Jau senai norėjau parašyti straipsnį apie IPTABLES naudojimą. Viską darysime Gentoo sistemoje, todėl gali kilti šiek tiek nesuderinamumų tarp kitų OS dėl komandų, bet pagrindinės IPTABLES komandos tos pačios. Pavyzdyje naudosimės 2.6 kernel’iu.

Pirmiausiai turime įsitikinti, kad mūsų sistema palaiko IPTABLES, o ne IPCHAINS (tai senesnė paketų filtro versija, kuri naudojama 2.4 kerneliuose). Tai padarysime šia komanda:

# grep -i netfilter /usr/src/linux/.config

Jeigu gausime atsakymą, kuris nėra „CONFIG_NETFILTER=y“, vadinasi mes neturime IPTABLES palaikymo dabar naudojamame kernel’yje. O jeigu gausime tokį atsakymą tai galime praleisti kernel’io kompiliavimo sekciją.

Kompiliuojame kernel’į su IPTABLES palaikymu

Pirmiausiai atsisiųskime kernel’io išeities tekstus („sources“; iš www.kernel.org) ir išpakuokime į /usr/src/linux komanda:

# tar xzfv kernel*.tar.gz -C /usr/src/linux

tar.gz archyvui, o tar.bz2 archyvui būtų tokia komanda:

# tar xjfv kernel*.tar.bz2 -C /usr/src/linux

Toliau konfigūruosime kernel’į:

$ cd /usr/src/linux
# make menuconfig

Jeigu norite, tai galite naudoti „make xconfig“ komandą, bet atminkite, kad ji reikalauja Qt ir paleistų X’ų. xconfig’e galėsite naudotis paieška, o menuconfig – ne.

Einame į Networking–>Networking Options–>su Space klavišu pažymime Network packet filtering (replaces ipchains)–>įeikime į Network packet filtering (replaces ipchains) ant šios eilutės paspausdami Enter–>įjunkime Netfilter Xtables support (required for iptables), rekomenduoju nejungti kaip modulio t. y. Spauskite Space tol kol pamatysite šią eilutę pažymėta žvaigždute, o ne raide M ar iš viso nepažymėtą–>išeikime vienu lygiu aukščiau ir eikime į IP: Netfilter configuration–>įjunkime IP tables support (required for filtering/masq/nat)–>taip pat įjunkime Packet filtering. To turėtų užtekti, kad kernel’is palaikytų IPTABLES. Pabandykite sukompiliuoti ir išbandyti kernel’į (visur paspauskite Exit ir, kai iškris klausimas Do you wish to save your new kernel configuration?, paspauskite „Yes“).

Kompiliuojame kernel’į:

# make && make modules_install

Įdedame naujojo kernel’io pasirinkimą GRUB’e:

# cp arch/i386/boot/bzImage /boot/kernelis

Atkreipkite dėmesį, kad galite vietoje i386 rašyti savo platformą.

Konfigūruokime GRUB:

# nano -w /boot/grub/menu.lst

Įdėkime šias eilutes:

title=Gentoo Linux 2.6.20 # ši eilutė nurodys ką rodyti GRUB meniu kaip pasirinkimą šio kernel'io
root (hd0,0)# nurodome kur ieškoti kernel'io
kernel /boot/kernelis root=/dev/hda2 video=vesa:mytt:3,ywrap # konfigūruokime kernel'į. Jeigu nenaudojate VESA framebuffer tai ištrinkite "video=vesa:mytt:3,ywrap".

Patikrinkime ar timeout eilutėje nėra nustatyta skaičius 0. Jeigu yra tai jį padidinkime. Tai nurodys kiek sekundžių laukti kol pasirinksime kernel’į. Jeigu jo nepasirinksime tai sistema kraus tą, kuris į x-asis (x tai skaičius nurodytas default eilutėje, kernel’iai numeruojami pagal jų išsidėstymą meniu).

Jeigu turime LILO tai atlikime šiuos veiksmus:

# nano -w /etc/lilo.conf

timeout nurodykime ne mažiau kaip 0.
default reikšmę nurodykime tą meniu punktą, kurį LILO turi krauti jeigu per timeout eilutėje nurodytą sekundžių skaičių jūs nepasirinksite ką krauti.

image=/boot/kernel-2.6.20 # nurodykime kur yra kernel'is
label=gentoo # Meniu punkto pavadinimas
read-only # Uždrausime įrašymą į kernel'io particiją
root=/dev/hda3 # root particija

Ir išsaugokime konfigūracinį failą.
Dabar galima perkrauti kompiuterį ir džiaugtis nauju kernel’iu.

Instaliuojame IPTABLES

Mes pavyzdyje naudosimės Portage, nes mūsų pavyzdinė OS yra Gentoo. Jums siūlau naudotis savo sistemos paketų valdikliais (Aptitude, Yum, Pacman ir pan.).

# emerge net-firewall/iptables

Tai būtų Portage IPTABLES instaliavimo komanda Gentoo sistemoje.
Aptitude vartotojams:

# apt-get install iptables

Yum vartotojams:

# yum install iptables

IPTABLES suinstaliuota. Dabar galime pereiti prie kitos dalies – IPTABLES konfigūravimo.

IPTABLES konfigūravimas

Iš karto norėčiau paminėti, kad vartotojai, kurie tiesiog nori ugniasienės Linux distribucijoje, gali įsidiegti Firestarter (Linux ugniasienė, kuri paremta IPTABLES) arba susigeneruoti konfigūruojantį IPTABLES bash scenarijų tinklalapyje http://easyfwgen.morizot.net/gen/.

Jeigu pasirinkote konfigūracinio failo generavimą tai nueikite pateiktu adresu ir atsakykite į klausimus. Jums bus pateiktas ilgas scenarijus. Jį išsaugokite kaip „scenarijus.sh“ ir suchmodinkite:

# chmod +x scenarijus.sh

Dabar jį paleiskite:

# sh scenarijus.sh

IPTABLES dabar turėtų būti sukonfigūruota. Tiesa, tai nėra geriausias būdas apsaugoti savo kompiuterį ar tinklą nuo įsilaužėlių. Geriausia tai padaryti yra pačiam konfigūruojant IPTABLES. Būtent todėl ir rašau šį straipsnį.

Pirmiausiai turėtume pasirinkti kaip konfigūruosime IPTABLES. Mes galime sukonfigūruoti ją per bash scenarijų (panašiai kaip ir easyfwgen.morizot.net/gen, tik visą failą pasirašysime patys ir taip padidinsime saugumą) arba paprasčiausiai vykdydami pavienes komandas. Tai jau jūsų skonio reikalas.

Norėdami savo bash scenarijų paleisti jūs turite jį suchmodinti kaip ir sugeneruotą scenarijų:

# chmod +x scenarijus.sh

O paleisti jį irgi reikalautina super vartotojo teisių:

# sh scenarijus.sh

Jeigu rašysime bash scenarijų tai atminkime tokią jo konstrukciją (bash scenarijai tai paprasti tekstiniai failai susidedantys iš konsolės komandų):

#!/bin/bash
# pirmoji eilutė („#!/bin/bash“) yra būtina, o kitose eilutėse grotelės („#“ simbolis) reiškia, kad visa toji eilutė yra komentaras ir kad ir ką jūs ten berašytumėte toje eilutėje, bash’as į tai nekreips dėmesio.# pačioje scenarijaus pradžioje susirašykime konstantas, kurias naudosime. Taip vėliau sutaupysime daugiau laiko, nes nereikės atsiminti anksčiau nurodytų duomenų.
TINKLESKE=“eth0“
LANOMASK=“192.168.2.0/24“
# vėliau jos gali būti panaudojamos vietoje reikšmės rašant konstantos pavadinimą su dolerio ženklu priešais ir be kabučių.
# pavyzdžiui: iptables -A FORWARD -s 192.168.1.2 -i $VIDINE_KORTA -j ACCEPT
# komandos rašyti dėl patogumo siūlau atskirose eilutėse. Ir nerašykite komandų su grotelėmis („#“ simbolis prieš komandą), nes jas reikia rašyti be grotelių priekyje, kadangi aš grotelėmis nurodau, kad komanda privaloma vykdyti super vartotojo teisėmis, o dolerio ženklu („$“) nurodau, kad komandą patartina įvykdyti su paprasto vartotojo teisėmis.
# tai yra viskas ką jums reikia žinoti kuriant bash scenarijus.

Dabar apžvelkime didžiąją dalį komandų:

# iptables -F

Šia komanda ištrinsime buvusią konfigūracija.

Prieš sekančiąją komandą norėčiau priminti, kad INPUT – įeinantis srautas (pavyzdžiui, norint pasiekti jūsų kompiuteryje esančią serverinę tarnybą (tarkim Apache) reikia leisti srautą pro 80 prievadą (jeigu norime dirbti iš išorės su mūsų kompiuteryje esančiu Apache)); OUTPUT – išeinantis srautas; FORWARD – persiunčiamas srautas į kitą kompiuterį (jeigu norėsime pakurti maršrutizatorių tai mums prireiks šios grandinės).

# iptables -P chain DROP

Ši komanda nurodys IPTABLES blokuoti tai ką nurodome vietoje chain (INPUT/OUTPUT/FORWARD – tai tarsi taisyklių grandinės (iš angl. k. chains; kiekviena skirta vis kitam srautui), jas ir rašykite vietoje chain). Pavyzdžiui, iptables -P INPUT DROP komanda užblokuos visą įeinantį srautą. Vietoje DROP mes galime rašyti anksčiau nurodytas grandines (INPUT/OUTPUT/FORWARD). Atkreipkite dėmesį, kad IPTABLES konfigūracijoje būtina blokuoti viską, kad toliau esanti konfigūracija turėtų kažkokią reikšmę. Vietoje DROP taip pat galite rašyti kitokią užduotį, bet mes norime viską užblokuoti, o ne leisti.

# iptables -A INPUT -i lo -j ACCEPT

A opcija prideda taisyklę prie mūsų nurodytos grandinės. i opcija mes nurodome tinklo įrenginį, o j nurodome užduotį, kurią IPTABLES turi atlikti su tais duomenimis. ACCEPT – nurodydami šią užduotį mes priimame visą srautą iš lo t. y. localhost.

Nepamirškime to pačio atlikti su OUTPUT ir FORWARD:

# iptables -A OUTPUT -o lo -j ACCEPT

Atkreipkite dėmesį, kad nenaudojame i opcijos, nes i opcija nurodo įeinančio srauto įrenginį, o o nurodo išeinančio srauto įrenginį.

# iptables -A FORWARD -i lo -j ACCEPT

Šiuo metu mes galime naudotis localhost, bet negalime naudotis internetu. Jeigu taip ir yra tai galime tęsti straipsnio skaitymą kaip niekur nieko, o jeigu ne tai rekomenduoju pasiskaityti IPTABLES dokumentaciją ir paieškoti ką darote ne taip.

# iptables -A INPUT -j ACCEPT -i eth0 -p tcp -d xxx.xxx.xxx.xxx –dport x

Vietoje eth0 įrašykime tinklo plokštę (taip nepamirškime padaryti ir kitose komandose, nes apie tai, kad reikia pakeisti eth0 aš tikriausiai jau nebeužsiminsiu), kurią naudojame internetui. p opcija nurodo protokolą (TCP – Transmission Control Protocol (šiuo protokolu duomenys siunčiami „bendraujant“ dviems kompiuteriams t. y. vienas siunčia, o kitas užtikrina pirmąjį kompiuterį, kad duomenis gauna), UDP – User Datagram Protocol (juo siunčiami/gaunami duomenys tiesiog siunčiami be jokių „klausimų“ nutolusiam kompiuteriui)). Šiuo atveju tai tcp. d opcija nurodo išorinį IP (pavyzdyje xxx.xxx.xxx.xxx), su kuriuo atliksime veiksmą, bet prisiminkite, kad tai nebūtina nurodyti. Tačiau IP arba prievadą nurodyti yra būtina. dport opcija nurodo išorinį prievadą (pavyzdyje x). Jeigu prievado nenurodysime tai bus naudojami visi prievadai.

# iptables -A OUTPUT -j ACCEPT -o eth0 -p tcp -s xxx.xxx.xxx.xxx –sport

Viskas taip pat kaip ir prieš tai buvusiame pavyzdyje, tik dabar naudojame vidinius IP adresus ir prievadus ir vietoje i nurodome o opciją.

Šiomis dviem komandomis įsileisime prisijungimus iš mūsų nurodytų IP adresų per mūsų nurodytus prievadus (pvz., 21) TCP protokolu.

# iptables -A INPUT -j ACCEPT -i eth0 -p udp -d xxx.xxx.xxx.xxx –dport 21
# iptables -A OUTPUT -j ACCEPT -o eth0 -p udp -s xxx.xxx.xxx.xxx –sport 21

Čia taip pat kaip ir su TCP, tik dabar p opcijai nurodykime UDP protokolą.

# iptables -A INPUT -i eth0 -p icmp -j ACCEPT
# iptables -A OUTPUT -o eth0 -p icmp -j ACCEPT

ICMP – Internet Control Message Protocol. Turėtume šį protokolą leisti, nes be jo mes negalėsime būti ping’inami ir iškils daug kitų problemų.

# iptables -A OUTPUT -j DROP -o eth0 -d one.lt

Tokia komanda užblokuosime priėjimą prie one.lt pro eth0 tinklo plokštę.

Mano nuomone šios informacijos turėtų užtekti, kad galėtumėte sukonfigūruoti iptables (atminkite, kad straipsnis nebaigtas ir tikriausiai ateityje dar bus pildomas ir koreguojamas, todėl rekomenduojame pastoviai tikrinti Versme.net ar nėra straipsnių apie saugumą arba apžvelkite IPTABLES dokumentaciją).

Pakeitimai

• Ištaisytos OO.o 3.1.1 Calc problemos.
• Ištaisytas programos nulūžinėjimas išsijungiant (MacOS X sistemoms).
• Ištaisytos klaidų tekste ieškojimo įrankių ciklų klaidos.
• Nuo šiol bus rodomi „stoppers“.

MD5 checksums.
Parsisiųsti.

Pakeitimai

• Ištaisytos OO.o 3.1.1 Calc problemos.
• Ištaisytas programos nulūžinėjimas išsijungiant (MacOS X sistemoms).
• Ištaisytos klaidų tekste ieškojimo įrankių ciklų klaidos.
• Nuo šiol bus rodomi „stoppers“.

MD5 checksums.
Parsisiųsti.

Kitos naujos Skype 2.8.0.324 funkcijos
Patobulintas pokalbių valdymas: galite rikiuoti pokalbius ir suteikti jiems prioritetus.
Spartusis įtraukimas: nuo šiol žymiai lengviau galėsite įtraukti žmonių į pokalbius.
Pokalbiuose matysite pranešimus apie pašnekovų nuotaikos žinutės pasikeitimus.
Dideli paveikslėliai profiliuose: kaip ir Skype 4.0 Beta 2 Windows sistemose, jūs jau galite naudoti 256×256 paveikslėlius.
Paslėpti avatarai įeinančiuose autorizacijos prašymuose: keletas Skype vartotojų pamanė, jog tai kiek nemalonu, todėl nuo šiol nebematysite avatarų kontaktų prašymuose.
Užrašų įtraukimas prie kontaktų: galite įtraukti užrašų ir pastabų prie kontakto jo profilio lange.

Nuorodos
Peter Parkes apie „Skype Access“ ir „Screen Sharing“.
Raul apie Skype 2.8 Beta versiją.
Pilnas pakeitimų sąrašas.
Parsisiųsti.

Siūlome jums išbandyti arba bent jau pasižiūrėti į keletą įdomesnių ekrano užsklandų. Dauguma šių užsklandų suderinamos su Windows ir MacOS X sistemomis.

TwittEarth (Windows XP, Mac greitu metu)

Naudojatės Twitter? Tada ši ekrano užsklanda jums: ji rodo kas, kur ir ką „patweetino“. Tačiau yra viena problemėlė: jums gali greitai atsibosti skaityti žmonių iš viso pasaulio žinutes. Na, bet galime užtikrinti, jog socialinių tinklų maniakams TwittEarth tikrai patiks.

Jeigu nesate tikras ar norite įdiegti šią ekrano užsklandą, TwittEarth puslapyje galite pasižiūrėti kaip viskas atrodo iš tikrųjų.

Info.: http://www.twittearth.com

Mapped Up (Windows, MacOS X)

Tai, deja, jau netobulinama ekrano užsklanda. Jos tikslas – atvaizduoti naujienas iš RSS srautų. Tačiau srautų adresai gana seni ir jūs nebegalite pridėti savų RSS srautų. Bet nebūkite nuliūdę – ši ekrano užsklanda vis tiek puikiai atvaizduoja jau įtrauktus RSS naujienų srautus.

Info.: http://www.mappedup.com

PolarClock (Windows, MacOS X)

Paveikslėlyje matote gyvą ekrano užsklandos pavyzdį. Taip, tai „paprasčiausias“ laikrodis, nieko ypatinga, apart pačio laiko atvaizdavimo būdo. Įdomiai atvaizduojamas laikas, kuris dar turi ir daug nustatymų. Galite nustatyti šriftus, spalvas, kitus spalvų nustatymus, laikrodžių režimus ir pan.

Info.: http://blog.pixelbreaker.com/polarclock

Twingly Screensaver (Windows)

Ši ekrano užsklanda atsakys jums į klausimą: ką šiuo metu veikia blogosfera? Ekrano užsklandoje atvaizduojami duomenys yra imami iš Twingly (blog paieškos sistema). Kartu gausite ir gana interaktyvią sąsają: galėsite gauti pakankamai laiko perskaityti įrašams, jeigu to norėsite, ir pan.

Info.: http://www.twingly.com/screensaver

Cities of Earth (Windows)

Jeigu esate geografijos mėgėjas, jums ši ekrano užsklanda galbūt padės lengviau išmokti daug pasaulio miestų, jų duomenų (tokių, kaip gyventojų skaičius) ir pan.

Ši ekrano užsklanda iš kitų išsiskiria savo rekalavimais kompiuteriui (1 Ghz CPU, 128 MB RAM ir t. t.), kurie greičiausiai jums neleistų užmigti prie silpno kompiuterio.

Info.: http://www.screenomania.com/cities-of-earth.html

Flurry (MacOS X, Linux, Windows) Naujas!

Flurry – tai gana paplitusi tarp MacOS X vartotojų ekrano užsklanda. Ją jau seniai galėjote naudoti ir Linux sistemoje, tačiau visai neseniai buvo sukurta ir Windows versija.

Ši užsklanda niekuo neypatinga, tiesiog yra labai paplitusi tarp MacOS X vartotojų ir yra iš tiesų graži, verta dėmesio.

Jeigu esate Linux vartotojas pasirinkite šią užsklandą paleidę „xscreensaver-demo“ ir nurodę „Flurry“. Jeigu šios ekrano užsklandos nerandate, turėsite ieškoti ekrano užsklandų paketų savo sistemai per sistemos paketų valdiklį.

Info. Windows vartotojams: http://www.maddogsw.com/flurry/

Pastaba: sąrašas gali būti pildomas jūsų pačių pasiūlytomis ekrano užsklandomis! Tiesiog parašykite apie jas komentaruose.

CrossOver Mac Pro
CrossOver Games Mac
CrossOver Linux Pro
CrossOver Games Linux
Gauti nemokamą serijinį numerį (dėl techninių nesklandumų pagrindinis CodeWeavers tinklapis neveikia).

Pakeitimų sąrašas

• Ištaisytas Windows Fullscreen kontrolerio jautrumas.
• Pagrindiniai spartumo patobulinimai Mac OS X sistemom (tiek Intel, tiek PPC sistemom).
• Ištaisyta DTS kanalų tvarka.
• Ištaisyta skaitmeninio garso tikrinimas.
• Pagerintas paprasto teksto subtitrų rodymas Mac OS X sistemose.
• Atlikta daug klaidų ištaisymų Qt4 Linux ir Windows išvaizdose.
• Ištaisyta daug įvairių klaidų, kurios sukeldavo nulūžimus (PS, SSA, mkv, xspf, freetype) ir kt.

Pilnas pakeitimų sąrašas.

Parsisiųsti
Binariniai Mac OS X ir išeities tekstų paketai gali būti parsisiunčiami iš http://www.videolan.org/vlc/. Windows binariniai paketai gali pasirodyti vėliau.
Tiek Mac OS X, tiek Linux paketus galite parsisiųsti iš čia.

Pagrindiniai pakeitimai nuo 177.76 išleidimo yra spartumo pagerinimas dirbant su GtkPerf, /sys/class/power_supply naudojimas nustatymui tvarkyklei elektros naudojimo statusą ir ištaisyta klaidos dirbant su SLI SFR režime su OpenGL paremtais „composite“ valdikliais.

Dėmesio! Programos kūrėjai šią NVIDIA tvarkyklių versiją pažymi kaip negalutinę ir nerekomenduoja tikėtis stabilumo.

Parsisiųsti x86.
Parsisiųsti x86-64.

Tansmission – gana greitai Ubuntu pagalba išpopuliarėjęs BitTorrent tinklų klientas (programa, kuria naudojamasi BitTorrent tinklais). Programa pasižymi tuo, jog nėra reikli kompiuterio resursams, gerai išnaudoja interneto greitį ir ja yra lengva naudotis nieko nežinančiam apie BitTorrent.

Pakeitimų sąrašas
Visom versijom

• Pernelyg dažnai nebepersijunginėjama prie to pačio siuntėjo.
• Websiuntimo klaidos ištaisymas.
• Ištaisyta klaida, dėl kurios kai kurie persiuntimai neišvalomi.
• Ištaisyta svarbios BSD sistemom skirtos versijos klaidos.
• Nuo šiol susitvarkoma su atvirų sekimo sistemų „downloaded“ raktu pranešinėjime apie išsiųstus/parsiųstus duomenis.

Mac

• Ištaisyta nereikalingi atminties išnaudojimai atnaujinant blokuotų siuntėjų sąrašą.
• Prisijungiama prie web valdymo, kai programos kelias turi savo pavadinime tarpą.

GTK+

• Svarbūs atvaizdavimo pataisymai.
• 15 atnaujintų + 1 naujas vertimas.

Daemon

• Svarbūs atvaizdavimo pataisymai.

Web valdymas

• Svarbūs atvaizdavimo pataisymai.

CLI (komandinės eilutės aplinka)

• Ištaisyta klaida, dėl kurios nulūždavo programa kuriant naują „torrent“ failą.

Nuorodos
Pilnas pakeitimų sąrašas.
Parsisiųsti.

Šiandien susigundžiau išbandyti MacOS’ą. Ne ant Apple kompiuterio, gaila, bet bent jau apskritai išbandysiu.
Daugelis internete man aiškina, jog MacOS yra labai gera operacinė sistema, ji veikia puikiai ir pan. Tačiau tik ~10% tų „aiškinančiųjų“ yra tikri MacOS naudotojai, o ne Apple fanai. Tiesiog daugelis aklai tiki Apple sėkme. Mano nuomonė apie šią OS prieš bandymą: sistema paruošta visiškai bukiems vartotojams, kurie neturi didelių poreikių. Taip, gali MacOS atitikti ir labai aukštus poreikius, nes yra paremta Unix, bet tarp tų aukštų poreikių ir paprastų yra didelis tarpas, kurio, deja, ši OS neužpildo. Aš taip manau prieš šios OS išbandymą. Tikiuosi, jog šiandien apie MacOS šį bei tą sužinosiu.

Bandymai vyksta su:

Versijos:
Microsoft Windows XP Professional 5.1.2600, Service Pack 3
VMware Workstation 6.0.4 build 93057
Mac OS X 10.5.2

Realus kompiuteris:
GIGABYTE GA-P35C-DS3R rev 2.0;
Intel Core 2 Quad Q6600 2,4 Ghz;
2 GB DDR2 RAM;
NVIDIA GeForce 8800GT 512 MB;
WD 500 GB HDD (skaitymo greitis 72 MB/s).

Virtualus:
1 GB DRAM;
16 GB HDD;
FreeBSD 64-bit OS.

MacOS gavau tam tikrais keliais, bet ne kompaktą, o VMware „imidžą“. Taip paprasčiau – vis tiek nediegiu į realią sistemą.

Pirmasis paleidimas praėjo ganėtinai sklandžiai, bet ilgai – net 3 minutės 43 sekundės. RAM sistema naudojo ~113 MB. Neįtikėtinai mažai.

Šlykštu, jog langų valdymo mygtukai priešingoj pusėj. Kodėl jie turi būti ten jei dažniausiai langų valdikliuose jie būna dešinėje?

Praktiškai iš karto supratau, jog sistemos išbandyti normaliai nepavyks – viskas lėta, ilgai trunka.
Nejau VMware toks blogas produktas? Ar čia MacOS’ai „nepasiduoda“ virtualizacijai?

Patiko failų tvarkymas – galima lango mygtukus ir įv. juosteles paslėpti ir naudotis tik failų sąrašu.
Iš tikrųjų, patiko nelabai daug kas. Tačiau tikrai patiko vaizdo efektai aplinkoje.

Pažiūrėjau į pagrindinį MacOS meniu. Šiek tiek panardžiau kai kuriose programose. Nusprendžiau, jog jei būtų mano valia, tai šią OS reika laaabai susisteminti, nes kai kurie dalykai čia tikrai nepatogiai padėti ir nė velnio nėra ši OS tokia baisiai patogi arba kažką pražiopsojau.

Windows/Linux naudotojai bus nusivylę – čia programų paleidimas kažkaip keistai pateikiamas. Reikia pasileisti programą „Finder“, kad paleistum programą, kuri nėra „dock’e“ (ikonų juostelė ekrano apačioje). Nepatiko dar tai, jog programos yra „suspaudžiamos“ į „dock’ą“, o ne į specialiai tam skirtą juostą. Rodoma tik ikonos, o norėdamas sužinoti kokia tai programa – turi bent jau paliesti pele ikoną. Nepatiko ir visa krūva kitų dalykų, kurių čia neišvardysiu, bet pasakysiu trumpai: šiai OS dar ne laikas į mano kompiuterį. Tačiau pripažinsiu, jog matosi tikrai geros OS požymių – langai funkcionalūs, bet pritaikyti paprastiem poreikiam, o ne taip, kaip Windows Vista (Windows Explorer „sidebar“ naudojies kartą per metus…).

Nepavyks man čia viską parašyti apie šią OS, bet galiu trumpai apibendrinti. Nebandžiau programų diegimo (kuris, deja, neatrodo labai ištobulintas, kaip Linux…), interneto, filmų, muzikos ir kt. Peržiūrėjau viską tik iš programinės įrangos pusės, bet radau daug, man asmeniškai, nereikalingų meniu punktų, kurie tikrai nesiderina šalia kitų esančių. Paleisti programas, nesančias „dock’e“, gal ir nėra žiauriai patogu, bet nėra sunku. Bedirbdamas su šia OS aš pastebėjau daug įdomių funkcijų, kurių nemačiau jokioje kitoje OS, bet dar daug ką čia reikia susisteminti… Daug ką. Jeigu Microsoft vietą užimtų Apple, tai žmonės turėtų tikrai kitokią nuomonę apie kompiuterius… Dirbti jais jie mokėtų ir manytų, jog tai paprasta, bet atlikti operacijas, kurios nebuvo apgalvotos OS kūrėjo, pasirodys ypač sudėtinga.

Nenoriu nieko įžeisti, bet ši OS nors ir atrodo gražiai, bet man vis dar atrodo mielesnis ir geresnis GNOME/KDE darbastalis. Daug ko nepamačiau, bet užteko to, ką pamačiau, kad suprasčiau, jog ši OS ne man.

Galvojau, kad šioje OS viskas paprasta ir lengva, bet vien pagrindinis „Apple“ meniu sudarė begales klausimų ir problemų.

Prieš pirkdami Apple kompiuterį būtinai pabandykite MacOS ir apgalvokite PC variantą. Bet ir priešingai: prieš pirkdami PC būtinai išbandykite MacOS ir apgalvokite Apple variantą. Man nelabai patiko, bet galbūt jums patiks – visgi Amerikoje Apple didelį procentą paima ir visi patenkinti.

Pridedu keletą nuotraukų, tačiau mažai, nes to, kokią nuomonę sudaro OS, neperteiksi per paveikslėlius. Pabandykite patys!
http://www.flickr.com/search/?q=MacOS+Leopard+test+on+VMware&s=int&z=e

P. S. MacOS naudotojai, jei padariau kokių klaidų ar ko nežinojau – nepykit ir parašykit apie tai komentare. Ačiū.