Google+ iš kitų socialinių tinklų greičiausiai išsiskiria tuo, jog tai… Google. Kai kas mano, kad Google sukūrė šį socialinį tinklą vien todėl, nes Facebook nesutiko leisti indeksuoti duomenų paieškos sistemoje. Jei šiam Google kūriniui pasiseks atsipjauti socialinių tinklų vartotojų pyrago (pateikta žemiau), tai paieška taps dar tikslesnė, o reklama – pastebima ir kartais netgi naudinga. Puikus pavyzdys – Facebook Ads, leidžiantis reklamos užsakovui pasirinkti labai tikslią ir konkrečią auditoriją, nurodant raktažodžius, informacijos apie vartotoją reikalavimus (pvz., amžių, pomėgius) ir pan. Kyla tik vienas klausimas – ar nenutiks taip, kad Google paieška naudotis taps beveik neįmanoma, kai prireiks ieškoti dalyko, kuriuo nesidomėjai niekada gyvenime. Juk jei Google bandys „supersonalizuoti“ paieškos rezultatus, tai tuo pačiu jie taps mažiau palankūs nepopuliariem paieškos objektam.

Pakvietimai
Jei norite gauti pakvietimą, tiesiog pakomentuokite šį įrašą ar rašykite googleplus@versme.net.

Trumpas Google+ pristatomasis filmukas

Nuorodos
Google+

Vaizdo įrašus parsisiųsti per HTTP ar BitTorrent tinklą galite čia.

Kadangi dalyvauti Login 2011 reikalingos papildomos lėšos ir laikas, o jas tenka aukoti savanoriškai, būčiau labai dėkingas, jei paremtumėte bent keliais centais Flattr’u ar PayPal.

Parsisiųsti.

Kodėl GMail?
Tačiau grįžkim prie to, kodėl visgi GMail yra patogus backup’inimui. Įsirašiau keletą atsarginių kopijų į tuo metu geriausiais ir brangiausiais laikytus Verbatim CD-R diskus. Tuo metu – tai buvo Nr. 1 laikmena. Greičiausiai ir šiuo metu kai kuriem įprasta manyti, kad tai puiki laikmena saugoti atsarginėm kopijom. Tą kartą diską įdėjau į standartinę dėžutę, sausoje, tamsioje spintelėje, kur jis ir pragulėjo 8 metus vidutinėje kambario temperatūroje. Šią dieną to kompaktinio disko nebenuskaito joks optinis įrenginys, o jame buvusi informacija buvo nuskaitoma su klaidom dar prieš 3 metus. Kompaktinius ir DVD diskus per tuos 8 metus naudojau viskam: filmams, žaidimams, nuotraukom, dokumentams ir pan. Buvo užėjęs ir metas, kai maniau, jog istorija pasikartos ir internetą turėsiu ne visados, todėl labai apsimoka viską, ką parsisiunti dėt į atsarginį diską. Rezultatas – per 100 diskų, kurių turinys šiai dienai ne tik nereikalingas, bet ir dažnai ne visai nuskaitomas. Įsitikinau, jog diskuose informacija kokybiška išlieka neilgiau metų. Diskams yra analogų – už mažiau nei 130 Lt galite nusipirkti 500GB SATA2 100MB/s kietąjį diską. Galite nusipirkti Amazon EC2 serverį ir jame sutalpinti atsargines kopijas. Galite nusipirkti jau senokai iš mados išėjusią DAT 320 juostą, kuri talpins 160 GB informacijos. Galite nusipirkti SSD diską ir jame sutalpinti viską, ko jums reikia. Tačiau ką daryti jūs NEnorite atsikratyti failų iš savo kompiuterio? Suprantama – juos pasilikti, o daryti tik atsargines kopijas. Bet pagalvokite, kokia tikimybė, jog jums iš 16 tūkstančių nuotraukų jūsų kompiuteryje prireiks bent pusės jų atsarginių kopijų? Taigi, išleisti virš 100 Lt tam, ką panaudosite vos porą kartų skamba absurdiškai, o jums tereikia sparčios paieškos tarp archyvo ir greito parsisiuntimo. GMail būtent tai ir suteikia.

Kaip jau sakiau – tai taikoma failams, kuriuos norite išlaikyti savo kompiuteryje tikrai ilgam (pvz., nuotraukas, kurias dažnai rodote svečiams). Tačiau tai visiškai netinka filmo ar didelės „lossless“ muzikos kolekcijos išsaugojimui. Galima daug sugalvoti kam GMail jums tinka ir kam ne, svarbiausia, jog jūs pats priimtumėte sprendimą ir pagalvotumėte ar rasite kur išnaudoti GMail funkcijas.

Štai aš GMail panaudojau kelių serverio HDD „image’ų“ backup’inimui (~8 GB), 30 GB nuotraukų ir keletui kitų failų.

• Aš esu 100%, jog serverio „image’ų“ man reikės po 2 metų ir jie turėtų išlikti nepažeisti. Todėl juos supakavau į daugybę RAR failiukų po 20 MB ir išsiunčiau į kelias pašto dėžutes. Kompiuteryje viską pasilikau jei kartais po 2 metų būtų sugadinta tik kuri nors viena dalis – man tereikės parsisiųsti vieną ją. Tas užtruks tik kelias minutes ir aš būsiu tikras, jog sistema užsikraus iš „image’o“ kaip ir pirmą kartą.
• Nuotraukas sutalpinau tik todėl, nes per pastarąją nuotraukų peržiūrą bent 10 nuotraukų nebe pavyko atidaryti. Kol kas atsargines kopijas susiveikiau iš pažįstamų, tačiau ateičiai nusprendžiau, jog būtų velniškai patogu turėti jas GMail pašto dėžutėje ir ten jų ieškoti tiesiog pagal failo pavadinimą.

Kadangi turėjau „Google hosted“ paslaugų su galimybe lengvai sukurti iki 100 pašto dėžučių ir jas visas valdyti iš vienos vietos, tai nusprendžiau pasinaudoti šia galimybe gauti 7.5*100=750 GB vietos.

Kaip tai realizuoti?
Viskas paprasta. Sukurkite failų, kuriuos norėsite išsaugoti, sąrašą ir jį perduokite ciklui, kuris išsiųs kiekvieną iš jų atskirame laiške. Kadangi laiške siųsime pilną kelią iki failo (vardan patogesnės paieškos), pasistenkite patys optimizuoti paieškos komandą. Aš daugiausiai naudojau štai tokią komandą:

find ~/Nuotraukos/ -type f >> filelist

Prieš naudodami tokią komandą atminkite, jog nieko neišeis su failais, didesniais nei leidžiamas GMail laiško „attachment’o“ dydis (25 MB). Juos patalpinkite kur nors atskirai ar išimkite iš sąrašo, o atsargines kopijas darykite nebent suarchyvavę šiuos failus į daug mažų archyvų:

rar a -m0 -v21M -R /kelias/iki/failo/ar/katalogo

Tai galima atlikti ir su nemokamu 7-Zip:

7z a -t7z -v21m /kelias/iki/kuriamo/archyvo.7z /kelias/iki/failo/ar/katalogo -mx0

Sukūrus failų sąrašą teliko iš vieno ilgo sąrašo padaryti daug trumpų sąrašų, kadangi mes viską paliksime automatikai ir šio proceso metu atsirinkti kurių failų nepavyko išsiųsti dėl laikinai atjungto GMail vartotojo bus sudėtinga.

awk '{print >("filelist_" int((NR+99)/100))}' filelist

Tokia komanda pasirūpins, jog failas „filelist“ būtų suskaldytas į daugybę „filelist_“ failiukų, kurių turinys neužims daugiau 100 eilučių.

Pastaba: esu patyręs, jog net ir su užblokuotu GMail vartotoju įmanoma išsiųsti laiškus ir vėliau prisijungus prie pašto dėžutės juos rasti.

Dabar teliko viską sukelti į paštą. Tai darysime su kiekvienu iš filelist_* failų atskirai t. y. siųsime tik po 100 laiškų iš karto.

cat filelist_* | while read line; do echo ""; echo ""; date; ls -alh "$line"; ./file.py "$line"; done

Nepamirškite pakeisti žvaigždutės į failo sekos numerį, o „file.py“ turėtų būti jūsų išsaugotas ir suchmodintas (komanda „sudo chmod +x file.py“) Python scenarijus (nepamirškite pakeisti „vartotojas@gmail.com“ ir „slaptazodis“ į atitinkamas reikšmes, taip pat gali tekti pakeisti Python versiją).

Pabaigai vieno gerai žinomo Linux atstovo žodis:

Only wimps use tape backup: real men just upload their important stuff on ftp, and let the rest of the world mirror it

Komutatorius – kas tai?
Komutatorius taip pat daug kur vadinamas „switch’u“. Komutatoriai naudingi, kai reikia sujungti daug kompiuterių į tinklą, daugiau nei leidžia maršrutizatoriaus lizdų kiekis. Patys komutatoriai vieni negali veikti – jiems reikia, jog tinkle būtų DHCP serveris, jog veiktų NAT. Apskritai kalbant, visas tinklo skirstymas yra atliekamas pagal OSI modelį, kuris susideda iš 7 sluoksnių. Pagal jį tinklo duomenų maršrutizavimas išoriniuose įrenginiuose dažniausiai atliekamas dvejuose lygmenyse: paskirstant duomenis pagal MAC adresą (vidinis tinklas; OSI sluoksnis 2) ir pagal IP, žinučių persiuntimą ir pan. (OSI sluoksnis 3), dar kitaip vadinamas „network layer“.

Komutatoriai gali maršrutizuoti srautą tik pagal MAC adresą. Todėl jie negali patys paimti internetą ir jį padalinti kompiuteriams. Kompiuteriai patys prisijungs per komutatorių prie aukštesnio tinklo segmento – jeigu toliau komutatoriaus stovi modemas, tai tas segmentas būtų jau pats internetas. Tokiu atveju, kai aukštesnysis tinklo segmentas lieka tik internetas, jungiantis per komutatorių kiekvienas kompiuteris gauna išorinį IP adresą ir nėra pasiekiami vienas kitam, nebent interneto paslaugų tiekėjas yra nurodęs kitaip.

Maršrutizatorių greičiausiai nereikia pristatinėti – jie patys dalina internetą, patys perduoda duomenis į išorinį tinklą pagal IP, nors vidiniame tinkle irgi vadovaujasi pirmo OSI sluoksnio taisyklėmis. Skirtumas tarp maršrutizatoriaus ir komutatoriaus liaudiškai šnekant yra tas, jog komutatorius tik praplečia maršrutizatoriaus lizdų kiekį, o maršrutizatorius sukuria atskirą tinklą, be NAT pagalbos visiškai nepasiekiamą išoriniem tinklam. Pats maršrutizatorius yra „gateway“, nesvarbu kuriame tinklo segmente jį pastatysite, o komutatorius tik prijungia kompiuterius prie kito „gateway“ per DHCP. Jeigu namie turite vieną maršrutizatorių ir norite, jog kitame kambaryje būtų dar vienas įrenginys su keliais lizdais, kad nereikėtų vesti daug laidų iki pat maršrutizatoriaus, tai jums užtenka nuvesti vieną laidą iki to kambario ir ten pajungti komutatorių. Komutatoriaus dažniausiai nereikia net konfigūruoti (apskritai, tokią funkciją turi tik labai brangūs komutatoriai). Komutatoriai pigesni nei maršrutizatoriai. Tiesa, komutatoriai patys negali plėsti WiFi tinklo, tačiau maršrutizatorius, perdarytas į komutatorių, gali. Pajungus komutatorių, lygiai taip pat kaip ir su maršrutizatorium, jeigu duomenys keliauja į kompiuterį, kuris prijungtas prie to pačio komutatoriaus – duomenys siunčiami tiesiai kompiuteriui, o ne per aukštesnį tinklo segmentą. Jeigu pasijungsite 1000Mbps tinklą su komutatoriu ir 100Mbps tinklą su maršrutizatoriumi – tinklas tarp prie komutatoriaus pajungtų kompiuterių su 1000Mbps tinklo adapteriais ir laidais veiks ne 100Mbps, o 1000Mbps greičiu. Komutatorius neturi WAN prievado – visi lizdai vienodi, tinklą jis gali pasigauti iš bet kurio lizdo, kuriuo ras DHCP serverį.

Tačiau nemaišykite komutatoriaus su „hub’u“ – „hub’as“ nuo „switch’o“ skiriasi tuo, jog duomenis perduoda per visą tinklą išilgai, o ne tiesiai gavėjui. Taip pat nepamirškite, jog komutatorius vargu ar yra jums reikalingas, jei namie neturite vietinio tinklo, tik tiesioginę prieigą prie interneto. Skirtumas tarp „hub’o“ ir „switch’o“ visai paprastas:

Naudojant „hub’ą“ visas tinklas funkcionuoja ir toliau net kurioje nors vietoje nutrūkus laidui – tai buvo privalumas prieš dar seniau naudotus koncentratorius. Plačiau apie laidus ir „hub’us“.

Kuo naudingi maršrutizatoriai su integruotais modemais?
Greičiausiai daugelis esate gavę iš savo interneto tiekėjo kokį nors ADSL maršrutizatorių – maršrutizatorių su integruotu ADSL modemu. Integruoto ADSL modemo idėja atrodo puiki – nereikia antro lizdo elektrai, susitaupo elektros ir vietos, nes nėra papildomos dėžutės. Tačiau atsiranda didžiulė problema, kai vietoje ADSL interneto, kurį gaunate per siaurą RJ-11 jungtį jums interneto tiekėjas duoda platų RJ-45 kabelį. Šiam internetui nebereikia modemo. Jums netgi maršrutizatoriaus nebereikia, jei turite tik vieną kompiuterį. Taip pat pasitaiko, jog sugenda tik integruotas ADSL modemas, o maršrutizatoriaus funkcijos ir toliau veikia puikiai.

Vienintelis sprendimas kaip išspausti naudos iš tokio ADSL maršrutizatoriaus – išjungti jo NAT ir DHCP funkcijas. Taip gausite komutatorių. Prijungus jį prie tinklo gausite daugiau lizdų. Visai galimas variantas, jog vietinis tinklas veiks ir pajungus tiesiai interneto kabelį į komutatorių, tačiau tai nėra taip saugu. Visada saugiau yra būti nepasiekiamam ir sėdėti už NAT – vidiniame tinkle.

Kaip jis atrodo?
Komutatoriai būna įvairių dydžių: nuo mažo, ADSL paskirstymo dėžutės, dydžio (Canyon CNP-D05P su 5 100Mbps jungtim už 40 Lt) iki didelio, kaip „rack“ tipo serveris, (Dell PowerConnect 3548 su 48 4GBE jungtim už 999 Lt):

Nuorodos
Network switch, Wikipedia
Network layer, Wikipedia
Router, Wikipedia

9:37:24 PM: Į Login išparduoti bilietai, tačiau kaip tai atsilieps vietos Siemens Arena kiekiui? Praeitoje konferencijoje jos nebuvo labai daug.

9:57:12 PM: Tikėkimės šiemet elektros lizdų #Login turėsim ne tik viršutinėse eilėse. Iš jų nufilmuoti ką nors su geru garsu praktiškai neįmanoma.

8:41:03 AM: Traukiniu Kaunas-Vilnius į Login. Būsiu visu pusvalandžiu anksčiau.

8:53:03 AM: http://twitpic.com/19a9g0 – Radau sprendimą, ką daryt jei pritruks lizdų .

9:52:43 AM: Insanely late… Kodėl troleibusai tokie lėti?

10:08:04 AM: http://twitpic.com/19aidz – Mano spėjimai, jog Login nesusitvarkys su tiek žmonių pasitvirtino… Liūdniausia, kad aš eilės gale .

Walter De Brouwer, „Kaip paversti Lietuvą vienu pažangiausių technologijų centrų Europoje“

10:42:00 AM: Dar gal drum and bass klausysim?

Alex Hunter, „Prekės ženklų vystymo ateitis internete“

11:28:05 AM: Padėkit kas nors gaut elektros .

11:29:03 AM: Bloginsiu live: http://bit.ly/cM5ZmA

11:49:03 AM: Andy Mcloughlin kaip ir naudinga, bet skiedalas…

11:50:04 AM: Turiu pirmus du kalbėtojus @4GB . Kur upload’int?

11:53:05 AM: „More money, more problems“, – Andy Mcloughlin

Microsoft Surface stalo žaidimas su modeliukais

11:54:03 AM: Targets, targets, targets… what’s next?

12:02:05 PM: Check this video out — Įeinant į Login 2010 @10:02 http://youtu.be/8EmbnSR-vY4

12:06:25 PM: „People buy from people“, – Andy Mcloughlin

12:07:17 PM: Statistika rodo, jog soc. tinkluose šiukšlinimas apie Login’ą nekaip atsiliepia šiukšlintojam… )

Login 2010 interneto apdovanojimai

12:51:08 PM: Elektros gausit prie vyrų tuoleto. #Login2010

1:03:03 PM: http://twitpic.com/19b32f – Gavau savo nemokamą knygą. Knygyne būtų tekę sumokėt 50 Lt. Atsipirko bilietai. Dar duokit ką, kad ir kurui būtų

1:59:31 PM: Šauni dienelė. Laptop dead per pačią konferenciją. Ir dar ne nuosavas, o skolintas.

2:10:03 PM: Kad ir koks tas Gaumina pristatymas – jo pamatyti nebeįmanoma. Žmonių daug. #Login2010

Diskusija „Tradicinė žiniasklaida naujoje interneto eroje“

2:51:46 PM: Diskusija tai praktiškai tik tarp Džiugo ir Verslo žinių, pakomentuojant 15min. #Login2010

3:07:23 PM: Šiemet Login ypač trūksta interaktyvumo kaip inovatyviam renginiui. #Login2010

3:11:28 PM: Gal Login derėtų vadintis seminarų verslininkams, o ne konferencija? Negana to, praktiškai nieko vien tik blogeriam.

3:12:45 PM: Iš Sture Udd kalbos išėjo pusė auditorijos, mat nuobodu apie Upcode klausytis. #Login2010

3:17:08 PM: http://twitpic.com/19bndm – UpCode ant argentinos vairuotojos teisių. #Login2010

3:23:12 PM: http://twitpic.com/19bofh – Jeigu pažiūrėtumet iš nugaros į daugelio kompiuterių ekranus – pastebėtumet, kad sėdima jeigu ne Facebook, tai Login puslapyje. Niekas neblogina ir niekam neįdomu ) . #Login2010

3:52:25 PM: Jūs išleidžiat 30% daugiau negu įsivaizduojat. #Login2010

Matthew Fraser, „Kaip socialinė žiniasklaida keičia organizacijas“

4:16:31 PM: http://twitpic.com/19c0b2 – Suvenyrą gautą nemokamai dovanų užtvirtinau autoriaus autografu. #Login2010

Login 2010 Ignite sesija: EžiukasVilniuje apie Lietuvos pasididžiavimą

Login 2010 Ignite sesija: Justas Jaskonis apie tylą

Login 2010 Ignite sesija: CommonSense ir Darius Gylys apie dienoraščio pagalbą pabėgti iš darbo biržos

9:27:43 PM: Login 2010 theme songs: Phoenix – Love Like a Sunset Part I ir Audio Bullys – Only Man #Login2010

10:03:31 PM: Ignite winners CommonSense ir Darius Bagdžiūnas: http://bit.ly/aULsl2 #Login2010

11:36:11 PM: Įdėsiu pas save Login 2010 Walter pristatymą. 1,2 GB. Kas nors siųsitės?

12:23:53 AM: Oki, rytoj bus. O kol kas viską keliu dalimis į Youtube. Jeigu nenuluš kompiuteris, viskas bus puiku.

7:51:14 AM: Login 2010 interneto apdovanojimai – http://bit.ly/cMg0As

Gyvojo įrašo pabaiga. Toliau sudedu ne savo filmuotą medžiagą, kuri taip pat įdomi pažiūrėti:

Justas Jaškonis: Triukšmas vs Tyla @Login2010 Ignite

2 smagūs vyras ir moteris pristato įdėją @Login2010 Ignite

Dar viena piratavimo istorija @Login2010 Ignite

Copy Paste visuomėnė @Login2010 Ignite

Darom 2010 @Login2010 Ignite

18 pamąstymų kaip prisijaukinti tinklaraštį @Login2010 Ignite

Login 2010 Baltic Best Internet Project Awards

Paulius Rymeikis, „Networking = Not Working“

Dar kelis mėnesius padirbo be problemų, kai vieną dieną nustojo gaudyti TEO DHCP serverį (vienas iš naujųjų Zebra Plius planų). To pasekoje vietinis tinklas veikė, tik pačio interneto nebuvo. Tokią problemą jau teko turėti – tą kartą problema buvo TEO pusėje. Skirtumas toks, jog perjungus maršrutizatorių į „bridge“ režimą (t. y. išjungus jo „maršrutizavimo funkciją“) ir prie modemo prijungus tik vieną kompiuterį, interneto neturėsite jeigu problema pas TEO, o jeigu kompiuteris prie interneto prisijungs be problemų – problema jūsų maršrutizatoriuje. Taip jau atsitiko, kad šį kartą kaltas pasirodė maršrutizatorius. Perjungiau jį į „bridge“ režimą ir kelias dienas iki kito maršrutizatoriaus pirkimo internetu naudojausi tik viename kompiuteryje. Be didesnių problemų galėjau prisijungti ir kitą kompiuterį per papildomą tinklo plokštę – tik nepatogu, juk laido į kitą kambarį nesivesi.

Pasitaikius progai panaršiau po lietuviškas elektronines parduotuves. Praktiškai visur vyravo D-Link produktai ir visoks negirdėtas šlamštas. Apie D-Link jau esu girdėjęs daug blogų atsiliepimų. Tačiau paskaičiau apie kelis naujesnius jų produktus komentarus ir nusprendžiau, jog už suprantamą kainą galiu juos „paremti“. Mat Linksys Lietuvoje nepavyko rasti už padorią kainą ir išorinėmis WiFi antenomis. Taigi, nulėkęs į parduotuvę nusipirkau D-Link DIR-615. Už analogišką kainą galėjau įsigyti D-Link DIR-320, kuris akį labai traukė savo USB jungtimi.

Prieš apsilankydamas parduotuvėje pabendravau su keliais užsieniečiais, jau kelis mėnesius naudojančius šiuos D-Link’us – atsiliepimai buvo puikūs, ypač apie DIR-320. Šis maršrutizatorius USB jungtį su gamykline programine įranga gali naudoti tik spausdintuvo dalinimui. Daugiau su gamykline įranga ničnieko negausit. O ir tas spausdintuvo dalinimas bus toks, jog į kompiuterį pirmiausiai reikės iš disko įdiegti spausdintuvo tvarkykles ir dar naudojant specialią D-Link programą – tikrai nepatogus būdas. Tačiau į maršrutizatorių įdiegus DD-WRT prie USB jungties galėsite ne tik prijungti „flash’ą“ ar HDD, bet ir USB šakotuvu prijungti kelis įrenginius vienu metu. DIR-320 palaiko 802.11b/g ir turi tik vieną WiFi anteną, tuo tarpu DIR-615 turi dvi antenas ir palaiko 802.11b/g/n tinklus. Į DIR-320 įdiegti DD-WRT pavyks, o į DIR-615 – ne. Tad pagrindinis pasirinkimas buvo tarp ypač didelio funkcionalumo (D-Link DIR-320) ir didelės spartos bei veikimo atstumo (D-Link DIR-615 su 802.11n Draft 2.0 2.4Ghz 20/40Mhz). Pasirinkau D-Link DIR-615.

Praleisiu viską apie įpakavimą: jis nieko neišsiskiriantis, ant dėžučių D-Link rašo tokį patį „šlamštą“ kaip ir kiti gamintojai: maršrutizatorių pajungsi per tiek ir tiek žingsnių, maršrutizatorius toks ir toks, neįtikėtinai paprastas nustatyti ir paleisti. Skirtumas tik tas, jog D-Link, bent jau šį kartą, neišpildo to, ką pristato. Kad maršrutizatorių pilnai paleisti – jį reikėjo perkrauti bemaž 5 kartus (įskaitant nesėkmingus pekrovimus, po kurių kažkodėl maršrutizatorius vis dar dirbo senais nustatymais). Tuo tarpu ant dėžutės rašo „3 simple steps“. Man, rodos, kažkas pamiršo įskaičiuoti, jog kištuko ištraukimas ir įkišimas į lizdą irgi turėtų būti įskaičiuotas kaip žingsnis… Pirmą dieną 802.11n tinklas neveikė ilgiau valandos – greitai su kai kuriais kompiuteriais nebegalėjau prisijungti. 802.11n tinklo išjungimas padėjo. Nuo sekančios dienos viskas veikė be didesnių problemų, net įjungus 802.11n. Stebuklas. Įdomu ar amžinas.

Netrukus vėl paleidau į darbą visus tris WiFi tinklus („repeater’iai“). Galėjau išmatuoti spartumą. Kompiuteriuose naudojant tuos pačius WiFi adapterius nustačiau, jog, tomis pačiomis sąlygomis 802.11g veikia vidutiniškai 1-3 MB/s greičiu (siunčiant duomenis RAW t. y. nenaudojant jokio protokolo – tiesiog naudojant tc ar ką kitą), o 802.11n 7-11 MB/s. Nors 802.11n čia tik Draft 2.0 130 Mbps, toks greitis yra pakankamai didelis palyginus su tokiu, kokį turėtumėm gauti 802.11g. Turint tokį greitį jau galima per vietinį tinklą žiūrėti 720p kokybės suspaustus filmus.

Deja, tokių gerų įspūdžių pamatęs tinklo stiprumą neturėjau. Kai kurie „specialistai“ rekomenduoja, jog perkamas maršrutizatorius būtinai turėtų bent dvi antenas. Tada pirkėjas neteisingai supranta. Antenos skirtos ne tam, kad savaime padidintų signalo stiprumą, o tam, kad būdamos skirtingose pozicijose galėtų jį išplėsti platesniu kampu. Antenos ne šiaip sau išorinės ir sukiojasi. Jas sukiojant galima gauti geresnį WiFi signalą atitinkamose vietose. Kai tų antenų dvi ar daugiau – tai ir vietų, kuriose galite pagerinti signalą pakreipdami anteną, padaugėja. Klystate, jeigu manote, kad tai taikoma tik kryptinėms antenoms – dvi omni antenos skirtingomis pozicijomis taip pat paskleis tinklą plačiau ir nebus „juodųjų“ vietų. Tačiau kad ir kokios tai būtų antenos – jos neišplės jūsų tinklo atviroje erdvėje toliau. Pastačiau maršrutizatorius vieną ant kito, kaip tą dariau prieš kelis mėnesius vasarą atviroje erdvėje. Vasarą matavau skirtumą tarp SMC 7904WBRA2 ir Buffalo WHR-125, kuris giriasi platesnia aprėptim. Iš tikrųjų, abu maršrutizatoriai turėjo tokią pačią WiFi aprėptį, todėl testavimui naudojau Buffalo, kuris patogesnėje pastatoje dalyje. Su NetStumbler pamatavau signalą – praktiškai visose vietose skirtumas buvo vos 10 dBm:

802.11g 2 antenos prieš vieną

Su NetStumbler testavau tik 802.11g tinklą. 802.11n tinklas turi platesnę aprėptį ir didesnį greitį – jį pavyks pagauti dar keliais metrais toliau negu 802.11g. Tačiau visą esmė kainoje – kiek mes mokame už tas dvi antenas? Nežinau kaip kitiem vartotojam, bet mano situacijoje, kai šio maršrutizatoriaus paskirtis buvo ne skleisti WiFi ryšį, o tik perduoti internetą per WiFi į kitą maršrutizatorių („repeater’į“), tai tiek mokėti neapsimokėjo. Greičiausiai būčiau neapsirikęs paėmęs vieną naujesnių Linksys’ų su 802.11g ir vidine antena. Tačiau reikia pripažinti – jeigu žiūrim į kainą ir funkcijas, kurias gaunam, tai D-Link’as geresnis negu naujausi Linksys’ai su vidinėm antenom.

Gaila, bet to apie kokybę nepasakyčiau. Dabar pastebėjau, jog išsiuntimas per WAN pasidarė spartesnis negu anksčiau per SMC 7904WBRA2. Tačiau to kaina – kartais kai kurios užklausos laukia eilėje. Jeigu atidarysite 100 puslapių vienu metu ir siųsitės filmą, tai greičiausiai plika akimi matysite kaip naršyklė juos krauna iš eilės visą amžinybę.

Specifikacijos
Nieko ypatingo už 165 Lt:

• 802.11b/g/n(draft 2.0) 2.4Ghz 20/40Mhz;
• dvi antenos;
• 4 RJ-45 100BaseT jungtys;
• WiFi Protected Setup mygtukas;
• stovas;
• papildomos keturios „pagalvėlės“ kojelėms;
• diskas su instrukcijomis ir konfigūracijos programa;
• gąsdinantis lipdukas „Prieš naudodamas įdėk CD ir pamatyk mūsų reklamą“;
• AC adapteris, kurį pirmą kartą išjungęs ir netyčia prilietęs kontaktą „gavau per nagus“.

Pirmiausiai išpakavus maršrutizatorių jį reikėjo sukonfigūruoti. Iš karto uždėjau slaptažodį. Tai pirmas maršrutizatorius, kurį matau prašantį prisijungimą patvirtinti „captcha“ tipo paveikslėliu:

Tačiau ne tik tai erzina. Dar labiau sunervina, jog pilnas nustatymų išsaugojimas gali užtrukti iki 2 minučių, tuo tarpu perkrovimas trunka net 42 sekundes, kai analogiškas maršrutizatorius užsikrauna per 30 sekundžių:

Kartu pridedamas stovas ganėtinai naudingas tik, kai nenaudojate laidų – su laidais šis maršrutizatorius tampa labiau priklausomas nuo jų negu nuo savo kojų:

Truputis pačio maršrutizatoriaus apžvalgos:

Kitų vartotojų pastebėjimai apie D-Link
Internete plyti prieštaringos nuomonės ir diskusijos apie D-Link produktus. Vieni nusivylę prastai veikiančiais produktais, kitiem jie tiesiog veikia. Žymiai daugiau nusivylusių, kuriem į rankas pakliuvo nekokybiški produktai.

Tik nusipirkęs ir plačiau pasidomėjęs apie D-Link DIR-615 supratau vieną globalų dalyką apie prekių pirkimą: niekados neskaityk tokių apžvalgų kaip ši, o skaityk tokių apžvalgų komentarus. Buvo ganėtinai sunku surasti negatyvią apžvalgą. O štai negatyvių komentarų po tomis apžvalgomis – pilna. Žinoma, ir pozityvių yra.

Beje, įdomus dalykas, D-Link’ai turi „mistinę“ savybę: jų WiFi indikatoriai nuolatos mirksi. Kodėl? Taip su D-Link’ų gaminiais jau keli metai – kažkokiam inžinieriui šovė į galvą, jog, kai visi to pačio produkto indikatoriai nemirksėdami, o tiesiog šviesdami rodo, jog veikia korektiškai, WiFi indikatorius turėtų mirksėti.

Pabaigai trumpas „amerikietiško humoro“ filmukas reprezentuojantis vartotojų reakciją į tokius produktus (DIR-615 – gerai, kad tai ne žmogus):

Reziume
D-Link DIR-615 maršrutizatorius yra loterija. Greičiausiai taip yra ir su kitais D-Link maršrutizatoriais. Kokie 70% maršrutizatorių pirkėjų jau iš karto būna nepatenkinti. Abejoju ar ir likę 30% ilgą laiką būna tokie. Verdiktas – D-Link žlugus kompanija. Greitai visi pasimokys, jog jie negamina kokybiškų produktų ir jų nebeišgelbės žema kaina. Galbūt bankroto greitai dar nebus (nes kokybė nepasikeitė nuo tada, kai D-Link susitepė vardą praeitame dešimtmetyje), tačiau šios įmonės akcijų tikrai nepirkčiau – nuo 2007-ųjų jos ganėtinai stipriai krito, o priežasčių kodėl jos dabar vėl turėtų šoktelėti nesugalvoju, nors per 2009-uosius ir pakilo 8$. Visiškai nesuprantu kodėl, tačiau D-Link – šlamštą gaminanti kompanija, kuri nesiruošia bankrutuoti. Gal sėkmingas verslas yra sukurti kokybės ženklą, o po to jį suteršti?

Pastaba: po testų supratau padaręs klaidą – būtų tereikėję nusukti vieną anteną, tada testas būtų buvęs objektyvesnis. Pakartojęs testą įsitikinau, jog rezultatas toks pat – maks. 10 dBm skirtumas.

Nuotraukos

Daugiau nuotraukų.

Naujas žinučių mygtukas navigacijoje
Viršutiniame meniu rasite naujausias žinutes, informacinius pranešimus ir užklausas (prašymus pridėti prie draugų ir pan.). Pavyzdžiui, kai gausite pranešimą apie komentarą po jūsų nuotrauka, viršutinėje įrankių juostoje šalia paieškos laukelio atsiras raudonas burbulas. Paspaudus jį gausite įprastą, tačiau kiek daugiau informacijos talpinantį, „Notifications“ langą:

„Home“ ir „Profile“ nuorodos gali būti randamos viršutiniame dešiniajame kampe prie „Account“ meniu, kuriame dabar rasite ne tik privatumo nustatymus, bet ir atsijungimo mygtuką.

Funkcionalesnis kairysis meniu
Žinote kairėje esantį meniu, kuriame galite pasirinkti draugų sąrašą, „Photos“, „Links“ ir pan.? Dabar jis dar labiau optimizuotas bendravimui. Per jį galėsite pasiekti žinutes ir visas kitas pagrindines funkcijas vienoje vietoje.
Vienas pastebimesnių pakeitimų buvo nuotraukų atvaizdavime. Dabar jis primena nuotraukų albumą, ne socialinio tinklo laiko juostą. Taip pat pastebėsite naują skiltį „Events“.

Taip pat pastebėsite labiau iškilusį pokalbių langą. Jis rodys prisijungusių draugų sąrašą „kairiniame meniu“. Sąrašas nėra visapusiškas, tačiau jame rasite žmones, su kuriais dažnai bendraujate. Kad pamatyti visus draugus, teks paspausti „Chat bar“ apatiniame dešiniajame kampe arba spustelėti „See All“ pokalbių lango apačioje.

Geresnis programų ir žaidimų suderinamumas
Tai greičiausiai laukiamiausia funkcija tų, kurie nežaidžia žaidimų ir juos erzina įvairūs pakvietimai žaisti vienokį ar kitokį žaidimą. Jai kairėje sukurta atskiros skiltys „Games“ ir „Applications“, kurios rodys tik su žaidimais ir programomis susijusį naujienų srautą.
Taip pat šalia naujienų srauto skilčių pastebėsite skaičiukus, kurie rodys kiek programa prašo jūsų atlikti kažkokius veiksmus. Tai kaip „notifications“, kurie padės nepraleisti savo ėjimo žaidime. Tačiau programas reikės įtraukti į „bookmarks’us“, ką galėsite padaryti „Add Bookmark“ mygtuku.

Nuorodos
LEAKED: Details of the Facebook Home Page Redesign [Screenshots], mashable.com
Introducing Your New Navigation, Facebook

Naujos funkcijos

• UDP „tracker’ių“ palaikymas. Tai reiškia, jog nuo šiol µTorrent su serveriais galės komunikuoti UDP protokolu, kuris sunaudos mažiau serverių resursų. Tai turėtų labai gerai atsiliepti BitTorrent tinklų „tracker’iams“, kurie neturi daug resursų ir galingų serverių.
• Naujas alternatyvus komunikacijos būdas – uTP, skirtas BitTorrent srautui. Su juo klientas gali automatiškai reguliuoti tinklo srauto sąnaudas ir išvengti drąstiško interneto greičio „pagrobimo“ torrent’ams. Labai svarbu, jog ši funkcija leis jums kartu naudotis ir BitTorrent’ais, ir vis dar turėti šiek tiek srauto naršymui, pokalbiam ir pan. O svarbiausia – jos nereikia konfigūruoti, tiesiog įjungti nustatymuose ir viskas. Tai didelis pranašumas prieš QoS – technologiją, kurią sudėtinga tinkamai įdiegti ir naudoti paprastam vartotojui. uTP taip pat yra svarbi funkcija tuo, jog į µTorrent įtraukia STUN galimybes ir leis susijungti dviem „peer’am“ net jeigu jie abu yra už ugniasienių/maršrutizatorių.
• „Transfer cap“ arba „srauto matuoklės“ nustatymai padės neviršyti interneto paslaugų tiekėjo nurodytų srauto limitų – galėsite nurodyti kiek ir kada srauto galima išnaudoti. Galėsite ne tik stebėti sunaudojamo srauto grafiką, bet ir sukonfigūruoti µTorrent, jog sustotų, kai pasiekiami nustatyti limitai. Galite pasirinkti ką sustabdyti – tik parsisiuntimas, tik išsiuntimas ar viskas kartu.

Atlikti pakeitimai, lyginant su paskutiniąja µTorrent 2.0 RC4 versija (17875)

• Anaujintas TCP/IP valdymo išlaidų matavimas.
• Ištaisytas uTP laiko štampų apdorojimas.
• Ištaisytas nulūžimas instaliacijos lange, kai jis uždaromas prieš serverių sąrašo parsisiuntimą

Ši versija dar nėra galutinė ir naudojantis ja jūs turite suprasti, jog šioje versijoje dar yra klaidų ir ji nėra išbaigta.

Nuorodos
Parsisiųsti RC5 (17920; 2010-01-26)

Naujoje Opera versijoje atnaujintas Presto varikliukas į 2.5.20 versiją, kas pagerino stabilumą ir suderinamumą su įvairiais puslapiais, nes naujesnėje Presto versijoje – tūkstančiai klaidų ištaisymų. Presto geriau palaikys šriftus, taip pat ir jų font-weight bei font-style nustatymus. Tarp kitų pataisymų rasite daug stabilumo patobulinimų atidarant PDF, naudojantis „fit-to-width“ funkcija, Acid3 ir DOM spartumo patobulinimus, veikiančią Google Reader RSS skaityklę.

Šioje versijoje taip pat pastebėsite TLS Renegotiation Information Extension palaikymą. Šis palaikymas sumažina TLS/SSL adresų pažeidžiamumą net kelis kartus. Šis pakeitimas išsprendžia „Renego“ problemą.

Be šių atnaujinimų taip pat skelbiama, jog šioje versijoje pastebėsite daugybę ištaisytų klaidų grafinėje sąsajoje.

Žinomos problemos

• Neveikia „Copy Link Address“.
• Dragonfly neveikia dėl naujo protokolo.

Apie kitas problemas galite pranešti čia.

Pakeitimų sąrašas

• Bendri:
  • Daugybė įvairių stabilumo patobulinimų.
  • Patobulinta adreso juostelė ir jos praskleidimo mygtukas.
  • Ištaisyta keletas teksto laukelių ir sąrašų atvaizdavimo problemų.
  • Ištaisytas Opera naujos skilties atidarymas paspaudžiant nuorodą kitoje programoje.
• Branduolys:
  • Patobulintas šriftų palaikymas.
  • CORE-15970 Naujas protokolų sluoksnis visai erdvei.
  • HTTPS pataisymai.
  • Ištaisyta daug atminties nutekėjimų.
  • Google Reader nuo šiol veikia be problemų.

Dėmesio! Naršyklės kūrėjai šią „Opera“ versiją pažymi kaip negalutinę ir nerekomenduoja ją naudoti ir tikėtis stabilumo.

Parsisiųsti
Windows MSI / Windows Classic
Mac (Intel)
Unix versija bus pristatyta vėliau šį mėnesį.

Naujoje Opera versijoje atnaujintas Presto varikliukas į 2.5.20 versiją, kas pagerino stabilumą ir suderinamumą su įvairiais puslapiais. Tarp kitų pataisymų rasite daug stabilumo patobulinimų atidarant PDF, naudojantis „fit-to-width“ funkcija, Acid3 ir DOM spartumo patobulinimus.

Tuo tarpu Windows 7 vartotojai pastebės, jog Opera ikona programų juostelėje rodo parsisiuntimų progresą. Šią funkciją lengvai galite išjungti opera:config#UserPrefs|UseWindows7TaskbarThumbnails.

Žinomos problemos

• Neveikia „Copy Link Address“.
• Mac versija nepalaiko „<video>“.
• Mac nulūžta, kai Opera paleidžiama su IPv6.
• Windows 7 programų juostos „thumbnail’ų“ išjungimas kartu išjungs ir parsisiuntimo progreso rodymą juostoje.

Apie kitas problemas galite pranešti čia.

Parsisiųsti
Windows MSI / Windows Classic
Mac (Intel)
Unix versija bus pristatyta vėliau šį mėnesį.

Naujos funkcijos

• UDP „tracker’ių“ palaikymas. Tai reiškia, jog nuo šiol µTorrent su serveriais galės komunikuoti UDP protokolu, kuris sunaudos mažiau serverių resursų. Tai turėtų labai gerai atsiliepti BitTorrent tinklų „tracker’iams“, kurie neturi daug resursų ir galingų serverių.
• Naujas alternatyvus komunikacijos būdas – uTP, skirtas BitTorrent srautui. Su juo klientas gali automatiškai reguliuoti tinklo srauto sąnaudas ir išvengti drąstiško interneto greičio „pagrobimo“ torrent’ams. Labai svarbu, jog ši funkcija leis jums kartu naudotis ir BitTorrent’ais, ir vis dar turėti šiek tiek srauto naršymui, pokalbiam ir pan. O svarbiausia – jos nereikia konfigūruoti, tiesiog įjungti nustatymuose ir viskas. Tai didelis pranašumas prieš QoS – technologiją, kurią sudėtinga tinkamai įdiegti ir naudoti paprastam vartotojui. uTP taip pat yra svarbi funkcija tuo, jog į µTorrent įtraukia STUN galimybes ir leis susijungti dviem „peer’am“ net jeigu jie abu yra už ugniasienių/maršrutizatorių.
• „Transfer cap“ arba „srauto matuoklės“ nustatymai padės neviršyti interneto paslaugų tiekėjo nurodytų srauto limitų – galėsite nurodyti kiek ir kada srauto galima išnaudoti. Galėsite ne tik stebėti sunaudojamo srauto grafiką, bet ir sukonfigūruoti µTorrent, jog sustotų, kai pasiekiami nustatyti limitai. Galite pasirinkti ką sustabdyti – tik parsisiuntimas, tik išsiuntimas ar viskas kartu.

Atlikti pakeitimai, lyginant su paskutiniąja µTorrent 2.0 RC3 versija (17774)

• Greičio gidas nuo šiol nebepraneša ar geolocated serverių sąrašo parsiuntimas buvo sėkmingas.
• Ištaisytos katalogų ikonos „torrent’o“ įtraukime Windows 7.
• Ištaisytos vėliavos „peer’ų“ skiltyje.
• Ištaisyti įrankių juostos paveikslėliai po Windows temos pakeitimo.
• Ištaisyta GUI problema, dėl kurios kai kurie žodžiai buvo blogai verčiami.
• Ištaisyta keletas kitų smulkių problemų.

Ši versija dar nėra galutinė ir naudojantis ja jūs turite suprasti, jog šioje versijoje dar yra klaidų ir ji nėra išbaigta.

Nuorodos
Parsisiųsti RC4 (17774; 2010-01-22)

Pirmasis naujų metų tikslas – pateikti vartotojams kuo stabilesnę Opera 10.5 naršyklės versiją. Greičiausiai 10.2 irgi nebus pamiršta, tačiau pripažinkim, jog Windows 7 integracija, žymiai didesnė sparta ir kitos naujosios Opera 10.5 funkcijos yra žymiai svarbesnės už widget’ų varikliuką.

Šioje versijoje šiek tiek atnaujintas naršyklės varikliukas, patobulintas video palaikymas, kai kuriais aspektais paspartinta naršyklė, patobulinta Windows 7 integracija, ištaisyta keletas pašto problemų ir įtrauktas IMAP COMPRESS palaikymas. Bei, žinoma, ištaisyta keletas erzinančių stabilumo klaidų!

Ši versija dar nėra galutinė ir naudojantis ja jūs turite suprasti, jog šioje versijoje dar yra klaidų ir ji nėra išbaigta.

Parsisiųsti
Windows MSI / Windows Classic
Mac/Unix versijos bus pristatytos vėliau šį mėnesį.

Tą visiškai paprastai galite padaryti su telefono gamintojo duodamomis programomis. Tačiau, pvz., Nokia leidžia internetą duoti į kompiuterį tik per USB laidą arba Bluetooth. Taip jau kartais būna, kad kompiuteris neturi Bluetooth, o USB laido jūs nesinešiojate. Jeigu ne – siūlau tam pasiruošti iš karto, kitą kartą tam galite sugaišti visas 20 minučių tą darydami net ir per 3G internetą.

Jeigu neturite nei Bluetooth, nei USB, tai jums kuo puikiausiai tiks WiFi. WiFi sukonfigūruoti kompiuteryje neįtikėtinai paprasta – tą galite padaryti be jokių papildomų programų. O į telefoną reikės įdiegti stebuklingą programėlę ir ją paleisti. Tiesa, tokios stebuklingos programėlės Windows Mobile, Android ir iPhone dažniausiai būna mokamos (kiek teko ieškoti – jeigu jūs radote tokią visiškai nemokamą, pašūkaliokite apie tai komentaruose), todėl rašau tik apie Symbian telefonus. Jų Lietuvoje tikrai daug, jog ši stebuklingoji programėlė būtų svarbi kiekvienam labiau mobilumu besidominčiam žmogui.

Ta stebuklingoji programėlė – tai JoikuSpot Light. Ji užima vos 300 KB. Parsisiųsti ją visai nesudėtinga – nueikite į programos puslapį, dešinėje pasirinkite telefono modelį ir spustelėkite „Download“. Parsisiųstą failą įdiekite telefone. Kai paprašys perkrauti telefoną, taip ir padarykite.

Telefone nieko nereikės konfigūruoti, tiesiog paleiskite JoikuSoft Light ir jūsų telefonas prisijungs prie interneto bei sukurs „Wifi access point“. Šis WiFi AP bus atviras, nešifruojamas (spartumo sumetimais, nes šifravimas reikalauja CPU resursų). Nustatymuose AP galite padaryti šifruojamu, tačiau tai sulėtins internetą ir telefoną. Be to, kam šiais laikais taip reikia laužtis į telefoną dėl interneto? Toks interneto dalijimo būdas visai patogus, jeigu norite internetą duoti keliem vartotojam. Kitas dalykas – su JoikuSoft Light sukursite vietinį tinklą duomenų perkėlimui tarp kompiuterių tiesiog bet kur, net ir lauke.

Su JaikuSoft Light lengvai perduosite 3G ar bet kokį kitą paketinį internetą iš telefono į kompiuterį su WiFi.

Parsisiųsti.

Naujos funkcijos

• UDP „tracker’ių“ palaikymas. Tai reiškia, jog nuo šiol µTorrent su serveriais galės komunikuoti UDP protokolu, kuris sunaudos mažiau serverių resursų. Tai turėtų labai gerai atsiliepti BitTorrent tinklų „tracker’iams“, kurie neturi daug resursų ir galingų serverių.
• Naujas alternatyvus komunikacijos būdas – uTP, skirtas BitTorrent srautui. Su juo klientas gali automatiškai reguliuoti tinklo srauto sąnaudas ir išvengti drąstiško interneto greičio „pagrobimo“ torrent’ams. Labai svarbu, jog ši funkcija leis jums kartu naudotis ir BitTorrent’ais, ir vis dar turėti šiek tiek srauto naršymui, pokalbiam ir pan. O svarbiausia – jos nereikia konfigūruoti, tiesiog įjungti nustatymuose ir viskas. Tai didelis pranašumas prieš QoS – technologiją, kurią sudėtinga tinkamai įdiegti ir naudoti paprastam vartotojui. uTP taip pat yra svarbi funkcija tuo, jog į µTorrent įtraukia STUN galimybes ir leis susijungti dviem „peer’am“ net jeigu jie abu yra už ugniasienių/maršrutizatorių.
• „Transfer cap“ arba „srauto matuoklės“ nustatymai padės neviršyti interneto paslaugų tiekėjo nurodytų srauto limitų – galėsite nurodyti kiek ir kada srauto galima išnaudoti. Galėsite ne tik stebėti sunaudojamo srauto grafiką, bet ir sukonfigūruoti µTorrent, jog sustotų, kai pasiekiami nustatyti limitai. Galite pasirinkti ką sustabdyti – tik parsisiuntimas, tik išsiuntimas ar viskas kartu.

Atlikti pakeitimai, lyginant su paskutiniąja µTorrent 2.0 RC2 versija (17668)

• Diskų operacijos atliekamos prieš pat automatinį sistemos išjungimą.
• Ištaisyta klaida, dėl kurios nuo šiol nebus viršijamas išsiuntimo limitas, kai calc_overhead įjungta.
• uT nurodyta tiesinga pagalbos nuoroda.
• Pagerintas parsisiuntimas/išsiuntimas naudojant maišytą TCP ir UTP režimą.
• Patobulintas torrent’o išblukinimas taip pat išblukinant progreso juostelę, kai jis sustabdomas pagal grafiką.
• Išjungtas net.calc_overhead.
• Neišblukinami „per jėgą“ paleisti torrent’ai, kai grafikas sustabdo kitus torrent’us.
• Suderinamumas su senomis išvaizdos temomis.
• Pakeista išjungto RSS srauto ikona.
• Paaštrinti ikonų kraštai.

Ši versija dar nėra galutinė ir naudojantis ja jūs turite suprasti, jog šioje versijoje dar yra klaidų ir ji nėra išbaigta.

Nuorodos
Parsisiųsti Beta (17539; 2009-12-09)
Parsisiųsti RC3 (17774; 2010-01-12)

Ko mums reikės HD skambučiams?
Jog galėtume skambinti ir matyti 1280×720@30FPS vaizdą, mums reikės tokios technikos:

• sparčios interneto linijos (pasak Skype, reikia bent 1 Mbps);
• HD web kamera (Skype pranešė apie trijų spec. sertifikuotų kamerų išleidimą su FaceVsion ir In Store Solutions);
• kompiuteris su 1,8 GHz procesoriumi (kadangi visą vaizdo medžiagos apdorojimo procesą atliks web kamera, ypač galingas procesorius tapo nebūtinas) arba TV su Skype palaikymu;
• Skype 4.2 Beta Windows sistemai.

Skype taip pat praneša, jog televizoriai jau šiais metais galės atlikti HD vaizdo skambučius. Taip taip, Skype televizijoje. Skype visiškai sėkmingai užėmė beveik visą VoIP (suprask – skambučių internetu) rinką kompiuteriuose, tačiau ne kaip sekasi su žymiai platesniais vandenimis – mobiliaisiais telefonais. Skype jau seniai gali turėti tiek paprastame Nokia telefone su GPRS internetu, tiek Symbian operacine sistema paremtame mobiliajame. Tačiau populiarumas nėra didelis, o kita vertus iš paprasto vartotojo pusės nelabai verta užsiimti Skype diegimu į telefoną. Žymiai paprasčiau ir toliau naudotis GSM/3G tinklu – juk ne taip jau brangu ir galvos neskauda… Telefonas toks kasdieniškas daiktas kaip ir televizorius. Tiesa, televizija vis praranda populiarumą. Būtent todėl Skype veržiasi ne į šaldytuvų, ne į mikrobangių, o į televizorių rinką – TV ir vėl taps naudotinas ir šį kartą ne tik laikui stumti. Kažin ar Skype susilauks didžiulio populiarumo tokiu žingsniu, nes pačio televizoriaus valdymas vis dar nėra paprastas. Pasiruošti skambučiui vis tiek reikės pastangų ir galų gale – greičiausiai dar ilgai vaizdo skambučiais bendrausime tik su artimaisiais, bet ne kasdieniškai su visais aplinkiniais.

Žengdama į televizorių rinką Skype užsitikrina populiarumą ne šiandienai, o ateičiai. Šiandien Skype skambučiai įmanomi tik su kai kuriais LG ir Panasonic HDTV televizoriais. Skype kompanija jau išbandė skambučius Taline ir teigia, jog vienintelis reikalautinas dalykas, kurį jums reikės padaryti – nusipirkti specialią TV-ready web kamerą, kuri bus suprojektuota TV ir Skype darbui kartu. Keista, tačiau kažkur dingsta visas prisijungimo prie Skype procesas (galbūt kiekviena kamera jau ir karto turės atskirą Skype vartotoją?) – apie tai Skype nepraneša. Šios spec. web kameros yra su integruotais mikrofonais, kurie bus tikrai pakankamai jautrūs, jog jums nereikėtų rėkauti atsisėdus prie televizoriaus, kaip dabar tenka dabaryti atsisėdus prie kompiuterio.

Televizoriai su Skype palaikymu rinkoje pasirodys šių metų pavasarį.

Daugiau apie Skype televizoriuose žiūrėkite pristatomajame vaizdo įraše:

Oficialus Skype pranešimas apie integracija į televiziją.
Oficialus Skype pranešimas apie 720p HD skambučius.
Skype on TV Twitter srautas.

Po ilgo laiko tarpo, kai nebuvo leidžiama atnaujinimai, pagaliau vėl sulaukėme pajudėjimo µTorrent 2.1 Alpha kūrime. Galbūt jau greitai išvysime ir Beta versiją. Galime pastebėti, jog šiuo metu µTorrent 2.0 gauna mažiau programuotojų dėmesio negu Alpha versija. Greičiausiai greitai po 2.0 versijos išleidimo gausime ir 2.1 versiją.

Atlikti pakeitimai, lyginant su paskutiniąja µTorrent 2.1 Alpha versija (17618)

• Ištaisyta keletas klaidų, susijusių su „streaming’u“.
• Ištaisyta atsijungimo nuo „seed’ų“ problema.
• Ištaisyta uTP Teredo didžiulių greičių problema ir MTU problemos kai kuriuose tinkluose.
• Įtraukti vertimai naujiems grafikų žodžiams.

Ši versija dar nėra galutinė ir naudojantis ja jūs turite suprasti, jog šioje versijoje dar yra klaidų ir ji nėra išbaigta.

Parsisiųsti (16850; 2009-10-12)
Parsisiųsti (17085; 2009-10-29)
Parsisiųsti (17350; 2009-11-18)
Parsisiųsti (17618; 2009-12-15)
Parsisiųsti (17687; 2010-01-05)

Jau senai norėjau parašyti straipsnį apie IPTABLES naudojimą. Viską darysime Gentoo sistemoje, todėl gali kilti šiek tiek nesuderinamumų tarp kitų OS dėl komandų, bet pagrindinės IPTABLES komandos tos pačios. Pavyzdyje naudosimės 2.6 kernel’iu.

Pirmiausiai turime įsitikinti, kad mūsų sistema palaiko IPTABLES, o ne IPCHAINS (tai senesnė paketų filtro versija, kuri naudojama 2.4 kerneliuose). Tai padarysime šia komanda:

# grep -i netfilter /usr/src/linux/.config

Jeigu gausime atsakymą, kuris nėra „CONFIG_NETFILTER=y“, vadinasi mes neturime IPTABLES palaikymo dabar naudojamame kernel’yje. O jeigu gausime tokį atsakymą tai galime praleisti kernel’io kompiliavimo sekciją.

Kompiliuojame kernel’į su IPTABLES palaikymu

Pirmiausiai atsisiųskime kernel’io išeities tekstus („sources“; iš www.kernel.org) ir išpakuokime į /usr/src/linux komanda:

# tar xzfv kernel*.tar.gz -C /usr/src/linux

tar.gz archyvui, o tar.bz2 archyvui būtų tokia komanda:

# tar xjfv kernel*.tar.bz2 -C /usr/src/linux

Toliau konfigūruosime kernel’į:

$ cd /usr/src/linux
# make menuconfig

Jeigu norite, tai galite naudoti „make xconfig“ komandą, bet atminkite, kad ji reikalauja Qt ir paleistų X’ų. xconfig’e galėsite naudotis paieška, o menuconfig – ne.

Einame į Networking–>Networking Options–>su Space klavišu pažymime Network packet filtering (replaces ipchains)–>įeikime į Network packet filtering (replaces ipchains) ant šios eilutės paspausdami Enter–>įjunkime Netfilter Xtables support (required for iptables), rekomenduoju nejungti kaip modulio t. y. Spauskite Space tol kol pamatysite šią eilutę pažymėta žvaigždute, o ne raide M ar iš viso nepažymėtą–>išeikime vienu lygiu aukščiau ir eikime į IP: Netfilter configuration–>įjunkime IP tables support (required for filtering/masq/nat)–>taip pat įjunkime Packet filtering. To turėtų užtekti, kad kernel’is palaikytų IPTABLES. Pabandykite sukompiliuoti ir išbandyti kernel’į (visur paspauskite Exit ir, kai iškris klausimas Do you wish to save your new kernel configuration?, paspauskite „Yes“).

Kompiliuojame kernel’į:

# make && make modules_install

Įdedame naujojo kernel’io pasirinkimą GRUB’e:

# cp arch/i386/boot/bzImage /boot/kernelis

Atkreipkite dėmesį, kad galite vietoje i386 rašyti savo platformą.

Konfigūruokime GRUB:

# nano -w /boot/grub/menu.lst

Įdėkime šias eilutes:

title=Gentoo Linux 2.6.20 # ši eilutė nurodys ką rodyti GRUB meniu kaip pasirinkimą šio kernel'io
root (hd0,0)# nurodome kur ieškoti kernel'io
kernel /boot/kernelis root=/dev/hda2 video=vesa:mytt:3,ywrap # konfigūruokime kernel'į. Jeigu nenaudojate VESA framebuffer tai ištrinkite "video=vesa:mytt:3,ywrap".

Patikrinkime ar timeout eilutėje nėra nustatyta skaičius 0. Jeigu yra tai jį padidinkime. Tai nurodys kiek sekundžių laukti kol pasirinksime kernel’į. Jeigu jo nepasirinksime tai sistema kraus tą, kuris į x-asis (x tai skaičius nurodytas default eilutėje, kernel’iai numeruojami pagal jų išsidėstymą meniu).

Jeigu turime LILO tai atlikime šiuos veiksmus:

# nano -w /etc/lilo.conf

timeout nurodykime ne mažiau kaip 0.
default reikšmę nurodykime tą meniu punktą, kurį LILO turi krauti jeigu per timeout eilutėje nurodytą sekundžių skaičių jūs nepasirinksite ką krauti.

image=/boot/kernel-2.6.20 # nurodykime kur yra kernel'is
label=gentoo # Meniu punkto pavadinimas
read-only # Uždrausime įrašymą į kernel'io particiją
root=/dev/hda3 # root particija

Ir išsaugokime konfigūracinį failą.
Dabar galima perkrauti kompiuterį ir džiaugtis nauju kernel’iu.

Instaliuojame IPTABLES

Mes pavyzdyje naudosimės Portage, nes mūsų pavyzdinė OS yra Gentoo. Jums siūlau naudotis savo sistemos paketų valdikliais (Aptitude, Yum, Pacman ir pan.).

# emerge net-firewall/iptables

Tai būtų Portage IPTABLES instaliavimo komanda Gentoo sistemoje.
Aptitude vartotojams:

# apt-get install iptables

Yum vartotojams:

# yum install iptables

IPTABLES suinstaliuota. Dabar galime pereiti prie kitos dalies – IPTABLES konfigūravimo.

IPTABLES konfigūravimas

Iš karto norėčiau paminėti, kad vartotojai, kurie tiesiog nori ugniasienės Linux distribucijoje, gali įsidiegti Firestarter (Linux ugniasienė, kuri paremta IPTABLES) arba susigeneruoti konfigūruojantį IPTABLES bash scenarijų tinklalapyje http://easyfwgen.morizot.net/gen/.

Jeigu pasirinkote konfigūracinio failo generavimą tai nueikite pateiktu adresu ir atsakykite į klausimus. Jums bus pateiktas ilgas scenarijus. Jį išsaugokite kaip „scenarijus.sh“ ir suchmodinkite:

# chmod +x scenarijus.sh

Dabar jį paleiskite:

# sh scenarijus.sh

IPTABLES dabar turėtų būti sukonfigūruota. Tiesa, tai nėra geriausias būdas apsaugoti savo kompiuterį ar tinklą nuo įsilaužėlių. Geriausia tai padaryti yra pačiam konfigūruojant IPTABLES. Būtent todėl ir rašau šį straipsnį.

Pirmiausiai turėtume pasirinkti kaip konfigūruosime IPTABLES. Mes galime sukonfigūruoti ją per bash scenarijų (panašiai kaip ir easyfwgen.morizot.net/gen, tik visą failą pasirašysime patys ir taip padidinsime saugumą) arba paprasčiausiai vykdydami pavienes komandas. Tai jau jūsų skonio reikalas.

Norėdami savo bash scenarijų paleisti jūs turite jį suchmodinti kaip ir sugeneruotą scenarijų:

# chmod +x scenarijus.sh

O paleisti jį irgi reikalautina super vartotojo teisių:

# sh scenarijus.sh

Jeigu rašysime bash scenarijų tai atminkime tokią jo konstrukciją (bash scenarijai tai paprasti tekstiniai failai susidedantys iš konsolės komandų):

#!/bin/bash
# pirmoji eilutė („#!/bin/bash“) yra būtina, o kitose eilutėse grotelės („#“ simbolis) reiškia, kad visa toji eilutė yra komentaras ir kad ir ką jūs ten berašytumėte toje eilutėje, bash’as į tai nekreips dėmesio.# pačioje scenarijaus pradžioje susirašykime konstantas, kurias naudosime. Taip vėliau sutaupysime daugiau laiko, nes nereikės atsiminti anksčiau nurodytų duomenų.
TINKLESKE=“eth0“
LANOMASK=“192.168.2.0/24“
# vėliau jos gali būti panaudojamos vietoje reikšmės rašant konstantos pavadinimą su dolerio ženklu priešais ir be kabučių.
# pavyzdžiui: iptables -A FORWARD -s 192.168.1.2 -i $VIDINE_KORTA -j ACCEPT
# komandos rašyti dėl patogumo siūlau atskirose eilutėse. Ir nerašykite komandų su grotelėmis („#“ simbolis prieš komandą), nes jas reikia rašyti be grotelių priekyje, kadangi aš grotelėmis nurodau, kad komanda privaloma vykdyti super vartotojo teisėmis, o dolerio ženklu („$“) nurodau, kad komandą patartina įvykdyti su paprasto vartotojo teisėmis.
# tai yra viskas ką jums reikia žinoti kuriant bash scenarijus.

Dabar apžvelkime didžiąją dalį komandų:

# iptables -F

Šia komanda ištrinsime buvusią konfigūracija.

Prieš sekančiąją komandą norėčiau priminti, kad INPUT – įeinantis srautas (pavyzdžiui, norint pasiekti jūsų kompiuteryje esančią serverinę tarnybą (tarkim Apache) reikia leisti srautą pro 80 prievadą (jeigu norime dirbti iš išorės su mūsų kompiuteryje esančiu Apache)); OUTPUT – išeinantis srautas; FORWARD – persiunčiamas srautas į kitą kompiuterį (jeigu norėsime pakurti maršrutizatorių tai mums prireiks šios grandinės).

# iptables -P chain DROP

Ši komanda nurodys IPTABLES blokuoti tai ką nurodome vietoje chain (INPUT/OUTPUT/FORWARD – tai tarsi taisyklių grandinės (iš angl. k. chains; kiekviena skirta vis kitam srautui), jas ir rašykite vietoje chain). Pavyzdžiui, iptables -P INPUT DROP komanda užblokuos visą įeinantį srautą. Vietoje DROP mes galime rašyti anksčiau nurodytas grandines (INPUT/OUTPUT/FORWARD). Atkreipkite dėmesį, kad IPTABLES konfigūracijoje būtina blokuoti viską, kad toliau esanti konfigūracija turėtų kažkokią reikšmę. Vietoje DROP taip pat galite rašyti kitokią užduotį, bet mes norime viską užblokuoti, o ne leisti.

# iptables -A INPUT -i lo -j ACCEPT

A opcija prideda taisyklę prie mūsų nurodytos grandinės. i opcija mes nurodome tinklo įrenginį, o j nurodome užduotį, kurią IPTABLES turi atlikti su tais duomenimis. ACCEPT – nurodydami šią užduotį mes priimame visą srautą iš lo t. y. localhost.

Nepamirškime to pačio atlikti su OUTPUT ir FORWARD:

# iptables -A OUTPUT -o lo -j ACCEPT

Atkreipkite dėmesį, kad nenaudojame i opcijos, nes i opcija nurodo įeinančio srauto įrenginį, o o nurodo išeinančio srauto įrenginį.

# iptables -A FORWARD -i lo -j ACCEPT

Šiuo metu mes galime naudotis localhost, bet negalime naudotis internetu. Jeigu taip ir yra tai galime tęsti straipsnio skaitymą kaip niekur nieko, o jeigu ne tai rekomenduoju pasiskaityti IPTABLES dokumentaciją ir paieškoti ką darote ne taip.

# iptables -A INPUT -j ACCEPT -i eth0 -p tcp -d xxx.xxx.xxx.xxx –dport x

Vietoje eth0 įrašykime tinklo plokštę (taip nepamirškime padaryti ir kitose komandose, nes apie tai, kad reikia pakeisti eth0 aš tikriausiai jau nebeužsiminsiu), kurią naudojame internetui. p opcija nurodo protokolą (TCP – Transmission Control Protocol (šiuo protokolu duomenys siunčiami „bendraujant“ dviems kompiuteriams t. y. vienas siunčia, o kitas užtikrina pirmąjį kompiuterį, kad duomenis gauna), UDP – User Datagram Protocol (juo siunčiami/gaunami duomenys tiesiog siunčiami be jokių „klausimų“ nutolusiam kompiuteriui)). Šiuo atveju tai tcp. d opcija nurodo išorinį IP (pavyzdyje xxx.xxx.xxx.xxx), su kuriuo atliksime veiksmą, bet prisiminkite, kad tai nebūtina nurodyti. Tačiau IP arba prievadą nurodyti yra būtina. dport opcija nurodo išorinį prievadą (pavyzdyje x). Jeigu prievado nenurodysime tai bus naudojami visi prievadai.

# iptables -A OUTPUT -j ACCEPT -o eth0 -p tcp -s xxx.xxx.xxx.xxx –sport

Viskas taip pat kaip ir prieš tai buvusiame pavyzdyje, tik dabar naudojame vidinius IP adresus ir prievadus ir vietoje i nurodome o opciją.

Šiomis dviem komandomis įsileisime prisijungimus iš mūsų nurodytų IP adresų per mūsų nurodytus prievadus (pvz., 21) TCP protokolu.

# iptables -A INPUT -j ACCEPT -i eth0 -p udp -d xxx.xxx.xxx.xxx –dport 21
# iptables -A OUTPUT -j ACCEPT -o eth0 -p udp -s xxx.xxx.xxx.xxx –sport 21

Čia taip pat kaip ir su TCP, tik dabar p opcijai nurodykime UDP protokolą.

# iptables -A INPUT -i eth0 -p icmp -j ACCEPT
# iptables -A OUTPUT -o eth0 -p icmp -j ACCEPT

ICMP – Internet Control Message Protocol. Turėtume šį protokolą leisti, nes be jo mes negalėsime būti ping’inami ir iškils daug kitų problemų.

# iptables -A OUTPUT -j DROP -o eth0 -d one.lt

Tokia komanda užblokuosime priėjimą prie one.lt pro eth0 tinklo plokštę.

Mano nuomone šios informacijos turėtų užtekti, kad galėtumėte sukonfigūruoti iptables (atminkite, kad straipsnis nebaigtas ir tikriausiai ateityje dar bus pildomas ir koreguojamas, todėl rekomenduojame pastoviai tikrinti Versme.net ar nėra straipsnių apie saugumą arba apžvelkite IPTABLES dokumentaciją).

Maksimalus ADSL linijos (šiuo atveju turiu omenyje ADSL2+; dar gana populiarūs ADSL ir ADSL2, tačiau ADSL2+ yra greičiausias) siuntimosi greitis gali būti 24 Mbit/s, o išsiuntimo – >1 Mbit/s, kai yra ~2,5 km nuotolis nuo jus aptarnaujančios ADSL stoties. Tuo tarpu kiti tinklai jau gali veikti žymiai didesniais greičiais, nes sąlygos būna vienodos visoje šalyje (pavyzdžiui, palydovinis internetas) ir pan. Bet visgi šiuo metu ADSL prieigos labiausiai paplitusios Lietuvoje (manyčiau mes visi žinome, kad šiuo metu TEO yra lyderis, kad ir kaip būtų apmaudu tą pripažinti). ADSL2+ (dar žinomas kaip ITU G.992.5) liniją galima dar labiau pagreitinti sumažinus SNR (Signal to Noise Ratio) ir sujungus su kita linija.
TEO per savo ADSL linijas naudoja tik 2 laidus, tačiau vietoje 4P2C (2 Connectors arba kitaip sakant 2 laidai/kontaktai, 2P reikštų 2 pin t.y. 2 įdubimai) RJ-11 kištukų aš rekomenduočiau pirkti 6P6C kištukus. Vienu eina informacija, o kitu srovė (galite patikrinti vieną iš laidų palaižydami… O sujungus ar darant trumpą jungimą galima su telefonu pastebėti, kad tarsi kuriamas skambutis). Pagal standartus tie laidai turi būti (kalbu apie tuos, kurie jau išvedžioti namie telefonams nuo paskirstymo dėžučių) raudonas ir žalias. Jie jungiami prie vidurinių kontaktų. Laidus galima sumaišyti vietomis. Kai jungiate laidus ir juos priveržiate varžtais, tai patariu, kiek įmanoma labiau apsisaugoti nuo tiesioginio ir netiesioginio kontakto. Gali būti taip, kad iš vieno laido einantis signalas paklius į kitus laidus ir gausis mišrainė. Modemas tiesiog pradės streikuoti (dažniausiai jeigu pajungtas tik srovės laidelis, tai jisai bando jungtis, bet ryšys nutrūksta dar nespėjus prisijungti). Tiesa, turėčiau pasakyti, kad dviejų laidukų sistema (kitaip dar vadinama POTS) yra gana sena, tačiau populiari. Jau populiarėja naujesnės sistemos veikiančios net su 6 laidais. Būtent todėl rekomenduoju naudoti 6P6C RJ-11 kištukus. Jie tiks dar gana ilgai, o jeigu vedžiojate laidą, tai tikriausiai jis bus su daug gyslų ir jas visas galėsite iš karto panaudoti nors jos ir nereikalingos. Visgi ADSL tėra tik sąsaja (interface) ir POTS pasijungimas čia ne prie ko. Tačiau teko apie tai užsiminti, nes be ryšio mes neturėsime ADSL.
O kaip gi ADSL veikia? Tikriausiai tokį klausimą turėjome galvoje. Visi suprantame, kad viskas vyksta elektros impulsų pagalba. Iš tikrųjų svarbiausia yra impulsų dažnis. Kiekvienam dalykui skiriamas skirtingas dažnis, nes kitokio kelio turėti sparčią ADSL (tarp kitko, tai leidžia vienu metu naudotis daugeliu paslaugų) prieigą mes neturime. Telefonai veikia nuo 0 iki 4 kHz, siunčiama informacija nuo ~26 kHz iki 138 kHz, o tai ką atsisiunčiate jūs gaunate nuo 138 kHz iki 1104 kHz dažniais.

Tolesnė straipsnio dalis apie dažniausiai pasitaikantį protokolą, kuriuo jungiamasi prie interneto per ADSL – PPPoE.
Pažodžiu tai būtų Point to point portocol over ethernet. Lietuviškai taškas į tašką per tinklo plokštę. Galima naudotis ir USB įrenginiais. Tada tinklo plokštė tik emuliuojama, t.y. ji būna virtuali. Senesnės Windows negu XP negali dirbti su PPPoE, nes jose nėra tam skirtų tvarkyklių. Rekomenduoju RAS-PPPOE. Tai būtų viskas, ką reikia žinoti apie ADSL.

// One-shot position request:
navigator.geolocation.getCurrentPosition(showMapCallback);function showMapCallback(position) {
// Show a map centered at (position.coords.latitude, position.coords.longitude).
}

Šis kodas suaktyvuos „geolocation“. Tiesa, nei gauti žemėlapį, nei ką nors daugiau nei koordinates – nepavyks. Deja, „geolocation“ palaikymas vis dar pačioje pradinėje kūrimo stadijoje. Greičiausiai, kol „geolocation“ nebus paskelbta išbaigta technologija, Opera naršyklėje jos irgi nematysime.

Opera naudojama Skyhook tarnyba neleis jums tiesiog kurti savo programų su „geolocation“. Jūs privalėsite užregistruoti programas loki.com puslapyje.

Parsisiųsti: http://snapshot.opera.com/windows/opera_wingogi_geo.zip

FreePOPs proxy serverio įdiegimas

Šis serveris gali būti puikiai pritaikytas.
Serverio programinę įrangą galime parsisiųsti iš www.freepops.org. Parsisiuntę paleiskime instaliacinį failą ir viską vykdykime tokia seka: I like free software and I accept this license–>Continue–>Install–>Close–>No. Serveris instaliuotas.
Dabar galime paleisti serverį: Start–>Programs–>FreePOPs–>FreePOPs.
Pagal numatytuosius nustatymus serveris dirba 2000 prievadu. Todėl nepamirškite pašto programoje nurodyti ne standartinį „110“, o „2000“ prievadą.

Taip pat jūs galite FreePOPs serverį instaliuoti kaip tarnybą. Tada serverį galėtumėte valdyti iš services.msc ir leisti jam užsikrauti kartu su kompiuteriu, nesvarbu koks vartotojas prisijungs prie Windows. Tai galima padaryti šitaip: Start–>Programs–>FreePOPs–>Service–>Install service (-b 0.0.0.0). O jeigu norite, kad serveris dirbtų ne 2000 prievadu, o 110 tai vykdykite: Start–>Programs–>FreePOPs–>Service–>Install service (-p 110 -b 0.0.0.0).

MagicMail Monitor paruošimas darbui su proxy serveriu

Pirmiausiai parsisiųskime patį MagicMail Monitor ir jį sukonfigūruokime būsimam naudojimui su GMail. Keliaukime į http://mmm3.sourceforge.net/ ir parsisiųskime programą. Ją išpakuokime bet kur ir paleiskime išpakuotąjį Magic.exe failą. Prieš mus turėtų atsirasti MagicMail programos langas.

Paspauskime File–>New ir taip sukurkime naują MagicMail profilį. Kiekvienas profilis saugomas atskirame faile. Tą failą galima atidaryti su MagicMail, t. y. per „Open with…“ dialogą. Iš karto dar nesukūrę naujų pašto dėžučių išsaugokime profilį: File–>Save. Nurodome kur saugoti ir spaudžiame mygtuką „Save“.

Spauskime klavišą Insert ir taip programoje sukurkime naują pašto dėžutę. Pasirinkime „Create Empty“ ir spustelėkime mygtuką „OK“. Atsidariusį langą užpildykime taip:

Vietoje proxy serverio adreso įrašykite localhost (jeigu serveris paleistas tame pačiame kompiuteryje), IP adresą arba kompiuterio vardą, kuriame įdiegtas FreePOPs serveris. Vartotojo vardo vietoje įrašykite savo el. pašto adresą (nebūtinai GMail, bet el. pašto adreso domenas privalo būti nurodytas šiame tinklapyje: http://www.freepops.org/en/viewplugins.php).

Nuspaudę mygtuką „OK“ mes jau galime tikrinti pašto dėžutę. Tiesiog nuspauskime klavišą F5 ir laukime kol bus parsiųstas mūsų el. paštas. O tuo metu stulpelyje „Status“ mes galime matyti kas vyksta.

Apibendrinimas

Pabaigai galiu pasakyti, jeigu naudojate MagicMail Monitor su kita programa, tai tikrai neapsimoka kurti proxy serverį ir apskritai naudoti šią programą. Jeigu jums el. paštas nėra toks svarbus, kad jį reikia tikrinti kas kelios sekundės, o jūs dar dirbate su kompiuteriu ir labai svarbu resursai, tai rekomenduoju nenaudoti šios programos. Jūs turite atkreipti dėmesį į tai, kad čia tik „Monitor“, t. y. iš esmės pagrindinė funkcija – tik rodymas ar yra naujų laiškų. O dėl serverio tikiuosi jūs irgi atkreipiate dėmesį, kad jis ryja daugiau srauto negu pašto tikrinimas tiesiogiai per pop.gmail.com.