

Nuorodos
Daugiau nuotraukų.
HP Compaq 615 oficiali svetainė.

Manau, svarbiausia, ką reikėtų iš to įsidėmėti – tinklo sąnaudos tesiekia 4%. Vadinasi, žiūrint filmą vis viena neverta išjunginėti tinklo įrenginių mat ekranas nukraus kompiuterio bateriją labiau (nebent naudojate ne LCD technologijos ekraną).

MSI PR200 – ne tik pigus, bet ir galingas. Dydžiu jis labai arti vadinamiesiems „netbook’ams“: tipinis „netbook’as“ turi 9″ monitorių, o MSI PR200 net 12″. Funkcijų ir įvairių specifikacijų jame tikrai daugiau negu „netbook’uose“, kuriuose dažnai galima pasigesti 802.11n tinklo palaikymo, kuris yra pastarąjame kompiuteryje, ir pan.

Šiuo metu šis kompiuteris kainuoja 1799,90 Lt. Už šią kainą gausite:

• 24 mėnesių garantiją;
• 30 cm (12 colių) įstrižainę;
• Intel Core 2 Duo T5750 2.0 Ghz procesorių;
• 2048 MB DDR2 atminties;
• 160 GB 5400 RPM kietąjį diską;
• integruotą vaizdo plokštę;
• DVD+-R/RW optinį įrenginį;
• 4-in-1, SD/MMC/MS/MSpro, atminties kortelių skaitytuvą;
• integruotą gigabitinę tinklo plokštę ir 802.11n bevielio ryšio adapterį;
• HDMI ir dar daug kitų naudingų jungčių;
• 4 valandas veikiančią bateriją ir t. t.

Geroji pusė
Pirmą kartą į rankas paėmus kompiuterį kilo labai kvailas, tačiau svarbus klausimas – „Kaip jį atidaryti?“. Kompiuterio ekranas prisilietęs prie klaviatūros nėra „užrakinamas“ kažkokiu mygtuko paspaudimu. Mat monitorių laikančiame „įrenginyje“ yra įtaisytas kažkoks fiksatorius, kuris užsisiksuoja monitorių uždarius. Tik ne tas, kuris praneša sistemai apie uždaromą ekraną, o sistema „nueina miegoti“, o mechaninis, kuris iš dalies „pritvirtina“ monitorių prie klaviatūros. Atidarymas pasirodė iš tiesų mažų mažiausiai keistas – reikėjo tiesiog paimti ir atidaryti, o ne ieškoti kažkokio mygtuko, kurį paspaudus ekranas atsilaisvina.

Kadangi kompaktų nepaėmiau tai antras dalykas, kurį padariau, tai buvo instrukcijų parsisiuntimas. Šioje vietoje ypač nustebino MSI serverių sparta. Kelių megabaitų archyvą parsisiųsti užtruko vos kelias sekundes. Dėl spartos negalėčiau pagirti Dell, Gigabyte, VIA ir dar didelės krūvos kompiuterių detalių gamintojų.

Iš karto kritęs į akį dalykėlis – balti, standartinio dydžio klavišai. Ne, ne į aukštį, bet jų plotas kaip ir kitų standartinių nešiojamųjų kompiuterių. Žinoma, sakysite, jog tai blogai, nes netelpa visas QWERTY išdėstymas, bet patikėkite manimi – prasėdėtumėte pusdienį ir net nepajustumėte kažkokio diskomforto dėl Fn klavišo panaudojimo kartą į valandą.

Kitas įdomus dalykėlis, kurį vėliau aprašysiu kaip blogą, yra 12″ ekranas palaikantis 1280×800 rezoliuciją. Filmams tai tiesiog super. Tačiau klausimas kiek sveika spoksoti į HD 720p/i filmą iš taip arti, jog jaustųsi, kad HD kokybės filmą žiūri. Tačiau internetui tokia rezoliucija nenuginčijamai praverčia.

Apibendrinant, kompiuteris šimtus kartų patogesnis už visus tuos Asus EEE PC, MSI Wind ir pan. tačiau turi keletą neigiamų dalykėlių, kurie kai kuriems gali nepatikti (pvz., įmantrus dizainas, spalvos).

Blogoji pusė
Bedirbant kompiuteriu supratau, jog „netbook’as“ tikrai nėra skirtas nuolatiniam darbui, o šis kompiuteris tuolab. 1280×800 rezoliucija ant 12″ ekrano ir dar ne bet kokio, o ypatingai gerą apšvietimą turinčio. Na, paaiškinkit jūs man kam jis gali būti reikalingas toks stiprus? Padirbėjus su kompiuteriu 3 valandas akys tikrai pavargo kaip reikiant. Net prie Samsung 226BW 22″ 300cd/m^2 monitoriaus taip akys nepavargdavo.

Ar man pasivaideno ar MSI irgi, kaip ir IBM Lenovo, kompiuteriuose Fn klavišas sukeičiamas su Ctrl? Kodėl taip daroma? Juk tai visiškai nepatogu tiems, kurie nuolatos sėdi prie stalinių kompiuterių. Patogu tik to „brand’o“ gerbėjams…

Kad ir kaip patogu būtų naudotis „touchpad’u“, mygtukai spaudžiojosi _ypatingai_ kietai ir sunkiai. Laimei dešiniojio pelės klavišo daug kur nereikia, o kairįjį pelės klavišą gali lengvai atstoti paprastas „touchpad’o“ palietimas. Tikėkimės, jog mygtukai su laiku „suminkštės“.

Įdomus dalykas tarp kairiojio ir dešiniojio „pelės“ mygtukų buvo pirštų antspaudų skaitytuvas. Yprastai jis yra įtaisomas kompiuterio kampe. Atrodo, MSI pasistengė ir šį pirštų antspaudų skaitytuvą padarė ne tik autentifikacijai skirtą aksesuarą, bet ir kaip pelės ratuko atitikmenį. Blogoji pusė yra ta, jog tam reikia naudoti papildomą programinę įrangą.

Šiaip kompiuteryje pasigedau ne klaviatūroje esančių garso valdymo mygtukų ir niekaip nesupratau kodėl tie du mygtukai „P1“ ir „P2“ negalėjo būti tiesiog pažymėti „Windows Media Player“ ir tinklo ikonomis, jeigu jų funkcijų Windows Vista pakeisti negalima?

Apibendrinimas
Kompiuteris puikus tiems, kurie nori kažko panašaus į „netbook’ą“, bet ne tokio silpno ir brangaus, nori išsiskirti iš minios. Konkrečiai šis modelis yra išskirtinis ne tik savo kaina, bet ir savybėmis. Kažin ar rasite geresnį kainos/kokybės santykį net ir tarp brangesnių kompiuterių.

Produkto apžvalga iš visų pusių.
Aprašymas gamintojo puslapyje.
Mano darytos nuotraukos.

Power Meter Plus rodys baterijos statusą kairiame arba dešiniame kompiuterio ekrano kampe. Programėlė automatiškai judės iš kairės į dešinę priklausomai nuo pelės kursoriaus pozicijos. Išbandyti tiesiog būtina bet kuriam nešiojamo kompiuterio naudotojui!

Programos puslapis: http://mattcollinge.wordpress.com/software/power-meter-plus/

[via GHacks]

Taigi, trumpai apie klavišų nuėmimą nuo nešiojamųjų kompiuterių klaviatūrų:

1. Su pirštais (nenaudokit jokių metalinių įrankių, nes jais galit sugadinti klavišą ar patį mechanizmą) pakelkite klavišo viršutinį kairįjį ir dešinįjį kampą kol išgirsite trakštelėjimą – tai reikš, jog klavišas atsikabino nuo laikančiojio mechanizmo priekio.
2. Dabar atlenkit klavišą iki galo (nenaudokite jėgos, jeigu kažkas užstrigo, atidžiai apžiūrėkite ir bandykite kitokiu būdu išimti klavišą) ir patraukite į save iš pradžių vieną šoną, o po to kitą. Viskas, klavišas nuimtas.

Iš esmės tiek turėtų užtekti klaviatūros valymui, bet galite išimti ir patį mechanizmą. Tačiau atkreipkite dėmesį į tai, jog paprastai mechanizmas įsideda priešingai negu išsiima. Deja, aprašyti išėmimo negaliu, nes tai būtų beprasmiška – daugelyje klaviatūrų mechanizmai skirtingai tvirtinasi. Pasipraktikuoti išimti mechanizmą yra verta, nes kartais nuimant klavišą jis tiesiog iškrenta ar atsitinka kas nors panašaus.

Klavišo uždėjimas vyksta labai panašiai kaip ir nuėmimas, tik priešingai. Pirmiausiai užkabinkite klavišo apačią prie mechanizmo, tada atlenkite klavišą kur jis turėtų būti ir tiesiog paspauskite stipriau klavišą, kol išgirsite du takštelėjimus.

Dėmesio! Mes neatsakome už sulaužytus klavišus, sugadintas klaviatūras ir pan.

Keletas patarimų.
Tokiu būdu teko nuėminėti klavišus nuo kelių klaviatūrų. Skirdavosi tik pats mechanizmo tvirtinimas prie klavišo ir klaviatūros.
Nuimti klavišą yra lengviau negu jį uždėti, todėl neskubėkite bandydami uždėti klavišą.
Viską gerai apgalvokite, jeigu kas nors vyksta ne taip, kaip turėtų būti (viskas turėtų būti padaroma paprastai, nenaudojant dešimt rankų).
Uždedant klavišą dali tekti naudotis smulkiais įrankiais, jog pakeltumėt mechanizmą ir užkabintumėt prie klavišo – pirmasis patarimas nenaudoti metalinių įrankių čia negalioje.
Galų gale, praktikuokitės prie mažiau naudojamų klavišų, jog jų nesugadintumėte ir atkreipkite dėmesį į tai, jog nešiojamųjų kompiuterių klavišai nėra labai tvirti ir, kitaip negu dideli klavišai, atlaikytų tik kokius 30 nuėmimų.

Pavyzdiniai vaizdeliai kaip nuėminėti/uždėdinėti klavišus nuo Logitech UltraX Premium klaviatūros ir ką daryti, kai išsiima mechanizmas.

Nuėmimas:

Uždėjimas:

Ką daryti, kai išsiima mechanizmas: