Programos valdymas toks lengvas, jog net ir vaikas sugebėtų naudotis. Tiesa, reikia mokėti anglų kalbą, bet manau, jog tai tik laikinai – Lietuvos žemėlapiuose viskas su lietuviškom raidėmis. Na, jeigu ir egzistuoja lietuviškas vertimas, tai neoficialiai.
Atsidarius parsisiuntimo tinklapį (nuoroda žemiau) iš karto paaiškėja vienas programos trūkumas: būtina registracija. Tačiau programos išvaizda, patogus naudojimas, nemokama navigavija (to neduoda net Google Maps), išsamūs žemėlapiai visiškai atperka tai, jog mums reikia sugaišti minutę registracijai.
Įdomu yra tai, jog naujausia programos versija 4.00 sugeba ne tik rodyti žemėlapius, dirbti su GPS (taip pat GPS imtuvas yra pajungiamas per Bluetooth), bet ir rodyti orų prognozes. Žemėlapius lengvai galėsite žiūrėti hibridiniame režime (palydovinės nuotraukos maišomos su žemėlapiu), vartyti geltonuosius puslapius, girdėti vairavimo instrukcijas, saugoti ir atkurti mėgstamiausias žemėlapių vietas, sukioti žemėlapį. Taip pat galėsite išbandyti GPS demo režimą, kuriame tereikės nurodyti tašką A ir tašką B ir automobilis nuves jus kur norite važiuoti.
Ši programa tikras keliautojų draugas. Puikus analogas šalia neturint popierinio žemėlapio ir puikus analogas turintiems GPS imtuvą, bet neturintiems nešiojamojo kompiuterio. Išbandyti šią programą verta kiekvienam.
Programos oficiali svetainė: http://www.amazegps.com.
Programos oficiali svetainė mobiliesiems telefonams (WAP): http://wap.amazegps.com.
Palaikomi telefonai: http://www.amazegps.com/?language=international&referrer=&page=handset.
Išsamus funkcijų sąrašas su paaiškinimais kaip jomis naudotis: http://www.amazegps.com/?language=international&referrer=&page=features.

Programos išvaizda:

Tiesa, paslauga naudotis gali tik „Ežiai“, Extra ir Omnitel abonentai. Grotuvas „moka“ naudotis tik paketinių duomenų ryšių – tai reiškia, jog negalėsite siųstis muzikos prisijungę prie savo WiFi prieigos taško ir taip taupyti megabaitus. Teks mokėti ir už megabaitus atskirai – turėsite būti užsisakę mobilųjį internetą, nesvarbu, jog turite kelis kartus greitesnį WiFi ryšį.

Tikriausiai, pamanysite, jog su EDGE/GPRS čia daug neišspausi (Ežys ir Extra naudotojai negauna 3G interneto), bet visgi klystate: Omnitel muzikos parduotuvėje dainos patalpintos Monkey’s Audio (.apl) formatu (grotuvas palaiko ir MP3 formatą, tačiau šiuo formatu muzikos pavyks klausytis tik iš savo telefono) – 3 minučių daina užima vos porą megabaitų. Dainų galima klausytis dar nepasibaigus jų siuntimui – tai padaroma automatiškai, vos paspaudus „Nuomoti“ mygtuką. Nebaigtos siųsti muzikos atkūrimas „nepasiveja“ neparsiųstos vietos ir dėl to nesustoja visiškai, tačiau naudojant, pvz., Nokia E66, trukčioja jau parsiųstose vietose – tai greičiausiai yra dėl telefono silpnumo. Tik tada kyla klausimas koks telefonas yra galingas?

„Omnitel Music Player“ turi ir keletą kitų trūkumų: dainų perjunginėjimas kartais užtrunka net visą sekundę, kas yra tikrai daug. Grotuvas tikrai nėra greitas. Parduotuvė taip pat – galbūt reikalai būtų kitokie, jeigu būtų galima naudotis WiFi. Testuojant „Omnitel Music Player“, jis sugebėjo 2 kartus nefunkcionuoti teisingai (nustojo veikti bet koks grotuvo valdymas) ir kartą „pasispjaudė“ klaidom. Bet tai bene pirmoji grotuvo versija, o jeigu grotuvui seksis įsitvirtinti rinkoje, tai, manau, galima tikėtis atnaujinimų.

Muzikos šiuo metu parduotuvėje nedaug – kai kuriose kategorijose vos 2 puslapiai. Visos dainos ganėtinai populiarios, žinomos. APL failai pateikiami su albumų viršeliais. Grotuvas veikia tiek anglų, tiek lietuvių kalbomis. Parsisiųstos dainos „veiks“ visą mėnesį. Deja, dėl DRM apsaugos jų atkurti nepavyks kitur.

Taip pat reikėtų pastebėti patogią funkciją kompiuterinėje „Omnitel Music Player“ versijoje – galite perkelti muziką iš telefono ar į jį. O pasibaigus jūsų registracijai ir toliau galėsite su grotuvu klausytis jau parsisiųstos muzikos, tik negalėsite nieko nuomotis.

Paslauga visgi yra mokama: 28 Lt/mėn. arba 8 Lt/sav. Bėda dar ir ta, jog turėsite ne tik mokėti už muzikos parduotuvę, bet ir negausite ilgos naudos – visos parsisiųstos dainos yra apsaugojamos DRM, kas reiškia, jog praėjus tam tikram laikui, jų nebegalėsite atkurti, o perkėlus į kitą grotuvą jų klausytis negalėsite jau dabar pat.
Tačiau kol kas Omnitel skelbia „akciją“ ir iki metų pabaigos leidžia nemokamai išbandyti grotuvą trim mėnesiam. Tai reiškia, jog paskutinę metų dieną galite parsisiųsti grotuvą ir nemokamai (reikės mokėti tik už paketinių duomenų perdavimą) jį naudoti tris mėnesius.

Nuotraukos

Grotuvą galite parsisiųsti:

• kompiuteriu;

• telefono naršyklės adreso laukelyje įvedę „wap.sp.lt“;
• išsiuntus SMS žinutę numeriu 1311 su tekstu „muzika“. Sistema automatiškai atsiunčia SMS pranešimą su nuoroda į muzikos grotuvą.

Nuorodos
Daugiau nuotraukų.
Palaikomi telefonai.
Dažniausiai užduodami klausimai ir atsakymai.
Oficiali „Omnitel Music Player“ grotuvo svetainė.

Privažiavau stotelę „Pramogų arena“. Aš ne vilnietis ir gera orientacija negaliu pasigirti – Siemens Arenos neradau pats iš karto, o ir joje nesu buvęs anksčiau. Teko dar kartą išsitraukti telefoną, įsijungti Google Maps, ten pasinaudoti MyLocation ir paieškos funkcija – iš karto davė artimiausią rezultatą ir aš jau žinojau kur eiti.

Priėjus prie Siemens Arenos buvo maždaug 9 valanda, kasos dar nedirbo, nors pagal taisykles turėjo. Kiek pavaikščiojus ir vėliau grįžus prie kasų, pagaliau atsirado viena kasininkė, kuri mielai pardavė bilietą už 81 Lt (kelios dienos prieš renginį kaina buvo 50 Lt). Tačiau turėdamas omenyje, jog panašūs renginiai dažnai būna ir brangesni, bėdos tame nemačiau.

Praeinant pro kontrolę prie manęs priėjo apsauginis ir paprašė parodyti mano krepšio turinį. Priežasties neklausiau, iš karto parodžiau, juk nesinešioju atominės bombos, o ir atidaryti krepšį lengviau negu ginčytis dėl to ar turėčiau tai daryti. Prisikabino, jog turėjau buteliuką vandens. Nedvejodamas pasiūliau išmesti (mat kažkodėl suveikė kažkoks gėdos jausmas nesiginčyti – vandeniu jie ten neprekiauja lygtais, o ir įsinešti nedraudžia), o jis kažkaip nedvejodamas leido eiti. Bet kam tada prisikabinti prie to buteliuko, jeigu iš karto įleidžia? Na, priežastis kodėl iš karto pasiūliau tą buteliuką išmesti buvo paprasta – nesinorėjo blaškytis, o ir pats renginys man buvo svarbesnis.

Iš karto po to įteikė „antikrizinį“ maišelį ir apyrankę. Gaila, į klubą negalėjau eiti ne tik dėl amžiaus, bet ir apskritai dėl to, jog nebuvo kuo grįžti vėliau. O maišelio turinio kaip bebūtų keista nepuoliau nagrinėti. Užmetus akį viskas buvo aišku – pilna reklamos ir visokių menkniekių. Tikrai mielas dalykas buvo Login užrašinė ir tušinukas – nors nesinaudojau (tam panaudojau telefoną), bet tikrai turėjo praversti tiems, kurie užsirašinėjo įvairias mintis ir pamiršo savo užrašų knygeles. Taip pat patiko 15min raktų pakabukas, kurį įteikė kartu su programa ir dalyvio kortele viename. Būtų pamaloninus dar labiau viena smulkmena – kažkas galėjo užrašinėti su markeriu tas korteles. Bet tai greičiausiai būtų atėmę labai daug laiko ir būtų susidarę didelės spūstys.

Nusileidus laiptas kiek pasimečiau. Kaip pirmą kartą esančiam Siemens Arenoje (o gal tiesiog šiaip žioplam?) nelabai buvo aišku kur ieškoti pagrindinės salės – visur nuorodos į paralelinę. Bet apsukus ratą buvo aišku kur eiti. Matyt žmogus patekęs į tokią šurmulingą naują šurmulingą aplinką pasimeta. Pirmas dalykas, kurio ieškojau – rūbinė, bet mano paieškos baigėsi pamačius ženklą „už rūbinės paslaugas galite susimokėti čia“. Aptikus įėjimą į pagrindinę salę, ją radau ganėtinai tuščią. Buvo laiko pokalbiui. Susiradom vietas pirmosiose eilėse ir įsitaisėme.

Netrukus prasidėjo konferencija. Ant scenos energingai užlipo ZIPFM radistai, o vėliau ir pats Steve Chazin. Jo pristatymas buvo tikrai gerai paruoštas, stiprus ir kupinas idėjų, vertų užsirašyti. Būtų šaunu dar kartą tai pamatyti/išgirsti. Per Steve Chazin pristatymą kilo tokia mintis, jog anksčiau Apple ištraukė iš duobės geras marketingas, o dabar atvirkščiai – tai, ką daro Apple, yra geras marketingas. Toliau galėčiau parašyti daaug minčių ir pan., tačiau yra vienas didelis BET. Pastebėjau, jog Steve Chazin pristatymas buvo ganėtinai pasikartojantis. Jeigu skaitėt „Marketing Apple“ arba žiūrėjot Steve Chazin kalbą Estijoje, viskas buvo girdėta. Nors ir pasikartojančiai, Steve tikrai padarė gerą pradžią Login konferencijai.

Po Steve Chazin ant scenos užlipo Google atstovas iš Ukrainos – Dmitry Sholomko. Jeigu atvirai, man nepatiko dalinami patarimai ir tezės kaip ir ką man daryti ir kaip viskas yra. Tokią informaciją galima rasti internete, paprastutėse knygose ar žurnaluose. Iš tokio žmogaus norėjosi išgirsti kažką daugiau (kaip ir iš Steve Chazin) arba bent jau kitokiu, įdomesniu keliu (ką padarė Steve).

Po to ėjo pertrauka ir Andriaus Kleivos pranešimas apie BlogOUT. Trumpas, bet puikus tuo, jog tik to ir reikėjo – jog nebūtų tokių, kurie dalyvavo Login ir po BlogOUT sakytų „Kas čia per?..“.

Per pertrauką vėl sekė visa valanda bendravimo ir pan. dalykėlių. Gaila, nespėjau pavalgyti (Siemens Arena maistas šlykštus ne tik kaina), todėl vėliau teko aukoti vienos „paskaitos“ laiką ir eiti užkąsti. Po pertraukos buvo Login interneto apdovanojimai, kurių rezultatų visi nesitikėjome tokių, bet jie tokie ir viskas. Tiesą pasakius, aš asmeniškai tikėjausi, jog bent jau pats balsavimas būtų dviejų turų – pirmasis būtų skirtas pasiūlyti kandidatus, o tik antrasis balsavimui. Galbūt rezultatai būtų buvę bent šiek tiek kitokie.

Iš karto po apdovanojimų – Džiugas pusvalandį pakalbėjo apie tinklaraščius ir socialinius tinklus. Kalbėjo tikrai gerai, nesakykit. Man patiko. Tuo tarpu po Džiugo ėjęs Arturs Mednis pasirodė tikrai prastai. Galbūt todėl, jog Twitter jau ilgokai esu užsiregistravęs, bet juk į tai irgi galėjo atsižvelgti – auditorijoj ne vien žali sėdėjo. O ir pabandžius pažiūrėti iš šalies į visa tai – nepanašu buvo, jog jis būtų stengęsis atsakyti į Chionso užduotą klausimą „what’s the point of all the noise?“ (http://blake.lt/message/33104).

Deja, po Arturs manęs nenustebino ir kiti trys kalbėtojai iš eguru.lt. Galbūt jau buvo persikrovus mano galva, bet čia irgi pasirodė neatsižvelgta į tai, kokia auditorija sėdi. Po eguru.lt klausiau Ramūno Šablinsko apie elektroninį parašą. Nepatiko tai, jog visas pristatymas buvo kaip išvados. Asmeniškai man nebuvo net girdėta daugiau nei 30% tų mitų ir gandų, nors el. parašą esu čiupinėjęs.

Po Ramūno nusprendžiau, jog verta būtų pabandyti kitas auditorijas, bet prieš tai pavalgyti normalaus maisto. Tam sugaišau net valandą ir grįžęs pasirinkau Apple sceną. Klausiau tik antrąją dalį, bet susidariau tokį įspūdį, jog ši scena buvo skirta grynai žaliems, nebandžiusiems Apple produktų ir nemokantiems patiem išsiaiškinti kaip kas veikia. Turinys buvo maždaug toks: va čia paspaudžiam ir galim padaryt va taip, o va čia bus kitaip. Kitaip sakant, grynai supažindinimui su MacOS skirtais produktais skirta scena.

Paklausiau keletą minučių ir pajudėjau link paralelinių sesijų salės ir ten radau Paulių Rimeikį „Kaip keisti pasaulį online arba gyvendamas tinkle gali būti ir naudingu“, Dansu Dansu „Žinau ką veiksi kitą kartą prisijungęs“, indigo kids „Kaip sukurti bloga interneto svetainę“ (taip ir nesupratau – čia buvo gramatinė klaida, jog ą nosinės nepadėjo programoje?; video 1, video 2). Šioje salėje jautėsi, jog kalbėtojai yra mažiau oficialūs, atmosfera ir temos tikrai šiltesnės. Man patiko.

Dėl nelabai suderinto kalbėtojų laiko nelabai norėjosi grįžti į pagrindinę sceną, todėl nusprendžiau išbandyti žadėtuosius „pertraukos malonumus“. Nieko įdomaus, iš tikrųjų, neradau, tik va – su MacOS’u galėjau pažaisti daugiau, išbandyti VDNET internetą. Po pusvalandžio vėl grįžau į paralelinę salę ir ten klausiau Simono Bartkaus „Ar tinklaraštininkai yra pagrįstai susireikšminę?“. Po jo ėjo Leonido Donskio eilė. Tikrai stipri ir gera konferencijos pabaiga. Tik čia tenka sutikti su kitais – Blake.lt lentai tikrai trūko moderavimo. Leonidui baigus žodį tarė vienas iš organizatorių Arnoldas Rogoznyj ir mes visi su „Simian – La Breeze“ daina pajudėjome iš Siemens Arenos.

Apibrendrinant, Login buvo tikrai dėmesio ir kainos verta konferencija, viskas buvo padaryti tikrai neprastai, nors ir ne idealiai. Galbūt pati konferencija buvo netgi kiek per didelė ir oficiali, bet kita vertus, visokių reikia.

Vėliau paturėjau įspūdžių įlipti ne į tą pusę važiuojantį troleibusą. Kadangi šiaip ar taip pagal mano el. pašte buvusius tvarkaraščius turėjau dar daug laiko, o visai šalia Akropolis, nusprendžiau, jog verta būtų nueiti pavalgyti, o vėliau dieną užbaigti pasivaikščiojimu po senamiestį. Deja, viskas baigėsi tuo, jog traukinių stotyje sužinojau, kad man atsiuntė ne tuos tvarkaraščius, o paskutinis traukinys buvo geros dvi valandos prieš man atvykstant į stotį. Teko ieškotis autobuso, laimei, šis vėlavo 6 minutėm ir aš spėjau.

Kodėl aš čia apie gumą? Todėl, nes tai nors ir populiariau, tačiau tikrai ne geriau. Teko ne kartą klausytis su tokiomis „grybo tipo“ ausinėmis ir jos yra žymiai mažiau patogios. Man asmeniškai, nuo jų galvą pradeda skaudėti žymiai greičiau ir tai yra greičiausiai dėl jų pakeičiamo slėgio ausyje.

Šios ausinės vietoje gumos naudoja pagalvėles, kurios pagamintos iš įdomios putos, kuri atgauna savo formą ją suspaudus ir vėl atleidus. Tai yra labai gerai, nes taip ausinės geriau prisitaiko prie ausies ir geriau izoliuoja nuo aplinkos triukšmų.

Pirmas įspūdis buvo labai geras – ausinės laaabai gerai izoliavo. Nepatiko tik tai, jog jos atsikišusios ir kištukas yra ganėtinai mažas. Kitas neigiamas dalykas, kurį pastebėjau, buvo tai, jog internete pilna blogų atsiliepimų apie laidą. Daugeliui ausinės tarnavo iki laido sulūžimo. Čia galimi du paaiškinimai: a) laidas tikrai blogas; b) ausinės gaminamos jau ilgas laikas ir nuo kažko jos juk anksčiau ar vėliau turėjo sugesti, tai gal tiesiog jos baigė tarnauti „natūralia mirtimi“; c) laidą paprasčiausiai atšaldė lauke, o po to dėl nevienodų temperatūros pokyčių metalas lengvai lūžo.

Svarbiausias įspūdis susidarė paklausius muzikos. Bosas atkuriamas nerealiai gerai. Klausiau iš įvairių ausinių už įvairias kainas, tačiau net 70 Lt už šias ausines nepasirodė daug. Tuo labiau, kaip įkišamom į ausis, šiom ausinėm tai buvo labai geras rezultatas.

Ausines naudojau važinėdamasis dviračiu, traukiniu, automobiliu, sėdėdamas prie kompiuterio, per pamokas. Galiu pasakyti, jog garso izoliacija visais atvejais buvo stulbinanti. Traukinyje nusikrovus grotuvui neišsitraukdavau ausinių – jas išsitraukus staiga supranti, jog pamiršai koks aplinkui triukšmas. Tuo tarpu kelyje važiuojant dviračiu buvo kiek baisu, kai iš niekur nieko atsirasdavo mašinos. Tiesa, turėčiau pabrėžti, jog automobilių išsigąsite ir su paprastomis įkišamomis ausinėmis, bet traukinyje tokio efekto nepajusite tikrai.

Besinaudojant ausinėmis pastebėjau kelis dalykus. Ausinės turi šiek tiek svorio, todėl laisvą laidą reikia kažkur prikabinti, pvz., prie grotuvo, arba bent vieną ausinę laikyti ausyje, jog ausinių laidas neišsitrauktų. Ausinių kištukas nors, greičiausiai, paauksuotas, bet tikrai mažas. Mano grotuvui jis kaip tik – lengvai išsitraukia ir įsijungia, bet prie kompiuterio prijungti ir atjungti ne taip paprasta: reikia suimti mažą kištuką, ko padaryti negalėsite, jeigu lizdas nėra atsikišęs arba bent jau lygiame paviršiuje, arba traukti už laido.

Kokybė yra ypač gera. Jos tikrai patogios ir malonios ausiai. Atkuriamas garsas geras tiek bosų, tiek aukštų garsų atžvilgiu (tačiau kai kurie žmonės internete teigia, jog šiom ausinėm reikalingas „eq“, bet tai iš esmės ne tiesa). Ausinės nekrenta iš ausų, nebent stipriai tampot už laido (kai kur galite rasti, jog šios ausinės ne visiem tinka – išbandžiau su keliolika žmonių ir visiem tiko). Kalbant apie kainą, šios ausinės perkant tiesiai iš Koss kainuoja žymiai pigiau: ~39 Lt, o Lietuvoje pigiausiai galite rasti už ~50 Lt. Aš pirkau iš BMS už 70 Lt (mat labai kažkur skubėjau ir nepasidomėjau labai kainomis kitur), gavau 2 papildomas pagalvėles ir 5 metų garantiją. Būtent dėl garantijos nebijojau, jog kuri nors ausinė nustos veikti dėl laido ar dar ko nors. Apibendrinant, ausinių pirkti nelabai verta – manau, galima pažiūrėti ir į ne tokius pasenusius variantus, bet jeigu jau nusipirkote/užsisakėte – pinigų tikrai neišmetėte į balą.

Keletas nuotraukų: 1 | 2 | 3.
Ausinių puslapis gamintojo svetainėje.

exFAT/FAT64 – Extended File Allocation Table. Tai nauja Microsoft sukurta failų sistema, skirta naudojimui mobiliuosiuose įrenginiuose, pvz., labai talpiuose USB raktuose. Ši failų sistema su laiku turėtų pakeisti USB raktų ir kitų mobiliųjų laikmenų rinkoje įsigalėjusią FAT32 failų sistemą, kuri yra gana sena ir nelabai pritaikyta šiems laikams.

Iš pat pradžių, keletas Linux vartotojų sukūrė diskusijų temą (sausio 28 dieną) apie šią failų sistemą ir jos palaikymą Linux branduolyje. Per 8 valandas atsiliepė vartotojas, kuris jau turėjo sukūręs „tik skaitymui“ skirtą tvarkyklę.
Microsoft iki šiol nėra išleidusi exFAT aprašymo, kuris padėtų sukurti 100% palaikymą šiai failų sistemai, bet kaip matote – mes tokį jau turime.

Esmė ne tame, jog kodas buvo sukurtas ir išleistas per stebėtinai greitą laiką (taip, taip, atsiminkite, jog gero NTFS palaikymo kernel’yje net ir per „patch’us“ reikėjo ilgai laukti), bet tame, jog exFAT tvarkyklės Linux sistemom autorius tiesiog pasinaudojo atvirkštine inžinerija ir sukūrė tvarkyklę, kuri iš tiesų veikia visai gerai. Iš esmės, kai jau apie ją buvo prabilta svarbiuose „diskusijų laiškuose“ (turiu omenyje angl. atitikmenį „mailling lists“), galime tikėtis, jog Linux 2.6.29 branduolys jau turės šiokį tokį (galbūt dar tik pažymėtą „experimental“ užrašu) exFAT palaikymą. Jeigu Linux branduolys nebūtų atviro kodo – kažin ar būtų galima taip lengvai kurti patobulinimus ir kitus įvairius „patch’us“.

Manau, svarbiausia, ką reikėtų iš to įsidėmėti – tinklo sąnaudos tesiekia 4%. Vadinasi, žiūrint filmą vis viena neverta išjunginėti tinklo įrenginių mat ekranas nukraus kompiuterio bateriją labiau (nebent naudojate ne LCD technologijos ekraną).

Siūlome jums išbandyti arba bent jau pasižiūrėti į keletą įdomesnių ekrano užsklandų. Dauguma šių užsklandų suderinamos su Windows ir MacOS X sistemomis.

TwittEarth (Windows XP, Mac greitu metu)

Naudojatės Twitter? Tada ši ekrano užsklanda jums: ji rodo kas, kur ir ką „patweetino“. Tačiau yra viena problemėlė: jums gali greitai atsibosti skaityti žmonių iš viso pasaulio žinutes. Na, bet galime užtikrinti, jog socialinių tinklų maniakams TwittEarth tikrai patiks.

Jeigu nesate tikras ar norite įdiegti šią ekrano užsklandą, TwittEarth puslapyje galite pasižiūrėti kaip viskas atrodo iš tikrųjų.

Info.: http://www.twittearth.com

Mapped Up (Windows, MacOS X)

Tai, deja, jau netobulinama ekrano užsklanda. Jos tikslas – atvaizduoti naujienas iš RSS srautų. Tačiau srautų adresai gana seni ir jūs nebegalite pridėti savų RSS srautų. Bet nebūkite nuliūdę – ši ekrano užsklanda vis tiek puikiai atvaizduoja jau įtrauktus RSS naujienų srautus.

Info.: http://www.mappedup.com

PolarClock (Windows, MacOS X)

Paveikslėlyje matote gyvą ekrano užsklandos pavyzdį. Taip, tai „paprasčiausias“ laikrodis, nieko ypatinga, apart pačio laiko atvaizdavimo būdo. Įdomiai atvaizduojamas laikas, kuris dar turi ir daug nustatymų. Galite nustatyti šriftus, spalvas, kitus spalvų nustatymus, laikrodžių režimus ir pan.

Info.: http://blog.pixelbreaker.com/polarclock

Twingly Screensaver (Windows)

Ši ekrano užsklanda atsakys jums į klausimą: ką šiuo metu veikia blogosfera? Ekrano užsklandoje atvaizduojami duomenys yra imami iš Twingly (blog paieškos sistema). Kartu gausite ir gana interaktyvią sąsają: galėsite gauti pakankamai laiko perskaityti įrašams, jeigu to norėsite, ir pan.

Info.: http://www.twingly.com/screensaver

Cities of Earth (Windows)

Jeigu esate geografijos mėgėjas, jums ši ekrano užsklanda galbūt padės lengviau išmokti daug pasaulio miestų, jų duomenų (tokių, kaip gyventojų skaičius) ir pan.

Ši ekrano užsklanda iš kitų išsiskiria savo rekalavimais kompiuteriui (1 Ghz CPU, 128 MB RAM ir t. t.), kurie greičiausiai jums neleistų užmigti prie silpno kompiuterio.

Info.: http://www.screenomania.com/cities-of-earth.html

Flurry (MacOS X, Linux, Windows) Naujas!

Flurry – tai gana paplitusi tarp MacOS X vartotojų ekrano užsklanda. Ją jau seniai galėjote naudoti ir Linux sistemoje, tačiau visai neseniai buvo sukurta ir Windows versija.

Ši užsklanda niekuo neypatinga, tiesiog yra labai paplitusi tarp MacOS X vartotojų ir yra iš tiesų graži, verta dėmesio.

Jeigu esate Linux vartotojas pasirinkite šią užsklandą paleidę „xscreensaver-demo“ ir nurodę „Flurry“. Jeigu šios ekrano užsklandos nerandate, turėsite ieškoti ekrano užsklandų paketų savo sistemai per sistemos paketų valdiklį.

Info. Windows vartotojams: http://www.maddogsw.com/flurry/

Pastaba: sąrašas gali būti pildomas jūsų pačių pasiūlytomis ekrano užsklandomis! Tiesiog parašykite apie jas komentaruose.

Kam reikalinga Adobe AIR? Adobe AIR reikalinga Web programų paleidimui kompiuteryje be jokios naršyklės, taip tarsi jos būtų jūsų kompiuteryje.
Vienos populiaresnių programų yra Twhirl (Twitter klientas) ir ReadAIR (Google Reader klientas).
Šiuo metu Adobe oficialiai palaiko Ubuntu, OpenSUSE ir Fedora Linux distribucijas, tačiau jums gali pavykti paleisti Adobe AIR ir kitur.

Norėdami instaliuoti Adobe AIR turėsite suchmodinti instaliacinį failą:

chmod +x AdobeAIRInstaller.bin

Ir paleisti jo instaliaciją (taip pat ir komandinės eilutės):

sudo sh AdobeAIRInstaller.bin

Parsisiųsti.

• 1 diena – 5 MB – 0,70 Lt.
• 7 dienos – 20 MB – 2,80 Lt.
• Mėnesis – 50 MB – 7 Lt.

Planai labai panašūs į dabartinius Labas planus:

• 1 diena – 3 MB – 0,70 Lt
• 7 dienos – 15 MB – 2,80 Lt
• Mėnesis – 40 MB – 7 Lt

Kaip matote, skiriasi tik MB kiekis, o kaina ta pati.
Omnitel greičiausiai nusprendė dar labiau atkreipti internautų dėmesį.
Dabar kainos yra tokios:

• 7 dienos – 30 MB – 1 Lt.
• Mėnesis – 100 MB – 3 Lt.

Kaip matote – Omnitel iš tiesų „duoda į kaulus“ kitiems operatoriams (apie Tele2 iš viso nekalbu – ten ne tik kokybė prasta, bet ir kainos ne kokios). Apie ryšio kokybę – manau, galite neabejoti: Ežio PUMP naudojuosi jau du mėnesiai ir iki šiol nebuvo jokių kokybės trūkumų, o greičiai irgi padorūs.

Jeigu telefoną naudojate daugiausiai internetui, Ežys kaip tik jums.
Taigi, reziume norėčiau paklausti retor. klausimo: kas sakė, jog Omnitel tarifai dideli?

Daugiau informacijos.

Windows XP/Vista
Windows XP galima įjungti Num Lock po prisijungimo prie sistemos, bet iš esmės tai šiek tiek lėtesnis variantas ir man reikia skaičių klaviatūros jau prisijungimui, bet ne po jo. Mano variantas yra redaguoti registro įrašą ir nustatyti Windows’ams, jog būtų įjungiamas Num Lock prieš prisijungimą:

1. Paleiskite „Registry Editor“: „Start“ –> „Run…“ –> „regedit“ –> „OK“.
2. Atsidarykite HKEY_USERS\.Default\Control Panel\Keyboard.
3. Du kartus paspauskite ant „InitialKeyboardIndicators“ ir pakeiskite „0“ į „2“. Spustelėkite „OK“ ir uždarykite langus.

Kitą kartą užsikrovus sistemai turėsite įjungtą Num Lock.

GDM (Ubuntu Linux)
Ubuntu (taip pat tinka ir kitoms distribucijoms) yra vienas paprastas variantas: įdiegti ir paleisti programą „numlockx“ po prisijungimo. Jos paleidimą galima automatizuoti, bet vėlgi – man reikalingas įjungtas Num Lock prieš prisijungimą, nes mano slaptažodis susideda ir iš skaičių.
Paredaguokite „/etc/gdm/Init/Default“ failą ir po eilute „exit 0“ įterpkite šias:

if [ -x /usr/bin/numlockx ]; then
/usr/bin/numlockx on
fi

Nepamirškite prieš perkraudami kompiuterį įdiegti „numlockx“ programą.

KDM (Kubuntu Linux)
Kaip ir GDM variantas, šis būdas tinka visoms KDM prisijungimo valdiklį naudojančioms distribucijoms. Norėdami įjungti Num Lock prieš prisijungiant paredaguokite „/etc/kde3/kdm/Xsetup“ failą ir įterpkite tokias eilutes:

if [ -x /usr/bin/numlockx ]; then
/usr/bin/numlockx on
fi

Nepamirškite įdiegti „numlockx“ programos prieš perkraudami kompiuterį.

Linux be prisijungimo valdiklio, bet su X serveriu
Šis variantas yra skirtas žmonėms kaip aš. Aš ant savo pagrindinės OS Gentoo neturiu jokio prisijungimo valdiklio ir esu tuo laimingas: sistema užsikrauna keliom sekundėm greičiau. Tačiau įjungto Num Lock vis tiek norisi užsikrovus sistemai.
Tam reikia įdiegti „numlockx“ ir įterpti tokią eilutę xinitrc faile (jis paprastai būna „/etc/X11/xinit/xinitrc“):

/usr/bin/numlockx on

Perkraukite sistemą, užsikraukite X’us ir jūsų Num Lock turėtų būti įjungtas.

Linux be prisijungimo valdiklio ir X serverio
Tam geriausia naudoti init.d scenarijų. Mano pateiktasis scenarijus tikrai turėtų veikti Gentoo sistemose (tiesą pasakius, jis turėtų būti jau iš anksto įtrauktas).



#!/sbin/runscript
# Copyright 1999-2007 Gentoo Foundation
# Distributed under the terms of the GNU General Public License v2

depend() {
need localmount
}

start() {
ebegin “Enabling numlock on ttys”
local dev
[[ -d /dev/vc ]] \
&& dev=/dev/vc/ \
|| dev=/dev/tty
for tty in $(seq 1 “${RC_TTY_NUMBER}”) ; do
setleds -D +num < ${dev}${tty} &> /dev/null
done
eend $? “Failed to enable numlock”
}

stop() {
ebegin “Disabling numlock on ttys”
local dev
[[ -d /dev/vc ]] \
&& dev=/dev/vc/ \
|| dev=/dev/tty
for tty in $(seq 1 “${RC_TTY_NUMBER}”) ; do
setleds -D -num < ${dev}${tty} &> /dev/null
done
eend $? “Failed to disable numlock”
}

# vim:ts=4

Įrašykite jį į „/etc/init.d/numlock“ failą ir įvykdykite:

rc-update add numlock default

Ši komanda turėtų liepti Gentoo užsikraunant užkrauti numlock scenarijų. Sulig šio scenarijaus užsikrovimu įjungiama Num Lock. Šiam scenarijui vykdyti nereikalinga „numlockx“ programa.

Šiandien keistai pasijutau, kai pastebėjau, jog nesugebu pakelti savaržėlės nuo stalo be jokio smulkaus daikto. Jau ėjau ieškotis popieriaus lapo, jog pakelti savaržėlę nuo grindų (dabar tai atrodo juokingai (: ), bet staiga prisiminiau vieną metodą, apie kurį jau esu rašęs šiame tinklaraštyje (per atsinaujinimą iš WordPress 2.4 į 2.5 įrašą teko ištrinti).

Viskas labai paprasta. Jeigu turite telefoną su atskiru garsiakalbiu (jis dažniausiai būna nugarinėje telefono pusėje), galite tiesiog panaudoti patį telefoną kaip magnetą. Lengvus metalinius daiktus pakelsite pridėję garsiakalbį prie jų.

Trumpas pavyzdys kaip tai daroma:

Tokiam Microsoft sprendimui yra keletas priežasčių. Pirmoji jų – paprastumas. Per daugelį metų Microsoft išleido tokias Windows sistemas kaip Windows 3.11, Windows 98, Windows 2000 ir pan. Kadangi kasmet Microsoft neišleidžia Windows sistemos, tai buvo nuspręsta į sistemos pavadinimą neįtraukti metų. Taip pat Microsoft nusprendė, jog visgi tokie pavadinimai kaip Windows XP, Windows Vista nėra teisingi to, ką šios sistemos bando pasiekti, atžvilgiu. Vienintelis pavadinimas Windows 7 turi prasmę. Tai tiesiog nurodo sistemos versiją (Windows Vista buvo 6) ir tai, jog ši sistema iš esmės yra naujos kartos.

Oficialus pranešimas.

Paper CD Case – Watch the top videos of the week here

Šiame filmuke matote kaip daromas toks vokelis. Aš aprašau šiek tiek patobulintą variantą (nėra lenkimo per lapo vidurį žymės ir greičiau išsilanksto, nes nedarome beveik beprasmių lankstymų siekiant labiau sutvirtinti lankstinuką):

1. Pasidėkite diską popieriaus lapo viduryje ir užlenkite lapo šonus į kompakto vidurį. Pasistenkite išlaikyti vienodą užlenktų šonų plotį.

2. Diską patraukite iki krašto, jog popierius uždengtų maždaug 75% visos vidurinės skylutės (tai tik apytiksliai) ir perlenkite taip, jog viena disko pusė būtų visiškai uždengta, o kitos tik pusė.

3. Užlenkite viršutinės lapo dalies kampučius ir sukiškite viršutinę lapo dalį tarpą tarp disko ir popieriaus. Viskas!

Toks vokelis tikrai pravers, kai pastebėsite, jog nebeturite tuščių dėžučių, o jų reikia, kai gausite diską be dėžutės ir neturėsite kur jo neštis ir pan.

Žinoma, tai tik Beta versija ir joje net visų funkcijų, kurios bus galutinėje versijoje, neturėtų būti, tačiau svarbiausia, jog jau dabar galite pabandyti ir sužinoti kas tikrai bus galutinėje versijoje.

Naujos funkcijos

• Nauja tinklo valdymo programa NetworkManager su tinklo dalinimosi galimybėmis.
• Pagerintas tvarkymasis su spausdintuvais.
• Nuotolinė virtualizacija ir lengvesnis VirtStorage.
• Sectool – audito ir saugumo testavimo maketas (angl. „framework“).
• Naujesnė PackageKit, paketų valdymo programos, versija su daugiau klaidų ištaisymų ir patobulinimų.
• Naujesnė PulseAudio versija.
• Branduolio versija 2.6.27, kurioje yra geresnis WiFi įrenginių ir internetinių kamerų palaikymas.
• Geresnis EFI Apple Macintosh kompiuteriams palaikymas.
• Spartesnis Plymouth užsikrovimas.
• Nauja ikonų tema „Echo“, kuri bus sukomplektuota su „Solar“ tema.
• Naujesnė GNOME versija 2.24.
• Naujesnė KDE versija 4.1.
• Į programinės įrangos sudėtį įtraukta NetBeans IDE.
• Naujesnė Eclipse versija 3.4.
• Automatinė kodekų instaliacija.
• Geresnis HDTV palaikymas X.Org’e.
• „Sugar“ grafinė aplinka galima naudojimui, testavimui ir kūrimui.

Taip pat atlikta daug kitų smulkesnių pakeitimų.

Nuorodos
Detalesnė informacija apie Fedora 10 Beta.
Pilnas sąrašas planuojamų funkcijų Fedora 10 galutinei versijai.
Parsisiųsti.

Taigi, trumpai apie klavišų nuėmimą nuo nešiojamųjų kompiuterių klaviatūrų:

1. Su pirštais (nenaudokit jokių metalinių įrankių, nes jais galit sugadinti klavišą ar patį mechanizmą) pakelkite klavišo viršutinį kairįjį ir dešinįjį kampą kol išgirsite trakštelėjimą – tai reikš, jog klavišas atsikabino nuo laikančiojio mechanizmo priekio.
2. Dabar atlenkit klavišą iki galo (nenaudokite jėgos, jeigu kažkas užstrigo, atidžiai apžiūrėkite ir bandykite kitokiu būdu išimti klavišą) ir patraukite į save iš pradžių vieną šoną, o po to kitą. Viskas, klavišas nuimtas.

Iš esmės tiek turėtų užtekti klaviatūros valymui, bet galite išimti ir patį mechanizmą. Tačiau atkreipkite dėmesį į tai, jog paprastai mechanizmas įsideda priešingai negu išsiima. Deja, aprašyti išėmimo negaliu, nes tai būtų beprasmiška – daugelyje klaviatūrų mechanizmai skirtingai tvirtinasi. Pasipraktikuoti išimti mechanizmą yra verta, nes kartais nuimant klavišą jis tiesiog iškrenta ar atsitinka kas nors panašaus.

Klavišo uždėjimas vyksta labai panašiai kaip ir nuėmimas, tik priešingai. Pirmiausiai užkabinkite klavišo apačią prie mechanizmo, tada atlenkite klavišą kur jis turėtų būti ir tiesiog paspauskite stipriau klavišą, kol išgirsite du takštelėjimus.

Dėmesio! Mes neatsakome už sulaužytus klavišus, sugadintas klaviatūras ir pan.

Keletas patarimų.
Tokiu būdu teko nuėminėti klavišus nuo kelių klaviatūrų. Skirdavosi tik pats mechanizmo tvirtinimas prie klavišo ir klaviatūros.
Nuimti klavišą yra lengviau negu jį uždėti, todėl neskubėkite bandydami uždėti klavišą.
Viską gerai apgalvokite, jeigu kas nors vyksta ne taip, kaip turėtų būti (viskas turėtų būti padaroma paprastai, nenaudojant dešimt rankų).
Uždedant klavišą dali tekti naudotis smulkiais įrankiais, jog pakeltumėt mechanizmą ir užkabintumėt prie klavišo – pirmasis patarimas nenaudoti metalinių įrankių čia negalioje.
Galų gale, praktikuokitės prie mažiau naudojamų klavišų, jog jų nesugadintumėte ir atkreipkite dėmesį į tai, jog nešiojamųjų kompiuterių klavišai nėra labai tvirti ir, kitaip negu dideli klavišai, atlaikytų tik kokius 30 nuėmimų.

Pavyzdiniai vaizdeliai kaip nuėminėti/uždėdinėti klavišus nuo Logitech UltraX Premium klaviatūros ir ką daryti, kai išsiima mechanizmas.

Nuėmimas:

Uždėjimas:

Ką daryti, kai išsiima mechanizmas:

Turbūt iškils klausimas kodėl tik dabar atsirado rimtesnių žinių apie Microsoft Windows 7 išvaizdą, turinį. Taip yra todėl, nes tik šį mėnesį Microsoft išleido Windows 7 Milestone 3 versiją, kuri buvo pateikta Microsoft darbuotojams ir labai artimiems partneriams. Matyt kažkur buvo žmonių, kurie panorėjo pasidalinti tuo, ką pamatė…

Daugiau apie šią sistemą galite sužinoti apačioje pateiktose nuorodose. Aš pateiksiu tik vaizdinę informaciją iš kitų puslapių, kadangi kita informacija greičiausiai jau girdėta arba yra nepatikima. Tačiau yra puikiai žinoma, jog patikimos informacijos jau yra – Microsoft jau ėmėsi turinio šalinimo iš interneto darbų. Youtube nebeliko beveik nė vieno filmuko apie paskutiniąją nutekėjusią Windows 7 versiją, kurios visgi nuotraukų buvo gauta.

Pora senesnių filmukų:

prieš kurį laiką Eric Traut pristatė pagrindinius motyvus kurti naujai Windows 7 sistemai.
Čia kalbama apie pagrindinius branduolio pakeitimus. Norima pasakyti, jog šiuometinis Windows branduolys yra prikištas labai daug nereikalingų sistemos veikimui dalykų. Windows 7 sistemoje žadama patobulinti branduolį.

Vėliau buvo pristatyta multi-lietimo (angl. „multi-touch“) funkcijos, kurias buvo planuojama integruoti Windows 7 sistemoje. Šių funkcijų pagalba lietimui jautriuose ekranuose vienu metu galėsite liesti dvi vietas ir jas kompiuteris supras kaip dvi, o ne vieną.
Iš esmės tai pirmasis Windows 7 oficialus filmukas:

Windows 7 nuotraukų galerija: http://www.ghacks.net/2008/09/20/windows-7-m3-screenshots/.
Oficialus Microsoft darbuotojų rašomas tinklaraštis apie Windows 7.
Windows 7 naujienų puslapis.

Dėmesio! Šis blogas tik nurodo nuorodas iš kitų puslapių, bet nieko netalpina. Šio teksto prasmė: http://www.thinknext.net/archives/2281.
Attention! None of these images/videos/files are actually hosted on this server. We are only linking it. You can go to the hoster of this content by clicking on it.

Priklausomybiniai paketai
Norint turėti Chromium Linux sistemai, jums yra būtina turėti sistemoje įdiegtus kai kuriuos paketus, kuriais naudositės dirbant su Chromium.
Pirmiausiai naudodamiesi savo sistemos paketų valdikliu sudiekite visus šiuos paketus:

• Subversion >= 1.5
• pkg-config >= 0.20
• Python >= 2.4
• Perl >= 5.x
• gcc/g++ >= 4.2
• bison >= 2.3
• flex >= 2.5.34
• gperf >= 3.0.3
• libnss3-dev >= 3.12

Jeigu kurio nors paketo nerandate pagal pavadinimą, bandykite atlikinėti paiešką aprašyme – galbūt jūsų sistemoje paketas yra pavadintas kitu vardu.
Ubuntu 8.04 sistemoje reikiamus paketus galite sudiegti komanda „sudo apt-get install subversion pkg-config python perl g++ bison flex gperf libnss3-dev“.

Sudiegę šiuos paketus galite imtis darbo.

Kodo parsisiuntimas
Sukurkite katalogą pavadinimu „chromium“. Rekomenduojame kol kas viską daryti paprasto vartotojo teisėmis (be „sudo“ komandos).

Atlikite šias komandas („$chromium“ pakeiskite pilnu keliu iki jūsų sukurto katalogo):

cd $chromium
svn co http://src.chromium.org/svn/trunk/depot_tools/linux depot_tools

Arba galite atlikti:

cd $chromium
wget http://build.chromium.org/buildbot/archives/depot_tools_linux.tar.gz
tar xzfv depot_tools_linux.tar.gz

„chromium“ kataloge turėtų atsirasti kitas katalogas pavadinimu „depot_tools“.

Dar keletas paruošiamųjų veiksmų
„chromium“ kataloge įvykdykite šias komanda su paprasto vartotojo teisėmis (be „sudo“):

export LANG=C
./depot_tools/gclient config http://src.chromium.org/svn/trunk/src
./depot_tools/gclient sync

Kuriame vykdomuosius failus
Būdami „chromium“ kataloge įvykdykite šias komandas:

cd src/chrome
../third_party/scons/scons.py Hammer

Palaukite, kol bus sukurti vykdomieji failai. Tai viskas.

Jeigu tikėjotės paleisti Google Chrome Linux – pagal šį straipsnį nepavyktų, naudokitės Wine paleidimui.
Dėmesio! Google planuoja išleisti oficialią naršyklės versiją Linux sistemoms. Šiame tinklapyje galite užsisakyti pranešimą apie jos išleidimą.

Taip yra todėl, jog „torrent“ tinklai yra P2P. Jūs siunčiatės ne iš pačios Linkomanijos, Torrent.lt ar kas kitas tai bebūtų, bet iš žmonių, kurie irgi naudojasi tuo pačiu „torrent“ puslapiu ir tuo pačiu metu „seed’ina“ (yra paleidę „torrent“ programą su atidarytu ir pabaigtu siųsti „torrent’u“) t. y. leidžia jums siųstis iš savo kompiuterio. Duomenų santykio tikslas yra išlaikyti didelį „seed’inančių“ žmonių skaičių, jog tie, kurie siunčiasi failus, galėtų tai daryti dideliu greičiu.

Taigi, kaip jau supratote, duomenų išsiuntimas yra labai svarbus dalykas norint nebūti išmestam iš „torrent“ sistemos ir šios sistemos palaikymui. Tačiau daugelis žmonių įsivaizduoja, jog „seed’inti“ reikia gero interneto ir tai labai lengva tik turint jį. Tai yra nesąmonė, jeigu nebandysite „seed’inti“ ir elgsitės gerai, tai nekils jokių problemų dėl parsisiųstų ir išsiųstų duomenų santykio ir taisyklių pažeidimų. Nereikės imtis jokių sukčiavimo programėlių. Štai koks turėtų būti jūsų planas norint išlaikyti gerą „ratio“:

1. Nesispyrioti ir KIEKVIENĄ „torrent’ą“ „seed’inti“ kaip įmanoma ilgiau. Netrinkite jų kol nepritrūko diske vietos.

2. Pritrūkus vietos kietąjame diske šalinkite tik mažiausiai aktyvius „torrent“ failus.

3. Nepulkite siųstis mažai aktyvių „torrent“ – su jais greičiausiai nepasikelsite „ratio“. Tokius „torrent“ rekomenduoju siųstis iš viešų sistemų.

4. Siųskitės populiarėjančius „torrent“, kurie dar nespėjo išpopuliarėti.

5. Siųsdamiesi populiarėjančius „torrent“ (pvz., populiarių serialų serijos ką tik po įdėjimo į „torrent“ sistemą) apribokite atsisiuntimo greitį. Tai turite padaryti kiekvienas individualiai. Kuo daugiau apribosite parsisiuntimo greitį – tuo didesnė tikimybė, jog išsiuntimo greitis bus didesnis.

6. Nebūkite pernelyg aktyvus. Stenkitės kuo ilgiau „seed’inti“ nesisiųsdami failų. Taip sumažinate TCP susijungimų skaičių ir sumažėja kliūčių dideliam išsiuntimo greičiui.

7. Naudokite naujausią savo „torrent“ kliento versiją. Geriausia, jei tai būtų „uTorrent“.

8. Nenaudokite nestabilių „torrent“ kliento versijų.

9. Prieš siųsdamiesi aktyvų „torrent“ geriausia kuo ilgesniam laikui parsisiųskite ir „seed’inkite“ tik vieną failą.

10. Stenkitės išlaikyti gerą „ratio“ tose „torrent“ sistemose, į kurias patekti sudėtinga.

Kol kas tiek. Vėliau bus papildoma.

Tačiau siuntimasis iš Microsoft.com reikalauja Office legalumo patvirtinimo (iš angl. k. „validation“).

Yra begalės situacijų, kada Microsoft nesugeba atpažinti Office/Windows kaip legalių, bet jie, iš tikrųjų, yra legalūs. Tiesiog baisu! Žinoma, šias problemas galima spręsti skambinant telefonu į Microsoft atstovybę, bet nejau skambinsite į Microsoft dėl mokyklos kompiuterio ar pan.? Microsoft pirmiau imsis spręsti legalumo klausimą, o ne PDF palaikymo. Žymiai paprasčiau ir greičiau bus neskambinti, o susidiegti PDF palaikymą patiems.

Tai galite padaryti paspaudę vieną iš šių nuorodų:

http://download.microsoft.com/download/f/4/b/f4bfd843-a0b6-4031-aa98-0a3db7403d0f/SaveAsPDFandXPS.exe – XPS ir PDF palaikymui;

http://download.microsoft.com/download/b/5/3/b5370004-d59d-493f-b005-2299ffca8596/SaveAsPDF.exe – PDF palaikymui;

http://download.microsoft.com/download/f/f/9/ff984c27-045c-4b64-9304-634483228199/SaveAsXPS.exe – XPS palaikymui.

Šaltinis.

Šiandien susigundžiau išbandyti MacOS’ą. Ne ant Apple kompiuterio, gaila, bet bent jau apskritai išbandysiu.
Daugelis internete man aiškina, jog MacOS yra labai gera operacinė sistema, ji veikia puikiai ir pan. Tačiau tik ~10% tų „aiškinančiųjų“ yra tikri MacOS naudotojai, o ne Apple fanai. Tiesiog daugelis aklai tiki Apple sėkme. Mano nuomonė apie šią OS prieš bandymą: sistema paruošta visiškai bukiems vartotojams, kurie neturi didelių poreikių. Taip, gali MacOS atitikti ir labai aukštus poreikius, nes yra paremta Unix, bet tarp tų aukštų poreikių ir paprastų yra didelis tarpas, kurio, deja, ši OS neužpildo. Aš taip manau prieš šios OS išbandymą. Tikiuosi, jog šiandien apie MacOS šį bei tą sužinosiu.

Bandymai vyksta su:

Versijos:
Microsoft Windows XP Professional 5.1.2600, Service Pack 3
VMware Workstation 6.0.4 build 93057
Mac OS X 10.5.2

Realus kompiuteris:
GIGABYTE GA-P35C-DS3R rev 2.0;
Intel Core 2 Quad Q6600 2,4 Ghz;
2 GB DDR2 RAM;
NVIDIA GeForce 8800GT 512 MB;
WD 500 GB HDD (skaitymo greitis 72 MB/s).

Virtualus:
1 GB DRAM;
16 GB HDD;
FreeBSD 64-bit OS.

MacOS gavau tam tikrais keliais, bet ne kompaktą, o VMware „imidžą“. Taip paprasčiau – vis tiek nediegiu į realią sistemą.

Pirmasis paleidimas praėjo ganėtinai sklandžiai, bet ilgai – net 3 minutės 43 sekundės. RAM sistema naudojo ~113 MB. Neįtikėtinai mažai.

Šlykštu, jog langų valdymo mygtukai priešingoj pusėj. Kodėl jie turi būti ten jei dažniausiai langų valdikliuose jie būna dešinėje?

Praktiškai iš karto supratau, jog sistemos išbandyti normaliai nepavyks – viskas lėta, ilgai trunka.
Nejau VMware toks blogas produktas? Ar čia MacOS’ai „nepasiduoda“ virtualizacijai?

Patiko failų tvarkymas – galima lango mygtukus ir įv. juosteles paslėpti ir naudotis tik failų sąrašu.
Iš tikrųjų, patiko nelabai daug kas. Tačiau tikrai patiko vaizdo efektai aplinkoje.

Pažiūrėjau į pagrindinį MacOS meniu. Šiek tiek panardžiau kai kuriose programose. Nusprendžiau, jog jei būtų mano valia, tai šią OS reika laaabai susisteminti, nes kai kurie dalykai čia tikrai nepatogiai padėti ir nė velnio nėra ši OS tokia baisiai patogi arba kažką pražiopsojau.

Windows/Linux naudotojai bus nusivylę – čia programų paleidimas kažkaip keistai pateikiamas. Reikia pasileisti programą „Finder“, kad paleistum programą, kuri nėra „dock’e“ (ikonų juostelė ekrano apačioje). Nepatiko dar tai, jog programos yra „suspaudžiamos“ į „dock’ą“, o ne į specialiai tam skirtą juostą. Rodoma tik ikonos, o norėdamas sužinoti kokia tai programa – turi bent jau paliesti pele ikoną. Nepatiko ir visa krūva kitų dalykų, kurių čia neišvardysiu, bet pasakysiu trumpai: šiai OS dar ne laikas į mano kompiuterį. Tačiau pripažinsiu, jog matosi tikrai geros OS požymių – langai funkcionalūs, bet pritaikyti paprastiem poreikiam, o ne taip, kaip Windows Vista (Windows Explorer „sidebar“ naudojies kartą per metus…).

Nepavyks man čia viską parašyti apie šią OS, bet galiu trumpai apibendrinti. Nebandžiau programų diegimo (kuris, deja, neatrodo labai ištobulintas, kaip Linux…), interneto, filmų, muzikos ir kt. Peržiūrėjau viską tik iš programinės įrangos pusės, bet radau daug, man asmeniškai, nereikalingų meniu punktų, kurie tikrai nesiderina šalia kitų esančių. Paleisti programas, nesančias „dock’e“, gal ir nėra žiauriai patogu, bet nėra sunku. Bedirbdamas su šia OS aš pastebėjau daug įdomių funkcijų, kurių nemačiau jokioje kitoje OS, bet dar daug ką čia reikia susisteminti… Daug ką. Jeigu Microsoft vietą užimtų Apple, tai žmonės turėtų tikrai kitokią nuomonę apie kompiuterius… Dirbti jais jie mokėtų ir manytų, jog tai paprasta, bet atlikti operacijas, kurios nebuvo apgalvotos OS kūrėjo, pasirodys ypač sudėtinga.

Nenoriu nieko įžeisti, bet ši OS nors ir atrodo gražiai, bet man vis dar atrodo mielesnis ir geresnis GNOME/KDE darbastalis. Daug ko nepamačiau, bet užteko to, ką pamačiau, kad suprasčiau, jog ši OS ne man.

Galvojau, kad šioje OS viskas paprasta ir lengva, bet vien pagrindinis „Apple“ meniu sudarė begales klausimų ir problemų.

Prieš pirkdami Apple kompiuterį būtinai pabandykite MacOS ir apgalvokite PC variantą. Bet ir priešingai: prieš pirkdami PC būtinai išbandykite MacOS ir apgalvokite Apple variantą. Man nelabai patiko, bet galbūt jums patiks – visgi Amerikoje Apple didelį procentą paima ir visi patenkinti.

Pridedu keletą nuotraukų, tačiau mažai, nes to, kokią nuomonę sudaro OS, neperteiksi per paveikslėlius. Pabandykite patys!
http://www.flickr.com/search/?q=MacOS+Leopard+test+on+VMware&s=int&z=e

P. S. MacOS naudotojai, jei padariau kokių klaidų ar ko nežinojau – nepykit ir parašykit apie tai komentare. Ačiū.