Google+ iš kitų socialinių tinklų greičiausiai išsiskiria tuo, jog tai… Google. Kai kas mano, kad Google sukūrė šį socialinį tinklą vien todėl, nes Facebook nesutiko leisti indeksuoti duomenų paieškos sistemoje. Jei šiam Google kūriniui pasiseks atsipjauti socialinių tinklų vartotojų pyrago (pateikta žemiau), tai paieška taps dar tikslesnė, o reklama – pastebima ir kartais netgi naudinga. Puikus pavyzdys – Facebook Ads, leidžiantis reklamos užsakovui pasirinkti labai tikslią ir konkrečią auditoriją, nurodant raktažodžius, informacijos apie vartotoją reikalavimus (pvz., amžių, pomėgius) ir pan. Kyla tik vienas klausimas – ar nenutiks taip, kad Google paieška naudotis taps beveik neįmanoma, kai prireiks ieškoti dalyko, kuriuo nesidomėjai niekada gyvenime. Juk jei Google bandys „supersonalizuoti“ paieškos rezultatus, tai tuo pačiu jie taps mažiau palankūs nepopuliariem paieškos objektam.

Pakvietimai
Jei norite gauti pakvietimą, tiesiog pakomentuokite šį įrašą ar rašykite googleplus@versme.net.

Trumpas Google+ pristatomasis filmukas

Nuorodos
Google+

Kodėl GMail?
Tačiau grįžkim prie to, kodėl visgi GMail yra patogus backup’inimui. Įsirašiau keletą atsarginių kopijų į tuo metu geriausiais ir brangiausiais laikytus Verbatim CD-R diskus. Tuo metu – tai buvo Nr. 1 laikmena. Greičiausiai ir šiuo metu kai kuriem įprasta manyti, kad tai puiki laikmena saugoti atsarginėm kopijom. Tą kartą diską įdėjau į standartinę dėžutę, sausoje, tamsioje spintelėje, kur jis ir pragulėjo 8 metus vidutinėje kambario temperatūroje. Šią dieną to kompaktinio disko nebenuskaito joks optinis įrenginys, o jame buvusi informacija buvo nuskaitoma su klaidom dar prieš 3 metus. Kompaktinius ir DVD diskus per tuos 8 metus naudojau viskam: filmams, žaidimams, nuotraukom, dokumentams ir pan. Buvo užėjęs ir metas, kai maniau, jog istorija pasikartos ir internetą turėsiu ne visados, todėl labai apsimoka viską, ką parsisiunti dėt į atsarginį diską. Rezultatas – per 100 diskų, kurių turinys šiai dienai ne tik nereikalingas, bet ir dažnai ne visai nuskaitomas. Įsitikinau, jog diskuose informacija kokybiška išlieka neilgiau metų. Diskams yra analogų – už mažiau nei 130 Lt galite nusipirkti 500GB SATA2 100MB/s kietąjį diską. Galite nusipirkti Amazon EC2 serverį ir jame sutalpinti atsargines kopijas. Galite nusipirkti jau senokai iš mados išėjusią DAT 320 juostą, kuri talpins 160 GB informacijos. Galite nusipirkti SSD diską ir jame sutalpinti viską, ko jums reikia. Tačiau ką daryti jūs NEnorite atsikratyti failų iš savo kompiuterio? Suprantama – juos pasilikti, o daryti tik atsargines kopijas. Bet pagalvokite, kokia tikimybė, jog jums iš 16 tūkstančių nuotraukų jūsų kompiuteryje prireiks bent pusės jų atsarginių kopijų? Taigi, išleisti virš 100 Lt tam, ką panaudosite vos porą kartų skamba absurdiškai, o jums tereikia sparčios paieškos tarp archyvo ir greito parsisiuntimo. GMail būtent tai ir suteikia.

Kaip jau sakiau – tai taikoma failams, kuriuos norite išlaikyti savo kompiuteryje tikrai ilgam (pvz., nuotraukas, kurias dažnai rodote svečiams). Tačiau tai visiškai netinka filmo ar didelės „lossless“ muzikos kolekcijos išsaugojimui. Galima daug sugalvoti kam GMail jums tinka ir kam ne, svarbiausia, jog jūs pats priimtumėte sprendimą ir pagalvotumėte ar rasite kur išnaudoti GMail funkcijas.

Štai aš GMail panaudojau kelių serverio HDD „image’ų“ backup’inimui (~8 GB), 30 GB nuotraukų ir keletui kitų failų.

• Aš esu 100%, jog serverio „image’ų“ man reikės po 2 metų ir jie turėtų išlikti nepažeisti. Todėl juos supakavau į daugybę RAR failiukų po 20 MB ir išsiunčiau į kelias pašto dėžutes. Kompiuteryje viską pasilikau jei kartais po 2 metų būtų sugadinta tik kuri nors viena dalis – man tereikės parsisiųsti vieną ją. Tas užtruks tik kelias minutes ir aš būsiu tikras, jog sistema užsikraus iš „image’o“ kaip ir pirmą kartą.
• Nuotraukas sutalpinau tik todėl, nes per pastarąją nuotraukų peržiūrą bent 10 nuotraukų nebe pavyko atidaryti. Kol kas atsargines kopijas susiveikiau iš pažįstamų, tačiau ateičiai nusprendžiau, jog būtų velniškai patogu turėti jas GMail pašto dėžutėje ir ten jų ieškoti tiesiog pagal failo pavadinimą.

Kadangi turėjau „Google hosted“ paslaugų su galimybe lengvai sukurti iki 100 pašto dėžučių ir jas visas valdyti iš vienos vietos, tai nusprendžiau pasinaudoti šia galimybe gauti 7.5*100=750 GB vietos.

Kaip tai realizuoti?
Viskas paprasta. Sukurkite failų, kuriuos norėsite išsaugoti, sąrašą ir jį perduokite ciklui, kuris išsiųs kiekvieną iš jų atskirame laiške. Kadangi laiške siųsime pilną kelią iki failo (vardan patogesnės paieškos), pasistenkite patys optimizuoti paieškos komandą. Aš daugiausiai naudojau štai tokią komandą:

find ~/Nuotraukos/ -type f >> filelist

Prieš naudodami tokią komandą atminkite, jog nieko neišeis su failais, didesniais nei leidžiamas GMail laiško „attachment’o“ dydis (25 MB). Juos patalpinkite kur nors atskirai ar išimkite iš sąrašo, o atsargines kopijas darykite nebent suarchyvavę šiuos failus į daug mažų archyvų:

rar a -m0 -v21M -R /kelias/iki/failo/ar/katalogo

Tai galima atlikti ir su nemokamu 7-Zip:

7z a -t7z -v21m /kelias/iki/kuriamo/archyvo.7z /kelias/iki/failo/ar/katalogo -mx0

Sukūrus failų sąrašą teliko iš vieno ilgo sąrašo padaryti daug trumpų sąrašų, kadangi mes viską paliksime automatikai ir šio proceso metu atsirinkti kurių failų nepavyko išsiųsti dėl laikinai atjungto GMail vartotojo bus sudėtinga.

awk '{print >("filelist_" int((NR+99)/100))}' filelist

Tokia komanda pasirūpins, jog failas „filelist“ būtų suskaldytas į daugybę „filelist_“ failiukų, kurių turinys neužims daugiau 100 eilučių.

Pastaba: esu patyręs, jog net ir su užblokuotu GMail vartotoju įmanoma išsiųsti laiškus ir vėliau prisijungus prie pašto dėžutės juos rasti.

Dabar teliko viską sukelti į paštą. Tai darysime su kiekvienu iš filelist_* failų atskirai t. y. siųsime tik po 100 laiškų iš karto.

cat filelist_* | while read line; do echo ""; echo ""; date; ls -alh "$line"; ./file.py "$line"; done

Nepamirškite pakeisti žvaigždutės į failo sekos numerį, o „file.py“ turėtų būti jūsų išsaugotas ir suchmodintas (komanda „sudo chmod +x file.py“) Python scenarijus (nepamirškite pakeisti „vartotojas@gmail.com“ ir „slaptazodis“ į atitinkamas reikšmes, taip pat gali tekti pakeisti Python versiją).

Pabaigai vieno gerai žinomo Linux atstovo žodis:

Only wimps use tape backup: real men just upload their important stuff on ftp, and let the rest of the world mirror it

Šių metų viduryje išleistoje 3.2 versijoje buvo įtraukti „sluoksniuoti“ žemėlapiai, kurie reikalavo prisijungimo prie Google sąskaitos. Google Maps žymelių sinchronizacija yra įtraukta šalia My Maps, kas reiškia, jog jums užteks vieną kartą prisijungti ir bus įjungtos abi paslaugos. Tuo tarpu kompiuteryje žymeles rasite atsidarę Google Maps–>„My Maps“–>„Starred items“.

Keletas pakeitimų:

• žemėlapiai labiau sukalibruoti – priartinant nėra nušokama į kitą vietą;
• paspaudus ant bet kurios žemėlapio vietos, nustatomas jos adresas ir tada leidžiama pasirinkti iš toje vietoje esančių objektų;
• nauji GPS/MyLocation žymekliai;
• Google Maps žymeklių navigacija veikia tiesiog žaibiškai – tačiau tai reiškia ypač dažnesnį interneto („Syncing starred items…“ pranešimą matau vos kas 1-2 sekundes) ryšio reikalavimą naudojantis programa.

Nuotraukos

Nuorodos
Daugiau nuotraukų.
Parsisiųsti (nuoroda tinka kompiuteriui ir telefonui).

Google Chrome OS tai atviro kodo projektas, kurio tikslas sukurti operacinę sistemą „netbook’ams“ – greitą, paprastą ir saugią. Puiki operacinė sistema tiems, kuriems kompiuteris tėra laikui internete praleisti. Kol kas OS tokioje ankstyvoje stadijoje, jog diskų atvaizdus reikia pasidaryti patiems arba susirasti internete kitų padarytus. Bet jūs jau galite parsisiųsti ir išbandyti, o gal net ir įdiegti Chromium OS – tai Google Chrome OS, tik šiek tiek apkarpyta, jog būtų laisvesnė.

Išbandom!
Tačiau tai nesutrukdo jums jos išbandyti. Pirmiausiai, įsidiekite VMware arba VirtualBox nemokamą virtualizacijos programą. Su šiomis programomis jūs galite pilnai emuliuoti visą kompiuterį, kas leidžia eksperimentuoti su programine įranga nepakenkiant pagrindinei naudojamai ir vienu metu naudotis keliomis operacinėmis sistemomis. Įdiegę virtualizacijos programą nekurkite naujo virtualaus kietojo disko, nurodykite jau egzistuojantį disko atvaizdą. Jau paruoštą Google Chrome OS galite parsisiųsti (išpakuokite su 7-Zip ar kitu archyvatorium) arba susikurti patys. Norėdami susikurti, turėsite naudotis Linux OS. Todėl mes siūlome naudotis universalesniu pasiūlymu – išbandykite Google Chrome OS virtualiai, nediegtami jos į savo kompiuterį. Tiesa, tokiu būdu bandant bet kurią OS jūs nebūsite 100% tikras kaip ji dirbtų jūsų kompiuteryje iš tikrųjų. Ji, žinoma, virtualiai veiks lėčiau, tačiau bus mažiau suderinamumo problemų – ji veiks su jūsų turima technine įranga, kad ir kokia ji bebūtų.

Pavyzdyje mes naudosime VirtualBox. Pasileidus VirtualBox tiesiog paspauskite mygtuką „New“ ir taip paleisite naujo virtualaus kompiuterio kūrimo gidą:

Spaudžiame „Next“ ir nustatome OS į Ubuntu Linux:

Toliau spaudžiame „Next“ ir nurodome rezervuojamos atminties kiekį šiai OS:

Sekančiame lange nurodykime jau egzisuojantį diską:

Kadangi sąraše jo dar nėra, paspauskite šalia esantį mygtuką, „Add“ ir pridėkite jį į sąrašą. Grįžę vėl spauskite „Next“ ir su „Finish“ užbaikite virtualaus kompiuterio kūrimą:

Dabar nustačius disko atvaizdą užtenka tiesiog paleisti virtualų kompiuterį ir Chromium OS užsikraus vos per kelias sekundes. Mano kompiuteryje (Intel Core2 Quad 6600 2,4 Ghz, 2GB RAM, 60MB/s HDD) sistema užsikrovė per 5 sekundes!

Sekantis dalykas, kuris jus gali atbaidyti – jūs būsite paklaustas slaptažodžio. Juk ką tik pirmą kartą paleidote sistemą, o ji jau jūsų prašo slaptažodžio ir prisijungimo vardo? Čia Google dar turėtų padirbėti – sistema kraudamasi terodė juodą ekraną, o prisijungimo lange nėra jokios informacijos kokį čia prisijungimo vardą ir slaptažodį reikėtų naudoti. Bet gi viskas labai paprasta! Jūsų sistema jau prisijungė prie interneto ir ko iš jūsų yra prašoma tai tik Google Account prisijungimo vardas ir slaptažodis (GMail pašto dėžutės prisijungimo vardas su „@gmail.com“ ir slaptažodis, pvz., „g@gmail.com“, „petras260“). (jeigu vėliau norėsite ką nors daryti su „root“ teisėmis – naudokitės slaptažodžiu „chromeos“)

Google Chrome OS yra visiškai paremta „debesimis“. Ši technologija reiškia, jog visa jūsų informacija yra laikoma didžiuliame serverių tinkle ir jūs ją galite pasiekti per internetą iš bet kurios vietos pasaulyje. Be interneto, ši OS nėra bevertė. Internetas reikalingas tik pirmam prisijungimui – vėliau duomenys laikomi ir jūsų kompiuteryje, ir „debesyje“ t. y. sinchronizuojami. Įdomu kaip ateityje Google realizuos jos prijungimą prie tinklo pirmam kartui, kai naudojies tik WiFi – kol kas viskas čia atrodo labai skurdžiai. Čia ne tik nėra geros navigacijos tarp langų, bet ir kompiuterio išjungimo mygtuko. Tačiau viską užglaisto pati inovacija atsisakyti didžiulių kietųjų diskų, atsisakyti ilgai kraunančios OS, pereiti prie visiško darbo tik internete.

Grįžtant prie Google Chrome OS paleidimo virtualiame kompiuteryje – jums gali reikėti nustatyti tinklo plokštę iš NAT į „bridged“ režimą. Ta padaryti galite išjungę virtualų kompiuterį, pasirinkę jį iš sąrašo, paspaudę mygtuką „Settings“ ir nustatymų lango „Network“ skiltyje „Attached to:“ nustatydami „Bridged“. Tada išsaugokite nustatymus su „OK“ paspaudimu ir paleiskite virtualų kompiuterį iš naujo. Tinklas turėtų veikti.

Kadangi man nepavyko paleisti Chromium OS virtualiame kompiuteryje, aš parsisiunčiau USB rakto atvaizdą ir jį panaudojau, jog paleisčiau Chromium realiame kompiuteryje. Viskas pavyko. Parsisiuntimo nuorodas įdėsiu kiek vėliau.

Pradėjus naudoti OS pastebėjau, jog ji labai greita ir puikiai pritaikyta internetui. Tačiau viskas, absoliučiai viskas padaryta su idėja, kad ateities pagrindas bus internetas. Net muzikos klausytis teks per internetinius grotuvus (Last.fm ir pan.). Ką jau kalbėti apie filmus. Tikėkimės, Google padirbės prie Chrome OS padarymo universalesne OS. Juk ne tik naršyti internete prie „netbook’o“ galima. Ir paprastas vartotojas tikrai nesirinks varianto savo kompiuterį padaryti mažiau funkcionaliu, kad ir kaip gražu tai atrodytų.

Trūkumai
Kaip ir kiekvienas naujas daiktas – Google OS irgi turi trūkumų ir netgi labai didelių.

• Chrome OS šiuo metu turi labai specifinius platformos reikalavimus. Ši sistema neveiks kompiuteriuose su kietaisiais diskais, tik SSD. Kol kas sistema palaiko tik labai mažą ratą WiFi adapterių mikroschemų. Tai reiškia, jog jums greičiausiai nepavyks pasileisti sistemos ant nešiojamojo kompiuterio su pigiu WiFi adapteriu.
  Ši OS taip pat vėliau turės reikalavimus ekrano dydžiui, pilno išdėstymo klaviatūrai ir nestandartinio dydžio „touchpad’am“.
  Tiesa, jeigu naudojatės Asus EEE PC – galite nudžiugti jau dabar pat, nes Google konferencijoje būtent Asus EEE PC ir buvo naudojamas pristatymui.
• Chrome naršyklė yra pagrindinė vartotojo sąsaja. Jeigu jums iki šiol ši naršyklė nepatiko, jums nepatiko jos valdymas ir pan., tai pati sistema jums nepatiks tik dar labiau. Viskas paremta ir vyksta tik naršyklėje.
  Tačiau tai nėra toks didelis minusas – kadangi pati naršyklė ir bus pati OS, tai vartotojas neturės prieigos prie sisteminių funkcijų kaip kad įdiegti programas ir pan. Iš tikrųjų įdomu kaip tada su atnaujinimais ir pan. dalykėliais, tačiau faktas, jog pradžiai tai saugumas pakeltas į dar aukštesnį lygį, negu buvo iki šiol.
• Kaip jau minėjau, sistema paremta „debesų“ technologija, kas reiškia, jog jeigu nuolatos neturite ryšio su internetu – jūsų kompiuteris iš dalies tampa beverčiu. Kita vertus, juk pats žodis „netbook“ ir šių kompiuterių specifikacijos (Google Chrome OS orientuota į šiuos kompiuterius) ir yra specialiai internetui, o ne bendram naudojimui.
• Kadangi viskas paremta naršykle, tai kol kas apie Skype ir pan. programas, kurios natyviai naršyklėje nepasileidžia, galime pamiršti. Man kažkodėl tai visai nepanašu į „netbook’o“ funkcijas.

Bendrai kalbant, Chrome OS greičiau yra kaip televizorius, radijo imtuvas ar žaidimų kompiuteris – turi keletą funkcijų, kuriomis paprasta naudotis, tačiau jas išplėsti praktiškai neįmanoma. Su Chrome OS jums greičiausiai nepavyks naudotis USB raktais, daugeliu išorinių klaviatūrų ir pan. įrenginiais.

Google Chrome OS pristatymas Google konferencijoje

Kas yra Google Chrome OS?

Nuorodos
Parsisiųsti VMware Server.
Parsisiųsti VirtualBox.
Parsisiųsti Chromium OS VMware (tinka ir VirtualBox) disko atvaizdą iš Linkomanijos.
Parsisiųsti jau paruoštą darbui Chromium OS VMware (tinka ir VirtualBox) disko atvaizdą iš gdgt
Instrukcijos kaip pasigaminti savo disko atvaizdą.
Parsisiųsti jau paruoštą darbui Chromium OS USB atvaizdą iš 2shared.com (md5; 313 MB).
Parsisiųsti jau paruoštą darbui Chromium OS VMware (tinka ir VirtualBox) disko atvaizdą iš 2shared.com (md5; 308 MB).

Kam galite naudoti Google Wave? Įvykių organizavimui – savo galimybėmis jis ne ką prastesnis už Facebook tvarkymąsi su įvykiais. Grupinių darbų atlikimui – tai bene labiausiai žinoma ir paplitusi Google Wave funkcija. Dalinimuisi nuotraukomis – taip, tai dabar galite daryti žymiai interaktyviau negu PicasaWeb. Interaktyviem žaidimam, kaip kad sudoku. Taip pat Google Wave galite naudoti tiesiog užrašams ir kitoms smulkmenom.

Pirmas dalykas, kurį pastebėjau atsivėręs pagrindinį Google Wave puslapį: įdomus kontaktų slankiklis. Kontaktų sąraše matomi tik žmonės, jau naudojantys Google Wave, bet ne visi kontaktai, todėl pas mane slankiklis negali daug judėti. Tačiau bendras vaizdas – labai naujoviškas ir modernus slankiklio perteikimas.

Kitas dalykėlis kuris užkliuvo už akių – „New Wave“. Pirmiausiai galvoje apsisuko mintis „kas per daiktas ta banga?“. Tik paspaudus pavyko išsiaiškinti, jog banga – tai „darbo dokumentas/erdvė“. Trumpiau kalbant – Google Wave kupinas naujų dalykėlių, kuriuos aprašyti ganėtinai sunku.

Na, gal ne aprašyti sunku, bet tokį kiekį naujovių įsisavinti šimtus kartų greičiau ir lengviau turint galimybę pačiam pabandyti. Pačioje pradžioje Google išdalino kelis tūkstančius pakvietimų į šią tarnybą ir naujiems vartotojams buvo leista pakviesti dar kelis žmones. Dabar į šį interaktyvų bendradarbiavimo įrankį leidžiama pakviesti net 20 naujų vartotojų (jeigu norite pakvietimo – rašykite komentaruose, galbūt dar turėsiu laisvų).

Sužinoti kas ir kam yra skirtas Google Wave galite peržiūrėję šią vaizdo medžiagą:

Nuorodos
Ben Parr Google Wave apžvalga.
Google Wave pristatymas oficialiame Google tinklaraštyje.
Apie Google Wave (iš Google Support).
Google Wave puslapis.

Google Sync jums siūlo sinchronizuoti kontaktus ir kalendorių naudojant nemokamą „Mail for Exchange“ programą (ją galite rasti Ovi parduotuvėje). Ši programa ganėtinai funkcionali: galima nustatyti kada ir kaip dažnai sinchronizuoti duomenis, kokį prisijungimo tašką naudoti ir pan. Tačiau ji turi du didelius trūkumus – pastaruoju metu paprasčiausiai nesinchronizuoja duomenų (gaunu klaidą „Connection error – try again later“) ir yra tinkama tik Symbian S60 telefonams. Tai reiškia, jog jeigu turite S40 (dauguma Nokia telefonų) ar kitokį telefoną esate paliktas už borto ir negalite naudotis vienu paprastesnių būdų sinchronizuoti Google duomenis.

Tačiau kontaktus galite sinchronizuoti ir be programos, jeigu tik turite telefoną, kuris palaiko Google Sync naudojamą SyncML sinchronizavimo standartą. Dauguma Nokia S40 telefonų šį standartą palaiko, tad nekils didelių sunkumų, jeigu panorėsite susinchronizuoti kontaktus. Tam tereikės mobiliojo interneto ir trupučio konfigūracijos. Anksčiau šį būdą siūlė ir Google, tačiau vėliau jį tiesiog ištrynė ir galimų variantų.

Symbian S60 telefonuose nenorėdami diegti programos tiesiog atlikite šiuos veiksmus:
1. Atsidarykite telefono meniu, „Tools“, „Sync“. Spustelėkite „Options“, „New sync profile“ ir atsakykite į klausimą ar norite kopijuoti nustatymus „No“.
2. Pakeiskite profilio pavadinimą į kokį nors jums labiau tinkamą, pvz., „Google Sync“. Eikime į „Applications“. Čia atsistokime virš „Contacts“ ir spustelėkime „Options“, „Edit sync profile“. Čia sukonfigūruokite kontaktų sinchronizaciją šitaip:
„Include in sync“: „Yes“.
„Remote database“: „contacts“.
„Synchronisation type“: pagal pasirinkimą.
6. Grįžkime atgal į „Google Sync“ profilį ir eikime į „Connection settings“. Čia nustatykime tokius nustatymus:
„Server ID“: „Google“.
„Data bearer“: „Internet“.
„Access point“: priegos taškas, per kurį norite, jog jungtųsi telefonas sinchronizuojant duomenis.
„Host address“: „https://m.google.com/syncml“ (nepamirškite, jog su „http://“ neveiks, būtina naudoti „https://“).
„Port“: 80
„User name“: pilnas prisijungimo prie Google vardas (pvz., „ernetas@gmail.com“).
„Password“: prisijungimo prie Google slaptažodis.
7. Grįžkite atgal į „Sync“ meniu ir jau galite sinchronizuoti – tiesiog spustelėkite ant „Google Sync“ ir pasirinkite „Synchronise“. Jeigu viską padarėte teisingai, telefonas susijungs su Google Sync serveriais ir susinchronizuos jūsų duomenis.

Nuotraukos sinchronizuojant Nokia E65 (ne iš eilės):

Pastaba: atkreipkite dėmesį į tai, jog suvesta neteisingas kontaktų duomenų bazės adresas – vėliau jis pataisomas į „contacts“.

Symbian S60 naudojant „Mail for Exchange“ programą galite duomenis susinchronizuoti analogiškai kaip ir be jos. Pagrindinis skirtumas tas, jog tai gali būti atliekama automatiškai ir be kontaktų dar galite sinchronizuoti ir pagrindinį kalendorių, bet tai turi ir trūkumų – jūsų telefonas kas kuris laikas be jūsų žinios jungsis prie interneto ir telefono baterija pakrauta laikys trumpesnį laiko tarpą.
Google yra paruošusi instrukciją kaip naudotis „Mail for Exchange“ programa.

Nokia S40 telefonuose konfigūraciją galite atlikti ir taip:
1. Atsidarykite pagrindinį meniu, eikite „Tools“, „Configuration“, „Personal configuration settings“. Čia pasirinkite „Options“, „Add new“, „Synchronisation“.
2. Nustatykite „Account name“ – tai profilio pavadinimas, jis nėra svarbus, gali būti bet koks. Toliau sukonfigūruokite viską taip:
„Server address“: „https://m.google.com/syncml“ (nepamirškite, jog su „http://“ neveiks, būtina naudoti „https://“).
„User name“: pilnas prisijungimo prie Google vardas (pvz., „ernetas@gmail.com“).
„Password“: prisijungimo prie Google slaptažodis.
„Contacts database“: „contacts“.
Kitų nustatymų nekeiskite.
3. Grįžkite atgal į „Personal accts.“ ir aktyvuokite naujai sukurtą profilį: „Options“, „Activate“.
4. Grįžkite į „Settings“ meniu ir eikite toliau į „Connectivity“, „Data transfer“. Pasirinkite „Server sync“ ir spustelėkite „Options“, „Edit“.
„Data to be synchronised“: pažymėkite „Contacts“ ir grįžkite atgal.
„Sync settings“: „Configuration“ nustatykite „Personal config.“, „Account“ – Google Sync sinchronizacijos profilį, „User name“ – pilnas prisijungimo prie Google vardas (pvz., „ernetas@gmail.com“), „Password“ – prisijungimo prie Google slaptažodis.
5. Galite grįžti į pagrindinį meniu, čia pasirinkite „Contacts“, „Synchronise all“. Netrukus telefonas susijungs su Google Sync serveriais ir susinchronizuos kontaktus su Google Contacts.

Trumpas filmukas, kuriame kontaktai sinchronizuojami naudojant Nokia 5200:

Nuorodos
Google Sync ir iPhone.
Google Sync ir BlackBerry.
Google Sync ir Nokia S60 naudojant „Mail for Exchange“.
Google Sync ir Windows Mobile.

Nors Google pakvietimus dalins tik programuotojams, kurie buvo aktyvūs Google Code Wave API programoje, o likusius padalins pirmiesiems užsiregistravusiems Google Wave Feedback sistemoje ir sutikusiems pranešinėti apie klaidas. Panašu, jog tie 100000 pakvietimų yra tik lašas jūroje, nes kol kas pranešimai apie Google Wave pasirodė tik užsienio tinklaraščiuose (pvz., Lifehacker). Tačiau tai visgi pirmasis Google žingsnis prie Google Wave tarnybos „atidarymo“ publikai.

Tiesa, Google praneša, jog tai tik demonstracinė versija. Nuo tada, kai Google pirmą kartą pristatė Google Wave, tarnybos kūrėjai dirbo tik prie stabilumo, spartumo ir naudojamumo. Ir vis tik dar pasitaiko tarnybos nulūžimų ar tiesiog lėtai veikiančių funkcijų.

Pristatymo proga Google į savo biurą Sidnėjuje pasikvietė grupelę moksleivių ir išbandė tarnybą paprašydama moksleivių kartu parašyti istoriją apie įsivaizduojamą kelionę aplink pasaulį:

Google paruošta Wave tarnybos apžvalga

Nuorodos
Lifehacker apžvalga
Daugiau informacijos oficialiame Google tinklaraštyje

Naujojoje versijoje didžiausia naujiena yra „sluoksniai“ (angl. „layers“; pasiekiami paspaudus „2“ klavišą). Jie padės naršyti žemėlapius aiškiau ir paprasčiau. Pavyzdžiui, galite įsijungti „Wikipedia“ sluoksnį ir žemėlapyje išvysite „W“ ikoną, ant kurios paspaudus gausite šiek tiek informacijos apie objektą, nuorodą į jo puslapį Wikipedia ir galimybę gauti nurodymus iki jo, išsaugoti kaip mėgstamą (angl. „favorite“) ar išsiųsti jo adresą SMS žinute. Sluoksniai taip pat padės neapsikrauti žemėlapio, nes galėsite išjungti tai, ko jums laikinai nereikia ir įsijungti tai, ko reikia (pavyzdžiui, vairavimo nurodymus išjungti, o tuo tarpu įsijungti „Wikipedia“ sluoksnį).

Tarp sluoksnių rasite „Wikipedia“, eismo aktyvumą (kuris Lietuvoje, deja, neveikia), My Maps ir kt. Svarbiausia, jog visa tai galima kombinuoti ir matyti vienu metu. Anksčiau vienu metu negalėjote matyti savo draugų iš Google Latitude, vairavimo nurodymų ir kt.

Tačiau tai dar ne viskas, ką rasite naujoje versijoje. Dabar ieškant Google Maps rasite žymiai daugiau objektų arti savęs negu anksčiau:

Taip pat su „Layers“ į Google Maps atėjo „My Maps“ paslauga, kuri leis peržiūrėti Google Maps puslapyje sukurtus žemėlapius, prie kurių jūs galite prisegti savo nuotraukas, filmuotą vaizdo medžiagą ir pan. Tai tikrai naudingas dalykėlis kelionės planavimui, o dabar juo naudotis galėsite ir mobiliajame telefone. Tiesa, deja, žemėlapių kurti telefone vis dar negalite. Tai reikės padaryti iš anksto kompiuteryje.

Google Mobile komanda iš tikrųjų „judina“ Google Maps telefonams, tačiau Google Mobile idėjų puslapyje vis dar šimtai tikrai dėmesio vertų minčių ir pasiūlymų. Mano duomenimis, Google Maps jau senokai nutraukė atnaujinimų seriją Java versijai. Šią versiją tikrai turėtumėt gauti Windows Mobile ir S60 telefonuose. Tikėkimės su laiku bent top10 S60 ir Windows Mobile jų bus išpildytos.

Parsisiųsti.

Pirmiausiai įdiekite Sun Java, jog galėtumėte paleisdinėti Android. Tam atlikti komandinėje eilutėje (ją galite iškviesti paspaudę Alt+F2 ir įvedę „gnome-terminal“, jeigu naudojatės Ubuntu su GNOME aplinka) įvykdykite tokią komandą:

sudo apt-get install sun-java6-bin

Jeigu naudojate 64 bitų paremtą sistemą (Ubuntu x86_64 operacinę sistemą) taip pat įdiekite ia32 bibliotekas. Tam padaryti įvykdykite komandinėje eilutėje tokią komandą:

sudo apt-get install ia32-libs

Dabar iš http://code.google.com/android/download_list.html parsisiųskite Android SDK, išpakuokite ir paleiskite emuliatorių.

Sėkmingo Android bandymo!

[via Ubuntu Unleashed]

Priklausomybiniai paketai
Norint turėti Chromium Linux sistemai, jums yra būtina turėti sistemoje įdiegtus kai kuriuos paketus, kuriais naudositės dirbant su Chromium.
Pirmiausiai naudodamiesi savo sistemos paketų valdikliu sudiekite visus šiuos paketus:

• Subversion >= 1.5
• pkg-config >= 0.20
• Python >= 2.4
• Perl >= 5.x
• gcc/g++ >= 4.2
• bison >= 2.3
• flex >= 2.5.34
• gperf >= 3.0.3
• libnss3-dev >= 3.12

Jeigu kurio nors paketo nerandate pagal pavadinimą, bandykite atlikinėti paiešką aprašyme – galbūt jūsų sistemoje paketas yra pavadintas kitu vardu.
Ubuntu 8.04 sistemoje reikiamus paketus galite sudiegti komanda „sudo apt-get install subversion pkg-config python perl g++ bison flex gperf libnss3-dev“.

Sudiegę šiuos paketus galite imtis darbo.

Kodo parsisiuntimas
Sukurkite katalogą pavadinimu „chromium“. Rekomenduojame kol kas viską daryti paprasto vartotojo teisėmis (be „sudo“ komandos).

Atlikite šias komandas („$chromium“ pakeiskite pilnu keliu iki jūsų sukurto katalogo):

cd $chromium
svn co http://src.chromium.org/svn/trunk/depot_tools/linux depot_tools

Arba galite atlikti:

cd $chromium
wget http://build.chromium.org/buildbot/archives/depot_tools_linux.tar.gz
tar xzfv depot_tools_linux.tar.gz

„chromium“ kataloge turėtų atsirasti kitas katalogas pavadinimu „depot_tools“.

Dar keletas paruošiamųjų veiksmų
„chromium“ kataloge įvykdykite šias komanda su paprasto vartotojo teisėmis (be „sudo“):

export LANG=C
./depot_tools/gclient config http://src.chromium.org/svn/trunk/src
./depot_tools/gclient sync

Kuriame vykdomuosius failus
Būdami „chromium“ kataloge įvykdykite šias komandas:

cd src/chrome
../third_party/scons/scons.py Hammer

Palaukite, kol bus sukurti vykdomieji failai. Tai viskas.

Jeigu tikėjotės paleisti Google Chrome Linux – pagal šį straipsnį nepavyktų, naudokitės Wine paleidimui.
Dėmesio! Google planuoja išleisti oficialią naršyklės versiją Linux sistemoms. Šiame tinklapyje galite užsisakyti pranešimą apie jos išleidimą.