Google+ iš kitų socialinių tinklų greičiausiai išsiskiria tuo, jog tai… Google. Kai kas mano, kad Google sukūrė šį socialinį tinklą vien todėl, nes Facebook nesutiko leisti indeksuoti duomenų paieškos sistemoje. Jei šiam Google kūriniui pasiseks atsipjauti socialinių tinklų vartotojų pyrago (pateikta žemiau), tai paieška taps dar tikslesnė, o reklama – pastebima ir kartais netgi naudinga. Puikus pavyzdys – Facebook Ads, leidžiantis reklamos užsakovui pasirinkti labai tikslią ir konkrečią auditoriją, nurodant raktažodžius, informacijos apie vartotoją reikalavimus (pvz., amžių, pomėgius) ir pan. Kyla tik vienas klausimas – ar nenutiks taip, kad Google paieška naudotis taps beveik neįmanoma, kai prireiks ieškoti dalyko, kuriuo nesidomėjai niekada gyvenime. Juk jei Google bandys „supersonalizuoti“ paieškos rezultatus, tai tuo pačiu jie taps mažiau palankūs nepopuliariem paieškos objektam.

Pakvietimai
Jei norite gauti pakvietimą, tiesiog pakomentuokite šį įrašą ar rašykite googleplus@versme.net.

Trumpas Google+ pristatomasis filmukas

Nuorodos
Google+

Fotografavimo „geležis“
Kameroje įmontuota 1/2.33″ CCD matrica su 14,5M taškų, iš kurių 12,1M – efektyvūs. Nuotraukos palaikomos nuo 640 pločio iki 4000×3000 (4:3), 4176×2784 (3:2) ir 4320×2432 (16:9) dydžių. Filmuojama 1280×720 rezoliucija @ 30 fps. Visas šis gėris maitinamas šviesa per F3.3-4.9, 25-300mm, 10 elementų 8 grupėse, 12x optinio priartinimo LEICA DC VARIO-ELMAR objektyvą su Power O.I.S stabilizacija. Negana to, fokusuoti galima ne tik į 11 taškų, bet ir sekti fokusuojamą objektą su AF Tracking. Bandant šią funkciją pastebėjau, jog veiksminga ji tik ant labai išsiskiriančių iš fono objektų.

Tačiau labiausiai džiuginęs dalykas šios kameros technikoje buvo jautrumas. Jį galite pasirinkti nuo ISO 80 iki ISO 1600. Taip pat yra kažkoks High Sensitivity Mode, kuris turėtų automatiškai nustatyti jautrumą nuo ISO 1600 iki ISO 6400, bet man užtenka ir ISO 800 norint fotografuoti žvaigždes, tai kam gali reikėti ISO 6400? Prie tokio rankiniu būdu valdomo jautrumo (yra ir automatikos pasirinkimas) tereikia gero išlaikymo mechanizmo, kuris šiame fotoaparate yra su rankiniais nustatymais nuo 1/2000 iki 60 sekundžių. Bandžiau viską – fotografavimą naktį prastai apšviestose vietose lauke, rūsyje, gatvėje, viską buvo galima atlikti be blykstės, tačiau triukšmo kaina. Suprantama, stovas ar bent jau atramos taškas vis tiek lieka rekomenduotini.

Fotografavimas ir filmavimas
Kameros lyginti su pigesnėmis tiesiog neverta. Iš karto matosi ryškus skirtumas ir suprantate, jog pinigų į balą neišmetėte. Nuotraukos raiškios, spalvos tikroviškos. Fotoaparatas gali ne tik atpažinti žmonių veidus, bet juos įsiminti, rūšiuoti nuotraukas pagal veidus. Veidas gali būti aprašomas vardu ir netgi trimis veido nuotraukomis.

Filmuojant 30 kadrų per sekundę užtenka su kaupu, vaizdas fokusuojamas vidutiniškai greitai, o garsas žymiai geresnis nei anksčiau turėtos Sony DCR-SR290E kameros, kuri dirbo su Dolby Digital 5.1. Tačiau yra ir problemų. Labai erzina, kai filmuojant lauke viską sugadina saulės spindulėlis kadro kampe. Nežinau ar čia Norvegiška saulė kalta, bet filmuojant labai šviesius objektus kaip kad saulė ar labai ryškus ekranas ar lemputė šviesiausiose vietose atsiranda vertikalios juostos per visą kadrą.

Nuorodos
Panasonic DMC-TZ10 puslapis DPreview.com.

Tiek maršrutizatorių, tiek nešiojamąjį kompiuterį pirkau Elektromarkt, Kauno Akropolyje. Jų vardas čia svarbus ne tiek dėl prekių kokybės, kiek dėl viso pinigų grąžinimo proceso. Nusprendžiau susigrąžinti pinigus, nes D-Link – tai žaidimas ar paklius kokybiškas, o Asus – tai brokuota serija.

Pirmas bandymas su maršrutizatorium (pradžia 2010-03-15)
Atėjus į parduotuvę pirmiausiai vengiama priimti prekę pinigų grąžinimui – bandoma išaiškinti, kad negali imti ir tiesiog grąžinti pinigų. Šalia stovi iškaba „prekės atgal negrąžinamos“. Tačiau toks įstatymas – privalo grąžinti, jei tik prekė nekokybiška arba nepraėjo 14 dienų. O gal jie prekiauja tik daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklėse nurodytomis prekėmis?

Tai ar ji nekokybiška, ar ne, Elektromarkt negali patikrinti parduotuvėje. Siūlo siųsti į garantinį, kad gautų pažymą, jog prekė tikrai nekokybiška ir ar kaltas gamintojas. Man tai atrodo pakankamai sąžininga, tad su tuo sutinku ir jie išsiunčia ją į garantinį. Žinoma, problemos aprašymą reikia vos ne raidė į raidę padiktuoti – juk ne visi žino kas yra 802.11n tinklas ir kaip jis rašomas, nors užrašytas didžiuliu šriftu ant pakuotės… Pakuotės niekas netikrino. Iš karto parašė, jog pateikiau pilną komplektaciją. Jų bėdos, jei ką pamiršau, o jie nenori net pabandyti ištestuoti prekės parduotuvėje.

Pasirašau tik po garantinio remonto aktu. Susitariam, jog gavę prekę atgal man paskambins (kad būtų aiškiau – tai neįvyko) ir praneš apie prekę, kai tik ją gaus, ir tai turėtų įvykti iki 2010-03-20. Grįžęs namo remonto akte randu krūvas rašybos ir gramatikos klaidų, o vienoje vietoje klientas nurodytas visai ne aš. Pastabose nenurodyta, jog noriu tik pažymos apie nekokybiškumą. Visas dokumentas kaip paprastam garantiniui. Tikriausiai pamiršo redaguodami šabloną.

Po antrojo bandymo grįžau į parduotuvę (2010-03-24) ir užpildžiau raštišką prašymą grąžinti pinigus. Nors per pirmą bandymą man sakė, jog garantinis užtruks mažiau nei savaitę, taip nebuvo. Todėl užpildžiau prašymą, jog būtų suteiktas tikslus terminas. Vėlgi pasako, jog man paskambins (kad būtų aiškiau – tai irgi neįvyko). Tačiau taip pat pasakė, jog maršrutizatorių parduotuvėje jau turės ketvirtadienio (25 d.) antroje pusėje. Ateinu 26 d., nors žinau, jog pagal įstatymą jiems atsakyti daviau dar 10 dienų. 26 dieną jie man pateikia tokį atsakymą:



„Maršrutizatorius buvo perduotas į UAB „D-Link Baltija“ garantinį servisą apžiūrai. Patikrinus maršrutizatorių, pareikšti gedimai nebuvo pastebėti. Taip pat profilaktiškai buvo atnaujinta maršrutizatoriaus programinė įranga. Kadangi gedimų nebuvo aptikta, UAB „Elektromarkt“ atsisako grąžinti sumokėtus pinigus už pirktą prekę.“

Na, ką gi, nesutinka grąžinti, tai nesutinka. Ką daryti… Neturiu tiek laiko susitariu, jog maršrutizatorių pasiimsiu vėliau ir po valandėlės grįžtu. Tada man pasiūloma maršrutizatorių pakeisti į kitą. Aš įeinu į parduotuvę ir joje apsidairau, tačiau nieko kokybiško nematau. Tada staiga suvokiu, jog mane apgaudinėja – jie patys supranta, kad maršrutizatoriui remontą atliko (programinę įrangą tai perrašė, o pasak daug internetinių komentarų būtent tai ir ištaiso D-Link’ų problemas) ir, jog jis iš tiesų buvo nekokybiškas. Visa bėda, jog dabar teturiu tik šį įrašą ir jokios vilties įrodyti kas buvo:

Tačiau dar blogiau – nuėjus į garantinį ir paprašius įjungti maršrutizatorių jis neįsijungė. Juk jis kokybiškas! Įsijungė tik po 5 min. iš antro karto. Grįžus namo neišeina jo užkrauti – įkišus laidą į kompiuterį nerandamas joks DHCP serveris. Ar kažką praleidau? Ak, taip, juk dar ir UAB „D-Link Baltija“ išrašą teikėsi pateikti ir parašą padėti po atsakymu į prašymą grąžinti pinigus, bet tik paprašius.

Antras bandymas
Per Login 2010 Asus UX30 staiga išsijungė. Įjungiau – veikia. Paveikė pusvalandį. Įsidėjau atgal į kuprinę. Po dar trupučio laiko išsitraukus jis nebeįsijungė. Nebesikrovė taip pat. Nesudaužtas, net nesubraižytas.
Nunešus į Elektromarkt buvau šiek tiek nustebintas – šį kartą nors konsultantė ta pati, užpildėm tokį patį garantinio remonto aktą ir tada BUM! Duoda rašyti prašymą grąžinti pinigus. O kai per pirmą bandymą buvau vienas, tai greičiausiai svarbiausias dalykas buvo šypsotis, o ne grąžinti man pinigus ar bent sudaryti sąlygas turėti tokią galimybę? Na, bet nesistebiu – greičiausiai į tokius klientus žiūrima kaip į žioplius, nes Elektromarkt vadovybė (pvz., direktorė Daiva Klibavičienė) pinigų negrąžina už prekes – tiek kokybiškas, tiek nekokybiškas. Ir čia aš ne iš savo patirties sakau, o cituoju konsultantės žodžius.

Šį kartą prekė siunčiama į garantinį, jog patikrintų ar visos apsaugos vietoje, ar niekas nesulieta. Matyt kaltas aš (sarkazmas)! Kompiuterį atgavus po 11 dienų gaunam atsakymą su Teisingumo Ministerijos 7R-4988 rašto kopija (kurią, beje, turėjau irgi išsireikalauti, nors pagal įstatymą jie ir taip turi ją pridėti, bet gi jų nuomone tai greičiausiai nėra reikšminga ir vartotojui TIKRAI aišku kas tame 7R-4988 rašte rašoma… (sarkazmas)), kurioje Teisingumo Ministerija dėsto savo nuomonę apie Civilinio Kodekso pastraipų interpretavimą prekybos srityje. Atsakyme teigiama, jog atsisakoma grąžinti pinigus dėl gedimo mažareikšmiškumo. Gedimas BIOS’ų. Tiems, kas nežino – be BIOS’ų kompiuteris ne tik užsikrauti, bet ir įsijungti ar pasikrauti negali! Paprašius nurodyti kur tiksliai minima, jog esant mažareikšmiam gedimui Teisingumo Ministerija tuo raštu leidžia negrąžinti pinigų ir koks tada jau būtų reikšmingas gedimas, atsakymo negavau – tik parodė kelias pastraipas, kurias perskaičius buvo akivaizdu, jog kalbama labai abstrakčiai, neaiškiai ir visiškai palankiai tik pardavėjui.

Ir pabaigai trumputė citata iš garantinio remonto akto: „Pametus šį priėmimo perdavimo aktą prekė negrąžinama. Pametus šį dokumentą būtina atvykti į parduotuvę, kurioje palikote prekę ir su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.“. Tai gražinat ar ne?

Iš abiejų bandymų išmokau vieno dalyko: konsultantai nieko nežino ne tik apie prekę (o turėtų žinoti, pagal įstatymą), bet ir apie pinigų susigrąžinimą – jie net nėra tuo suinteresuoti. Todėl privalote patys žinoti ką daryti ir kaip, jog pavyktų pinigus susigrąžinti sklandžiai, nors šiuo krizės laikotarpiu vargu ar tai pavyks padaryti.

Trumpa atmintinė
Visoms prekėms, kurių nenurodomas garantinis terminas, pagal įstatymą priskiriama 2 metų garantinis terminas. Vartotojų Teisių Gynimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalis.
Nusipirkę kokybišką prekę, 14 dienų po pirkimo jūs turite teisę ją pakeisti į analogišką sumokant kainų skirtumą, o jeigu tokios pardavėjas neturi jo nurodytoje vietoje, galite ir susigrąžinti pinigus. Tačiau privalote įrodyti, jog pirkote iš to pardavėjo ir prekė privalo būti prekinėje išvaizdoje t. y. su pakuote ir pilna komplektacija. Civilinio kodekso 6.362 straipsnis.
Nusipirkę nekokybišką prekę, lengvai ją galite grąžinti ir:
1) reikalauti padengti žalą (ji turi paveikti turtą arba sveikatą);
2) reikalauti pakeisti prekę kita ta pačia preke arba kitokia analogiška;
3) reikalauti pašalinti prekės trūkumus;
4) reikalauti padengti prekės trūkumų šalinimo išleidas;
5) reikalauti sumažinti prekės kainą;
6) reikalauti grąžinti pinigus.
Visi, išskyrus 6-ąjį, punktai turėtų būti vykdomi tuojau pat. Tuo tarpu 6-ąjam duodama 10 dienų. Pinigų gražinimo prašymui rekomenduotina rašyti raštišką prašymą. Jeigu pardavėjas atsisako išmokėti prekės kainą, jis privalo apie tai jums pranešti raštiškai per 10 dienų pridedant visas dokumentų, kuriais remiantis produktas nustatomas nekokybišku, kopijas.

Svarbūs dalykėliai, į kuriuos rekomenduočiau atkreipti dėmesį

• Pinigų grąžinimo nepaspartins bandymas motyvuotai paaiškinti kodėl norite pinigų, o ne garantinio. Greičiau yra tiesiog parašyti prašymą pinigus grąžinti.
• Privalote pateikti raštišką prašymą grąžinti pinigus.
• Į jūsų raštišką prašymą grąžinti pinigus privalo būti atsakyta išsamiai raštiškai su visomis įstatymų dokumentų kopijomis per 10 dienų.
• Būtinai paprašykite prašymo grąžinti pinigus kopijos su konsultanto antspaudu/parašu ar kitu patvirtinimu, jog tai nebuvo padirbtas dokumentas ir jis buvo pristatytas, kada ir buvo pristatytas.
• Pinigų grąžinimas teoriškai pagreitina garantinį aptarnavimą. Mat atiduodami prekę siuntimui į garantinį servisą patikrinimui, jūs duodate jiems tik 10 dienų. Tad pinigus susigrąžinti dažnai yra greičiau negu susiremontuoti prekę.
• Raštiškas prašymas grąžinti pinigus nėra niekaip susijęs su garantiniu aptarnavimu, todėl pinigus susigrąžinti galite toje pačioje parduotuvėje, o perdavimo garantiniam remontui aktas nesiskaito kaip raštiškas prašymas, net jeigu pastabose parašyta, jog reikia tik pažymos apie nekokybiškumą. Kitaip sakant – parduotuvėje būtinai pateikite prašymą grąžinti pinigus visiškai ant atskiro lapo. Dažniausiai prašymą galite parašyti tiesiog parduotuvėje jų formoje.
• Bjaurus dalykas tos klaidos, bet nebijokite vardan vėlesnių problemų perskaityti žodis į žodį visus dokumentus ir ieškoti klaidų. Mano atveju – padaryta virš 5 rašybos klaidų ir vienoje vietoje vietoje kliento „Ernesto …“ įrašytas kažkoks „Kastytis M…“. Pagal civilinį kodeksą tai nėra svarbu, nes procesas turi vykti be žodinio nagrinėjimo, o su tiksliniu nagrinėjimu kas ko nori.
• Nusipirkę prekę, nepasirašinėkite po garantiniu talonu. Įdėmiai perskaitykite jo turinį ir saugokite jį iki pirmojo gedimo, tačiau jokiu būdu nepasirašinėkite po juo. Vartotojų apsaugos įstatymo 16 straipsnis numato, jog jeigu šis talonas pažeidžia jūsų teises – jis yra neteisėtas. O dažniausiai jame jums nėra suteikiama jokių teisių, tad pasirašydami jūs tik pralaimite. Tačiau be talono jūs neįrodysite, jog prekę pirkote iš kur pirkote – joje yra serijinis numeris, o čekyje – ne.
• Pagal civilinio kodekso 6.364 straipsnio 4 dalį jūs galite reikalauti grąžinti ne tik pirkimo metu sumokėtų pinigų, bet ir prašymo rašymo metu buvusios prekės kainos. Jeigu prekė pabrango – jūs laimite.
• Jeigu nuo pirkimo nepraėjo 14 dienų – turite teisę (civilinio kodekso 6.362 straipsnis) pasikeisti tiek kokybišką, tiek nekokybišką prekę į analogišką kitokių matmenų, formos, spalvos, modelio ar komplektiškumo. Jeigu keičiant daiktus susidaro kainų skirtumas, pirkėjas su pardavėju privalo atsiskaityti pagal perskaičiuotas kainas. Šią prekę renkatės pardavėjo nurodytoje vietoje – ji gali būti net ir kitame mieste. Jeigu tokių prekių nėra pardavėjo nurodytoje vietoje, pardavėjas privalo grąžinti sumokėtus pinigus. O jeigu rinktis yra iš ko – jūs liekate ant ledo. Dėl kainų skirtumų apmokėjimo rekomenduoju atidžiau rinktis pardavėją.
• Norint susigrąžinti pinigus reikalinga tik prekė ir čekis, garantinio talono nereikia. Tačiau jis gali būti reikalingas, jeigu jame nurodyti prekės duomenys (pvz., serijinis numeris), padėsiantys įrodyti, jog šią prekę pirkote iš pardavėjo.
• Pinigų už prekę susigrąžinimui negalioja garantinis terminas – pinigus galite susigrąžinti su net 2 metų ieškinio senaties terminu.
• Bet kurie nekokybiškumo požymiai atsiradę per pirmus 6 mėnesius yra laikomi buvusiais pirkimo metu.

Nuorodos
Vartotojų teisių gynimo įstatymas.
Civilinis kodeksas.

Dar kelis mėnesius padirbo be problemų, kai vieną dieną nustojo gaudyti TEO DHCP serverį (vienas iš naujųjų Zebra Plius planų). To pasekoje vietinis tinklas veikė, tik pačio interneto nebuvo. Tokią problemą jau teko turėti – tą kartą problema buvo TEO pusėje. Skirtumas toks, jog perjungus maršrutizatorių į „bridge“ režimą (t. y. išjungus jo „maršrutizavimo funkciją“) ir prie modemo prijungus tik vieną kompiuterį, interneto neturėsite jeigu problema pas TEO, o jeigu kompiuteris prie interneto prisijungs be problemų – problema jūsų maršrutizatoriuje. Taip jau atsitiko, kad šį kartą kaltas pasirodė maršrutizatorius. Perjungiau jį į „bridge“ režimą ir kelias dienas iki kito maršrutizatoriaus pirkimo internetu naudojausi tik viename kompiuteryje. Be didesnių problemų galėjau prisijungti ir kitą kompiuterį per papildomą tinklo plokštę – tik nepatogu, juk laido į kitą kambarį nesivesi.

Pasitaikius progai panaršiau po lietuviškas elektronines parduotuves. Praktiškai visur vyravo D-Link produktai ir visoks negirdėtas šlamštas. Apie D-Link jau esu girdėjęs daug blogų atsiliepimų. Tačiau paskaičiau apie kelis naujesnius jų produktus komentarus ir nusprendžiau, jog už suprantamą kainą galiu juos „paremti“. Mat Linksys Lietuvoje nepavyko rasti už padorią kainą ir išorinėmis WiFi antenomis. Taigi, nulėkęs į parduotuvę nusipirkau D-Link DIR-615. Už analogišką kainą galėjau įsigyti D-Link DIR-320, kuris akį labai traukė savo USB jungtimi.

Prieš apsilankydamas parduotuvėje pabendravau su keliais užsieniečiais, jau kelis mėnesius naudojančius šiuos D-Link’us – atsiliepimai buvo puikūs, ypač apie DIR-320. Šis maršrutizatorius USB jungtį su gamykline programine įranga gali naudoti tik spausdintuvo dalinimui. Daugiau su gamykline įranga ničnieko negausit. O ir tas spausdintuvo dalinimas bus toks, jog į kompiuterį pirmiausiai reikės iš disko įdiegti spausdintuvo tvarkykles ir dar naudojant specialią D-Link programą – tikrai nepatogus būdas. Tačiau į maršrutizatorių įdiegus DD-WRT prie USB jungties galėsite ne tik prijungti „flash’ą“ ar HDD, bet ir USB šakotuvu prijungti kelis įrenginius vienu metu. DIR-320 palaiko 802.11b/g ir turi tik vieną WiFi anteną, tuo tarpu DIR-615 turi dvi antenas ir palaiko 802.11b/g/n tinklus. Į DIR-320 įdiegti DD-WRT pavyks, o į DIR-615 – ne. Tad pagrindinis pasirinkimas buvo tarp ypač didelio funkcionalumo (D-Link DIR-320) ir didelės spartos bei veikimo atstumo (D-Link DIR-615 su 802.11n Draft 2.0 2.4Ghz 20/40Mhz). Pasirinkau D-Link DIR-615.

Praleisiu viską apie įpakavimą: jis nieko neišsiskiriantis, ant dėžučių D-Link rašo tokį patį „šlamštą“ kaip ir kiti gamintojai: maršrutizatorių pajungsi per tiek ir tiek žingsnių, maršrutizatorius toks ir toks, neįtikėtinai paprastas nustatyti ir paleisti. Skirtumas tik tas, jog D-Link, bent jau šį kartą, neišpildo to, ką pristato. Kad maršrutizatorių pilnai paleisti – jį reikėjo perkrauti bemaž 5 kartus (įskaitant nesėkmingus pekrovimus, po kurių kažkodėl maršrutizatorius vis dar dirbo senais nustatymais). Tuo tarpu ant dėžutės rašo „3 simple steps“. Man, rodos, kažkas pamiršo įskaičiuoti, jog kištuko ištraukimas ir įkišimas į lizdą irgi turėtų būti įskaičiuotas kaip žingsnis… Pirmą dieną 802.11n tinklas neveikė ilgiau valandos – greitai su kai kuriais kompiuteriais nebegalėjau prisijungti. 802.11n tinklo išjungimas padėjo. Nuo sekančios dienos viskas veikė be didesnių problemų, net įjungus 802.11n. Stebuklas. Įdomu ar amžinas.

Netrukus vėl paleidau į darbą visus tris WiFi tinklus („repeater’iai“). Galėjau išmatuoti spartumą. Kompiuteriuose naudojant tuos pačius WiFi adapterius nustačiau, jog, tomis pačiomis sąlygomis 802.11g veikia vidutiniškai 1-3 MB/s greičiu (siunčiant duomenis RAW t. y. nenaudojant jokio protokolo – tiesiog naudojant tc ar ką kitą), o 802.11n 7-11 MB/s. Nors 802.11n čia tik Draft 2.0 130 Mbps, toks greitis yra pakankamai didelis palyginus su tokiu, kokį turėtumėm gauti 802.11g. Turint tokį greitį jau galima per vietinį tinklą žiūrėti 720p kokybės suspaustus filmus.

Deja, tokių gerų įspūdžių pamatęs tinklo stiprumą neturėjau. Kai kurie „specialistai“ rekomenduoja, jog perkamas maršrutizatorius būtinai turėtų bent dvi antenas. Tada pirkėjas neteisingai supranta. Antenos skirtos ne tam, kad savaime padidintų signalo stiprumą, o tam, kad būdamos skirtingose pozicijose galėtų jį išplėsti platesniu kampu. Antenos ne šiaip sau išorinės ir sukiojasi. Jas sukiojant galima gauti geresnį WiFi signalą atitinkamose vietose. Kai tų antenų dvi ar daugiau – tai ir vietų, kuriose galite pagerinti signalą pakreipdami anteną, padaugėja. Klystate, jeigu manote, kad tai taikoma tik kryptinėms antenoms – dvi omni antenos skirtingomis pozicijomis taip pat paskleis tinklą plačiau ir nebus „juodųjų“ vietų. Tačiau kad ir kokios tai būtų antenos – jos neišplės jūsų tinklo atviroje erdvėje toliau. Pastačiau maršrutizatorius vieną ant kito, kaip tą dariau prieš kelis mėnesius vasarą atviroje erdvėje. Vasarą matavau skirtumą tarp SMC 7904WBRA2 ir Buffalo WHR-125, kuris giriasi platesnia aprėptim. Iš tikrųjų, abu maršrutizatoriai turėjo tokią pačią WiFi aprėptį, todėl testavimui naudojau Buffalo, kuris patogesnėje pastatoje dalyje. Su NetStumbler pamatavau signalą – praktiškai visose vietose skirtumas buvo vos 10 dBm:

802.11g 2 antenos prieš vieną

Su NetStumbler testavau tik 802.11g tinklą. 802.11n tinklas turi platesnę aprėptį ir didesnį greitį – jį pavyks pagauti dar keliais metrais toliau negu 802.11g. Tačiau visą esmė kainoje – kiek mes mokame už tas dvi antenas? Nežinau kaip kitiem vartotojam, bet mano situacijoje, kai šio maršrutizatoriaus paskirtis buvo ne skleisti WiFi ryšį, o tik perduoti internetą per WiFi į kitą maršrutizatorių („repeater’į“), tai tiek mokėti neapsimokėjo. Greičiausiai būčiau neapsirikęs paėmęs vieną naujesnių Linksys’ų su 802.11g ir vidine antena. Tačiau reikia pripažinti – jeigu žiūrim į kainą ir funkcijas, kurias gaunam, tai D-Link’as geresnis negu naujausi Linksys’ai su vidinėm antenom.

Gaila, bet to apie kokybę nepasakyčiau. Dabar pastebėjau, jog išsiuntimas per WAN pasidarė spartesnis negu anksčiau per SMC 7904WBRA2. Tačiau to kaina – kartais kai kurios užklausos laukia eilėje. Jeigu atidarysite 100 puslapių vienu metu ir siųsitės filmą, tai greičiausiai plika akimi matysite kaip naršyklė juos krauna iš eilės visą amžinybę.

Specifikacijos
Nieko ypatingo už 165 Lt:

• 802.11b/g/n(draft 2.0) 2.4Ghz 20/40Mhz;
• dvi antenos;
• 4 RJ-45 100BaseT jungtys;
• WiFi Protected Setup mygtukas;
• stovas;
• papildomos keturios „pagalvėlės“ kojelėms;
• diskas su instrukcijomis ir konfigūracijos programa;
• gąsdinantis lipdukas „Prieš naudodamas įdėk CD ir pamatyk mūsų reklamą“;
• AC adapteris, kurį pirmą kartą išjungęs ir netyčia prilietęs kontaktą „gavau per nagus“.

Pirmiausiai išpakavus maršrutizatorių jį reikėjo sukonfigūruoti. Iš karto uždėjau slaptažodį. Tai pirmas maršrutizatorius, kurį matau prašantį prisijungimą patvirtinti „captcha“ tipo paveikslėliu:

Tačiau ne tik tai erzina. Dar labiau sunervina, jog pilnas nustatymų išsaugojimas gali užtrukti iki 2 minučių, tuo tarpu perkrovimas trunka net 42 sekundes, kai analogiškas maršrutizatorius užsikrauna per 30 sekundžių:

Kartu pridedamas stovas ganėtinai naudingas tik, kai nenaudojate laidų – su laidais šis maršrutizatorius tampa labiau priklausomas nuo jų negu nuo savo kojų:

Truputis pačio maršrutizatoriaus apžvalgos:

Kitų vartotojų pastebėjimai apie D-Link
Internete plyti prieštaringos nuomonės ir diskusijos apie D-Link produktus. Vieni nusivylę prastai veikiančiais produktais, kitiem jie tiesiog veikia. Žymiai daugiau nusivylusių, kuriem į rankas pakliuvo nekokybiški produktai.

Tik nusipirkęs ir plačiau pasidomėjęs apie D-Link DIR-615 supratau vieną globalų dalyką apie prekių pirkimą: niekados neskaityk tokių apžvalgų kaip ši, o skaityk tokių apžvalgų komentarus. Buvo ganėtinai sunku surasti negatyvią apžvalgą. O štai negatyvių komentarų po tomis apžvalgomis – pilna. Žinoma, ir pozityvių yra.

Beje, įdomus dalykas, D-Link’ai turi „mistinę“ savybę: jų WiFi indikatoriai nuolatos mirksi. Kodėl? Taip su D-Link’ų gaminiais jau keli metai – kažkokiam inžinieriui šovė į galvą, jog, kai visi to pačio produkto indikatoriai nemirksėdami, o tiesiog šviesdami rodo, jog veikia korektiškai, WiFi indikatorius turėtų mirksėti.

Pabaigai trumpas „amerikietiško humoro“ filmukas reprezentuojantis vartotojų reakciją į tokius produktus (DIR-615 – gerai, kad tai ne žmogus):

Reziume
D-Link DIR-615 maršrutizatorius yra loterija. Greičiausiai taip yra ir su kitais D-Link maršrutizatoriais. Kokie 70% maršrutizatorių pirkėjų jau iš karto būna nepatenkinti. Abejoju ar ir likę 30% ilgą laiką būna tokie. Verdiktas – D-Link žlugus kompanija. Greitai visi pasimokys, jog jie negamina kokybiškų produktų ir jų nebeišgelbės žema kaina. Galbūt bankroto greitai dar nebus (nes kokybė nepasikeitė nuo tada, kai D-Link susitepė vardą praeitame dešimtmetyje), tačiau šios įmonės akcijų tikrai nepirkčiau – nuo 2007-ųjų jos ganėtinai stipriai krito, o priežasčių kodėl jos dabar vėl turėtų šoktelėti nesugalvoju, nors per 2009-uosius ir pakilo 8$. Visiškai nesuprantu kodėl, tačiau D-Link – šlamštą gaminanti kompanija, kuri nesiruošia bankrutuoti. Gal sėkmingas verslas yra sukurti kokybės ženklą, o po to jį suteršti?

Pastaba: po testų supratau padaręs klaidą – būtų tereikėję nusukti vieną anteną, tada testas būtų buvęs objektyvesnis. Pakartojęs testą įsitikinau, jog rezultatas toks pat – maks. 10 dBm skirtumas.

Nuotraukos

Daugiau nuotraukų.

Bendros kompiuterio specifikacijos

• AMD Turion II M500 2.2Ghz (1MB L2)
• ATI Mobility Radeon HD 4570 512MB DDR3
• 15.6″ High Definition LED backlit TFT LCD 220-nit
• Bluetooth 2.1+EDR
• WiFi 802.11g/b
• integruoti garsiakalbiai;
• prastos garsiakalbių kokybės neatitinkanti garso plokštė su S/PDIF jungtimi;
• 2,8 kg
• 6-cell baterija (3 val.)

Pradėjus pakuoti kompiuterį iš karto į akis krenta keliais centimetrais plonesnis lagaminėlis. Jame nerasite krepšio kompiuteriui. Tačiau keistų dalykų tikrai pastebėsite: į instrukcijas įdėtas kartonas… greičiausiai ne tam, kad storį padidinti. Pakuotėse rasite tik labai trumpą kompiuterio funkcijų aprašymą. Kitas dalykas – beveik visas kompiuteris apklijuotas apsauginėmis plėvelėmis. Būtent, daugiskaita. Nejau taip brangu viską apsaugoti tiesiog viena plėvele? Ekranas šonuose atrodo tragiškai:

Bet ne tai pasirodys keisčiausia, o tai, jog prie OS aprašyme nurodoma Windows 7, nors kompiuteris su Linux distribucija Linpus. Ši Linux distribucija jums duos tik beveik bevertę komandinę eilutę, kuri krausis net 29 s:

Užsikrovus sistemai suprantu, jog nieko čia gero nebus – vis tiek turiu suinstaliuoti Microsoft Windows. Suinstaliuoju Windows 7 Ultimate. Visos tvarkyklės rastos. Trūksta tik kortelių skaitytuvo. Atidarau Acer puslapį, o ten vienintelės tvarkyklės – WiFi internetui – ir dar įdomus dalykėlis – šis kompiuteris palaiko tik Windows 7, nors diske pateiktos tvarkyklės daugiausiai tik Windows Vista sistemai (tačiau viskas veikia be problemų). Apsidairau kas duodama prie kompiuterio – Linux licenzija kartu su „Acer“ kompaktu. Visiškai neaišku kas tame kompakte, jeigu ne tvarkyklės, tai net nežinočiau, jog pakavimas klaidinantis – diske ne Linux operacinė sistema, o tvarkyklės, kurių man taip reikia.

Pirma problema, su kuria susidursite, bus sunkus kompiuterio atidarymas. Tą lengviausia padaryti dviem rankomis, bet tai toli gražu ne patogiausia. Kompiuterio atidarymo mechanizmas labai minkštas, todėl jis nėra labai slankus ir kompiuterį atidaryti su vienu pirštu gali būti kiek keblu. Kitaip sakant – bandant atidaryti kompiuterį slankioji detalė paprasčiausiai įsispaudžia į kompiuterio korpusą ir tai sukelia didžiules problemas. Acer galėjo nepagailėti pinigų magnetam, o ne „kablių mechanizmui“ kompiuterio ekrano uždarymui.

Atsidarius kompiuterį pirmiausiai pastebiu milžinišką įjungimo mygtuką. Jis susideda iš dviejų LED’ų, kurie rodo ar kompiuteris įjungtas ir ar kraunasi. Visas kompiuterio korpusas iš nelygaus paviršiaus medžiagos. Tai turėtų padaryti šį kompiuterį stilingu, tačiau 5542G storas, sunkus ir neišvaizdus. Kompiuterio svoris 2,8 kg, o storis nuo 2,6 cm iki 3,7 cm:

Toliau į akis krenta įdomi klaviatūra. Ji ne tik pilna (su skaičių dalimi), bet ir patys klavišai yra didėjantys nuo viršaus į apačią. Pvz., „Ctrl“ mygtukas kelis kartus didesnis už F1. Galbūt nelabai gražu, bet kiek pastebėjau nėra labai jau nepatogu. Acer 5542G klaviatūra minkšta ir maloni pirštam, tačiau didokas triukšmas išduoda, jog ji susidėvėjus gali būti nepakenčiama. Įsitikinti galite patys:

Tačiau jos išdėstymas turėtų atkreipti dėmesį, jeigu ieškote pilno klaviatūros išdėstymo:

Pasileidžiu truputį muzikos. Garsas palyginti puikus, nors kokybė ir labai atsilieka nuo gerų kompiuterinių kolonėlių. Ant kompiuterio užrašyta „DOLBY Home Theatre“, „Virtual SurroundSound“ ir „Dolby 10“. Prijungus išorines kolonėles suprantu, jog Acer integruotos kolonėlės ryškiai prastesnės už kompiuterio garso plokštę. Kompiuteris tarsi sukurtas nenaudoti su tuo, kas jame pateikta.

Kompiuterio ekrano kraštinių santykis 16:9. Radeon Mobility HD4570 vaizdo plokštė leis kompiuteriui be didelių problemų atkurti 1080p HD vaizdą. Kairėje kompiuterio pusėje rasime jungtis ne tik mikrofonui ir ausinėm, bet ir garso įvestį. Taip pat kompiuteris pats turi „Crystal Eye“ internetinę kamerą, kuri pritaikyta darbui prieblandoje. Kiek teko bandyti – rezultatas stulbinantis, kamera iš tiesų veikia kelis kartus geriau prieblandoje negu įprastos. Dabar, kai pirksiu internetinę kamerą, tai bus vienas iš būtinų kriterijų. O Acer 5542G naudotojam nereikės rūpintis internetine kamera ir mikrofonu – juos šis kompiuteris jau turi.

Tačiau tai dar ne viskas. Kompiuteryje rasite visas šias jungtis:

• SD™, MMC, MS, MS PRO, xD kortelių skaitytuvas;
• 4x USB 2.0 jungtys;
• 1x HDMI jungtis su HDCP palaikymu;
• 1x VGA (DE-15) jungtis;
• 1x garso išvestis;
• 1x S/PDIF jungtis;
• 1x mikrofono jungtis
• 1x garso įvestis;
• 1x modemo jungtis (RJ-11);
• 1x tinklo plokštės jungtis (RJ-45).

Žinoma, rasite ir kompiuterio pakrovėjo jungtį. Prie kompiuterio pridėta 48.8 W 4400 mAh (6-cell) Li-ion baterija ir 65W pakrovėjas. Pasak gamintojo kompiuteris turėtų galėti dirbti su baterija iki 3 valandų. Deja, man net ir nenaudojant pavyko pasiekti tik 2 valandas. Tuo tarpu baterijos krovimosi laikas irgi nėra stulbinantis – 2,5 valandos nesinaudojant kompiuteriu ir 3,5 valandos naudojantis.

Verdiktas
Acer 5542G nešiojamasis kompiuteris puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško ekonomiško sprendimo, tačiau nori gerų kompiuterio parametrų. Jeigu jūsų biudžetas mažas, o norite žaisti ir dirbti su grafika, tai 5542G puikus pasirinkimas dėl sparčios Radeon Mobility HD4570 vaizdo plokštės ir ganėtinai galingo AMD Turion II 2,2Ghz procesoriaus. Nors kompiuteris turi Dolby sistemą ir, pasak gamintojo, „geras“ kolonėles, jis greičiausiai nepatenkins audiofilų, tačiau paprastus vartotojus, norinčius girdėti ganėtinai geros kokybės garsą ar tiesiog lengvai prijungti kompiuterį prie namų kino, Acer taip pat patenkins neįtikėtinai. Tačiau tai ekonomiškas variantas, tad nesitikėkite iš jo ypač aukštos kokybės. Apskritai, kompiuteris sveria daug (2,8 kg), trumpai veikia naudojant bateriją, prie jo nepridedamas krepšys. Kompiuteris nepasižymi mobilumu. Tačiau jis pigus ir galingas. GNT jo kaina su PVM vos 1500 Lt. Acer 5542G puikiai tinka į biurą, ant stalo, bet ne ant kelių į kelionę. Išbandęs Acer produktą supratau, jog jį lengvai galime lyginti su MSI produktais – dideli skaičiukai ir maža kokybė.

Nuotraukos

Nuorodos
Oficiali svetainė.
Daugiau nuotraukų.

Naujausi dviaukščiai traukiniai turi lizdus nešiojamiesiems kompiuteriams. Prieš kelias dienas keliaujant tokiu traukiniu man teko patirti „avariją“ (nuoroda į mano straipsnį Alfa.lt su nuotraukomis; daugiau nuotraukų čia). 15 minučių važiavome kaip niekur nieko, kai staiga traukinys pradėjo lengvai lėtėti iki sustojo. Dar po 5 minučių dingo šviesa. Tetruko dar vos kelios akimirkos kaip dingo elektra nešiojamiesiems kompiuteriams skirtuose lizduose. Štai ir visa avarija. Kažkoks gedimas nebeleido man pabaigti kelionės šiuo traukiniu ir prailgino ją net valanda. Visą valandą laukiau traukinio Palemone ir tada dar laukė įprastinė pusės valandos kelionė traukiniu iki galutinio taško. Ir nors gedimas neleido traukinyje naudotis elektra, man pavyko išbandyti moderniojo dviaukščio traukinio elektros lizdus kompiuteriams.

Jau prieš lipdami į traukinį turėkite omeny, jog lizdų elektrai rasite tik pirmoje klasėje (klasės numeris užrašytas ant traukinio, šalia durų), taigi iš karto nusipirkite tinkamą bilietą. Už elektros lizdus papildomai mokėti nereikia, o jeigu turite 3 klasės terminuotą bilietą – taip pat galite važiuoti ir pirma bei antra klase.

Kol kas Lietuvoje važiuoja dviaukščiai traukiniai su pirma klase tik antrajame aukšte, viename vagone. Įlipę į šį vagoną neskubėkite užsiimti bet kurios vietos – elektros lizdus turi tik 11: 5 vietos prie pat įėjimo ir 6 pačiame gale. Šios vietos su atlenkiamais staliukais.

Staliukų kojose rasite iš viso 4 lizdus. Visame vagone yra 9 lizdai (1 tik tarnybinis), jais naudotis pavyks tik vagono priekyje arba gale (nebent neprieštaraujate pasėdėti ant laiptų ar išsitraukti prailgintoją). Srovės čia užteks visiem net su šakotuvais – prie lizdų nurodoma 300 W. Galiu lažintis, jog jūsų nešiojamojo kompiuterio pakrovėjas tiek nenaudoja (populiariausi ~40 W, 65 W, 90 W, 120 W pakrovėjai).

Pirmiausiai atsisėdus į vietą su elektros lizdu gali kilti klausimas kur gi tie lizdai. Jeigu pažiūrėsite pro langą, netrukus suprasite kaip čia gavus elektros. Pažiūrėjus į stalą panašu, jog jis tikrai su elektros lizdu, tačiau greičiausiai jūs vis dar abejingu žvilgsniu apsidairysite ar lizdų nėra kur nors kitur ir jūs neklysite – pamatysite jį su apsauga, kurią reikia pakelti, jog galėtumėte naudotis lizdu. Siūlau šiuo lizdu nesinaudoti, nebent mėgstate piktus kontrolierius (juokauju, traukinių kontrolieriai ypač draugiški, yra tekę matyti kaip leidžia pasikrauti kompiuterį 3 klasės traukinyje mašinisto kabinoje ). Savo lizdą rasite kitoje stalo kojos pusėje. Nesimato ne tik jis, bet ir lipdukas su srovės duomenimis. Beje, dėl viso pikto nekiškite ten pirštų, o geriau galvą palenkite po stalu ir viską pamatysite patys.

Jeigu galvos nesusitrenkėte, tai greičiausiai kelionė buvo sėkminga ir maloni. Kompiuteris pakrautas, telefonas irgi. Dar liko išspręsti tik vieną problemą – internetą. Mat traukiniuose nėra WiFi interneto. Tai išspręsti visai nesudėtinga su 3G internetu. Visa kita jūsų kelionėje greičiausiai bus tik menkniekiai.

Nuotraukos

Daugiau nuotraukų.

P. S. Traukiniuose elektros lizdus leidžiama naudoti tik kompiuteriam. Neaišku ar tai taikoma ir telefonų pakrovėjam, bet vargu ar pavyks pasikraut automobilio akumuliatorių…

LEKP (LEKP – Lietuviškos Ergonomiškos Klaviatūros Projektas; internetinio puslapio nuoroda straipsnio gale) yra skirtas PC101 ir didesnėms klaviatūroms. Pagrindinis išdestymas (jo ir kitų išdėstymų paveikslėliai žemiau) „LEKP“ su europietiškose klaviatūrose esančiu klavišu tarp „Shift“ ir „Z“. Taip pat yra išdėstymai „LEKPa“ (klaviatūroms be papildomo klavišo tarp „Shift“ ir „Z“) ir Baltic+. Pastarasis šiek tiek modifikuotas standartinis QWERTY išdėstymas. Iš tikrųjų didelio efektyvumo padidėjimo nepastebėjau, bet, manau, jog Windows vartotojai tikrai turėtų jį pajusti.

Perėjimas iš LEKP iš pradžių gali būti kiek sunkokas, bet prisiminkime laikus, kai pirmą kartą prisėdome prie kompiuterio su QWERTY klaviatūra. Ir nesitikėkime geresnio rezultato iš karto. Juk su QWERTY irgi „nekalėm“ sparčiai iš karto… Visgi kai kurie dalykai gali palengvinti perėjimą prie naujojo išdėstymo. LEKP internetiniame puslapyje (nuoroda straipsnio pabaigoje) galime rasti skiltį „Mokymasis“. Kurioje yra vertingų patarimų ir raginimų nepasiduoti. Atrodo, jog LEKP iš tikrųjų nėra spartesnis sprendimas rašyti lietuviškai. Tačiau pačiame pagrindiniame puslapyje matome statistiką ir kitus pagyrimus klaviatūros išdėstymui:

• LEKP yra specialiai pritaikytas teksto rinkimui aklojo spausdinimo būdu bei yra puikiausiai suderinamas su visomis dažniausiomis kompiuterinėmis nuorodomis (Ctrl + Q, A, S, Z, X, C, V).
• Jis turi Backspace mygtuką vietoje Caps Lock. Vien tai redagavimo greitį bei komfortą padidina apčiuopiamai.
• Raidės yra išdėstytos taip, kad būtų itin patogu viena ranka surinkti dvi ar tris raides iš eilės (pvz.: nei, ne, at, ak, ie, uo ir t. t.).
• Pagrindinėje eilėje jūs spausdinsite mažiausiai 65% visų parašytų raidžių, tuo tarpu QWERTY išdėstyme darysite tai tik 34%, o ĄŽERTY – 38%.
• Spausdinant LEKP vidutinis atstumas „nueinamas“ pirštais yra 1,6 karto mažesnis nei QWERTY ir 1,5 karto mažesnis nei ĄŽERTY.
• Šansas, kad du klavišus iš eilės paspausite tuo pačiu pirštu yra net 3,5 karto mažesnis nei QWERTY ir 3,3 karto mažesnis nei ĄŽERTY.
• Jūs galėsite išspausdinti visus lietuvių kalbai reikalingus simbolius nekeisdami išdėstymo.
• Skaitmenys yra išdėstyti taip, kad juos galėtumėte rinkti viena ranka, kaip tai darote klaviatūros skaičių dalyje.
• LEKP yra daug lengviau išmokti, nes nuo pat pirmųjų „aklojo rašymo“ pamokų jūs jau galėsite spausdinti žodžius, o ne priebalsių kratinius. Taip visas mokymasis tampa lyg dar vienu nauju žaidimu ar pramoga.
• Taip pat galėsite rašyti greičiau ir anglų kalba, nes LEKP išdėstymas yra puikiai suderintas.

Projekto internetiniame puslapyje pateikiama ir „Keyboard Compare“ programos rezultatai lyginant AŽERTY, QWERTY ir LEKP klaviatūras. Rezultatai čia.
Prie visų šių statistikų, patarimų ir pan. Tautrimas pridėjo ir klaviatūrų išdėstymų paveikslėlius (GIF, SVG ir PDF formatais), atsakė į daugelį dažniausiai užduodamų klausimų, siuntinių skyrelyje sukėlė Windows 95/98/Me/2000/XP/2003/Vista ir Linux LEKP, LEKPa, Baltic+ išdėstymų failus, pritaikymą MS Word programai, pamokas, „AutoHotKey“ scenarijus ir kt. Tikrai nieko nepritruks. Projekto puslapis taip pat turi forumą, paiešką.

Bendrai vertinant: LEKP tikrai geras pasirinkimas, kai norite rašyti sparčiai ir lietuviškai. Tik vienas minusas, kuris gali kiek trukdyti, tai daryti visur: LEKP dar gana jaunas projektas ir nėra labai išplitęs. Tik jūs galite padėti plisti šiam klaviatūros išdėstymui.

• LEKP išdėstymas;
• LEKPa išdėstymas;
• Baltic+ išdėstymas.

Projekto internetinis puslapis: http://lekp.info.
Projekto autorius: Tautrimas Pajarskas.
Projektas apsaugotas: Creative Commons.

Pradedant pakuoti kompiuterį iš karto krenta į akį įpakavimas. Nieko čia labai ypatinga, tiesiog dėžė dėžėje – didžiojoje dėžėje kompiuterio krepšys (įskaičiuota į kainą) ir pats kompiuteris mažesnėje dėžėje su rankena. Išėmus kompiuterį iš karto pastebime, jog jis ne tik neįtikėtinai lengvas (sveria vos 1,39 kg), bet ir ganėtinai patvarus. Kompiuterio korpusas pagamintas iš anoduoto aliuminio, o dangtis – medžio imitacija, todėl ne tik įbrėžimai nesimato, bet ir pats kompiuteris atrodo stilingai.

Įjungimo procesas ganėtinai ilgas – Windows Vista SP1 čia krovėsi ilgiau nei minutę. Tuo tarpu „Asus Express Gate“ užsikrovė vos per 5 sekundes:

Užkrovus „Asus Express Gate“ (tai minimalistinė Linux sistema su panašiu į Enlightenment langų valdikliu) galėsite per kelias sekundes pasiekti Splashtop naršyklę (Firefox klonas) su jau įdiegtu Flash įskiepiu ir veikiančiu garsu, žaibiškai prisijungti prie Skype ar kitų pokalbių tinklų su Pidgin. Su „Express Gate“ iš karto veikia tiek bevielis, tiek laidinis internetas (palaikoma ir PPPoE; nustatymai atsimenami net ir perkrovus kompiuterį). Be didesnių problemų galėsite rodyti nuotraukas per išorinį monitorių, klausytis muzikos ar tiesiog žaisti internetinius žaidimus.
Taip pat lengvai galite naudotis ir „multitouch“ funkcijomis, kurios atstoja pelės ratuko sukimą (dviejų pirštų kombinacija) arba dešiniojo pelės klavišo paspaudimą (dviguba trijų pirštų kombinacija):

Tikriausiai, jau esate girdėję apie MacBook Air – neįtikėtinai ploną ir lengvą Apple kompiuterį. Apple yra išleidus dvi MacBook Air versijas. Viena kainuoja 1499$, o kita 1799$. Trumpam palyginimui imu 1499$ versija, nes ji ir tai 500 Lt brangesnė negu testuotas Asus UX30 (į kainą įskaičiuota operacinė sistema). Šis MacBook’as pasižymi Intel Core 2 Duo 1.86Ghz procesoriumi, 2GB RAM, 120GB kietuoju disku, NVIDIA GeForce 9400M vaizdo procesoriumi. MacBook Air kaina lietuviškais – ~3600 Lt. Tuo tarpu Asus UX30 įsigyti pavyko už 3050 Lt.

Netruko ilgai pavartyti jo specifikacijų puslapį, jog suprasčiau, kad Apple siūlo tik vieną dalyką geresnį – procesorių. Pagal daugumą testų, jų sparta ir efektyvumas skiriasi vos keliais taškais. Netikite, jog daugiau nieko čia geresnio nerasite? Ogi pažiūrėkite į žemiau esančią lentelę.

Specifikacijų palyginimas

Pamačius šią lentelę pasidaro akivaizdu, jog Asus jau spėjo aplenkti Apple. Apple atnaujino MacBook Air panašiu metu, kai buvo išleistas Asus UX30 ir tai nepadėjo pasivyti. Visgi, Apple MacBook Air vis dar yra lengvesnis, ilgiau veikiantis naudojant bateriją ir puse centimetro plonesnis už Asus UX30, tačiau, manau, greitai atsiras gamintojas, pristatysiantis dar plonesnį nešiojamąjį kompiuterį. Kai tai bus – Apple visa galia liks tik reklamoje ir smegenų plovime. Oj, atsiprašau, paskutiniojo čia neturėjo būti (: .

Nuotraukos

Nuorodos
Daugiau nuotraukų.
Oficialus Asus UX30 puslapis.

Programos puslapis yra gan nestandartinis – labiau primena programos apžvalgą, tačiau ten galima surasti įdomios informacijos.

Bandom
Programa skirta Windows operacinėms sistemoms.

Paleidę programą iš karto ekrano kampe pamatome tokią ikoną:

Pagal numatytuosius nustatymus NetPerSec iš karto seka visą tinklo srautą. Kitaip sakant NetPerSec stebi visus tinklo įrenginius ir išsiunčiamus duomenis atvaizduoja mėlynai, o gaunamus – raudonai.
Kalbant apie nustatymus, šioje programoje iš tikrųjų galima daug ką pakeisti. Spalvas taip pat (NetPerSec programos Display skiltyje). Iš karto nurodoma, kad duomenys atsinaujintų kas 1 sekundę, o greičio vidurkis skaičiuojamas kas 30 sekundžių. Šiuos nustatymus galima lengvai pakeisti dvigubai spragtelėjus ant programos ikonos dešiniąjame ekrano kampe ir pasirinkus skiltį Options. Taip pat galima pasirinkti tarp viso tinklo aktyvumo stebėjimo, tik dial-up pobūdžio tinklo aktyvumo ir tik specifinio įrenginio stebėjimo.
Graph skiltyje mes galime matyti srauto duomenis, pasirinkti ką ir kaip rodyti (bitus ar baitus, linijinę ar stulpelinę diagramas, vidurkį ir/ar esamą greitį, naudoti jūsų nurodytą maksimalų greitį ar jį leisti automatiškai programai nustatyti). Toje skiltyje dar galite ištrinti jau surinktus duomenis apie tinklo srautą.
Skiltyje Display nustatomos spalvos. „System tray“ ikonos tipu galima pasirinkti histogramą ir stulpelinę diagramą. Stulpelinės atveju duomenys rodomi stulpeliuose, o histogramos – dvejose eilutėse (viršutinėje gavimas, o apatinėje išsiuntimas). Toje pačioje skiltyje dar galima nustatyti paleidimą kartu su Windows (varnelė „Start with windows“) ir lango pirmenybę virš kitų langų (langas visada bus virš kitų, o šios funkcijos atitikmuo – varnelė „Always on top“).
Daugelis programų suteikia galimybę stebėti kelis įrenginius atskirai vienu metu. NetPerSec tai irgi leidžia. Paprasčiausiai paleiskite antrąjį NetPerSec ir jau galite stebėti atskirą įrenginį. Tuo tarpu atskiros NetPerSec programos visiškai nesipeš, t. y. nekonfliktuos.
Pabaigai reikėtų pasakyti, kad iš šios programos neturėtumėte tikėtis kažko stebuklingo. Joje nerasite nieko ypatingo. Tai tiesiog maža ir paprasta programa silpnesniems kompiuteriams. Aš taip pat nesakau, kad ji geriausia. Tiesiog siūlau ir jums ją išbandyti.

Pastaba. Programą parsisiuntimui galite rasti per Google paieškos sistemą.

Iškelti programos langą virš kitų pasirinkau nemokamą „Alway On Top Maker“ įrankį, nes kiti įrankiai (tokie kaip „Actual Title Buttons“) pasirodė tikrai gremėzdiški ir daug užimantys. Vartotojas nori tik programos skirtos iškelti programos langą virš kitų ir jį ten laikyti, o ne viso įrankių rinkinio Windows grafinės sąsajos valdymui. Programos pagrindinis puslapis patogus, o programos failas užima tik 5,9 KB. Manau, tai pakankami argumentai, kad mėgstantys paprastumą pasirinktų šią programą.
Šią programą įdiegti buvo gana paprasta. Tereikėjo išpakuoti archyvą ir įdėti programos paleidimo failą į Startup katalogą, Start meniu. Čia atsiranda minusas – nėra programos įdiegimo failo. Programą reikia įdiegti pačiam vartotojui, bet, laimei, tai tikrai nesudėtinga.
„Always On Top Maker“ testavimo metu naudojo 348 KB fizinės atminties ir 360 KB virtualios. Kaip matome tokie dydžiai mūsų visiškai nevaržo naudoti šį įrankį su senais kompiuteriais.
Programos darbas labai paprastas. Ji užprogramuoja dvi klavišų kombinacijas: CTRL+ALT+T ir CTRL+ALT+Q. Pirmoji leidžia liepti įrankiui įjungti/išjungti aktyviam langui iškėlimo virš kitų langų funkciją. O antroji paprasčiausiai išjungia programą.
Taigi, norint laikyti visą laiką iškeltą langą virš kitų langų tereikia pereiti į tą langą (padaryti jį aktyviu) ir nuspausti klavišų kombinaciją CTRL+ALT+T. Pakartotinas šios kombinacijos paspaudimas išjungs „always on top“ funkciją aktyviam langui.
Kad geriau suprastumėte, kas yra aktyvūs ir neaktyvūs langai, pateikiu jums iliustraciją su pavyzdžiu:

Dešinėje matome aktyvų langą (jo pavadinimo juostelė išskirta mėlyna spalva, bet atkreipkite dėmesį į tai, kad priklausomai nuo operacinės sitemos grafinės sąsajos apvalkalo ta spalva gali būti kitokia), o kairėje neaktyvų.
Jeigu kartais laikytumėte virš kitų langų daugiau negu vieną langą su įjungta „always on top“ funkcija tai atminkite, kad aukščiau bus tas langas, kuris paskutinį kartą buvo aktyvus. Taip pat atminkite, kad net ir su įjungta šia funkcija jūs vis dar galite langus „nuleisti“ į užduočių juostą (paprastai ekrano apačioje būnanti juostelė, kurioje yra mygtukas Start, paleistų programų pavadinimai ir ikonos, greitieji programų paleidimo mygtukai, laikrodis).
Apibendrinant, tai labai paprasta ir lengva programėlė, kuri šauniai dirba savo darbą.

Oficialus programos tinklalapis: http://www.fadsoft.net/AlwaysOnTopMaker.htm

Išpakavimas
Atidariau dėžę. Pirmas kritęs į akis dalykas – visur, net ant lipdukų, „Q“ simbolis, kuris yra Compaq logotipas. Kompiuteris „kabo“ porulone, o visa kita atskiroje dėžutėje, kaip ir įprasta. Pasižiūrime ką turime dėžutėje:

• pakrovėjas;
• instaliaciniai diskai;
• krūva garantinių ir „kaip įjungti kompiuterį pirmą kartą“ instrukcijų;
• HP „accessories“ reklama;
• baterija.

Nejau kažką praleidau? Dar kartą patikrinau dėžę – nieko daugiau nėra. Dariau išvadą, jog gavau nepilną komplektaciją (nors pagal „kaip įjungti kompiuterį pirmą kartą“ instrukcijas pilną…).
Ko trūksta? Instrukcijos. Jos nėra net diskuose (kiek gi bėdos sudarytų prie tvarkyklių pridėti instrukcijas?). Taupom popierių? Pažiūrėjus į garantinių lapelių šūsnį to nesinori sakyti. Bet visgi vadovą galite paskaityti šalia visų Windows instrukcijų: „Start“, „Help and Support“. Įdomu ar ten yra informacijos ką daryti, kai kompiuterį aplieji vandeniu, arba kai jis neįsijungia?

Dabar kodėl aš taip pykstu dėl tų instrukcijų: viską darant pagal pateiktą „pirmo karto“ instruktažą mes įjungiame kompiuterį krautis ir laukiame kol išsijungs baterijos indikatorius. Aš taip ir padarau. Po kelių sekundžių indikatorius pradeda šviesti geltona spalva. Po valandos jau turime kompiuterį su mėlyna lempute… Pala, pala, o tai ką reiškia mėlyna ir ką tada geltona spalvos? Ar man vis dar laukti? Ir ką turėčiau daryti jeigu anksčiau nebūčiau turėjęs galimybės naudotis tokiu kompiuteriu arba interneto instrukcijai gauti? Na, tiek tos, šią problemą išsprendžiau – apsikausčius kantrybe galite sužinoti, jog geltonas indikatorius – „baterija kritiniam įkrovimo lygyje“, mėlynas – „baterija kraunasi“, jokio indikatoriaus – „baterija nesikrauna“. Baterija nustojo krautis po valandos, o pagal baterijos aprašymą, tai ji turėjo būti tuščia. Vadinasi, kompiuteris pilnai pasikrauna per valandą. Nieko nuostabaus, kai baterija tokio dydžio (pilnom apkrovom kompiuteris dirba tik valandą), tačiau visgi patogu. Trumpiau kalbant – instrukcijos nėra ir tas atsiliepia nežinojimu ką rodo indikatorius šalia klaviatūros (šito iki šiol nepavyko išsiaiškinti), ką reiškia geltonas Wifi ir ką mėlynas Wifi indikatorius, kas turėtų būti rodoma tarp Wifi ir įjungimo mygtukų bei kur kietojo disko aktyvumo indikatorius.

Atsidarome kompiuterį ir kągi mes čia matome? O gi save! Ekranas toks blizgus kaip veidrodis. Na, nieko, įjungiame. Kas toliau? Visą valandą laukiame, kol sistema bus sukonfigūruota. Per tiek laiko, manau, būčiau pats sudėjęs kokią operacinę sistemą. Na, bet nėra ko norėti iš AMD Athlon 2,1 Ghz. 1M skaitmenų po Pi skaičiaus kablelio šis kompiuteris apskaičiavo (naudojant „SuperPI“ programą) per 55 s. Laimei, bent jau pasiguosime, jog atminties čia pakankamai darbui – 2 GB. To, deja, nepasakysime apie kietąjį diską, jame tik 160 GB vietos. Pabandome naudotis „touchpad’u“. Ganėtinai nepatogus, tačiau labiausiai kliūna mygtukai – jie pritaikyti spausti pirštui užslenkant nuo kompiuterio krašto, o ne klaviatūros. Kai spaudžiame „touchpad’o“ mygtuką, jis šiek tiek išsilenkia, nes spaudžiasi tik vienas jo kraštas. Tas kraštas turėtų būti arčiau klaviatūros, bet nėra ir tai daro naudojimąsi mygtukais nepatogiu. Dar šiek tiek padirbėjus girdime vidutiniškas integruotas kolonėles, matome ypatingai ryškų ir šviesų vaizdą blizgiame ekrane, spaudžiojame patogią klaviatūrą.

Reikia pripažinti, jog šiame kompiuteryje visiškai geri tik du dalykai – klaviatūra ir DVD įrenginys. Prie DVD įrenginio paprasčiausiai nėra ko prisikabinti, o klaviatūra tiesiog patogi – ne visur šiais laikais tokią rasite. Bendrai kalbant, kompiuteris labai panašus į tipinį, niekaip neišsiskiriantį kokiomis nors geromis savybėmis iš kitų – paprasčiausias gamintojo produktas, skirtas plačiajai rinkai.

Specifikacijos
Kompiuteris nei silpnas, nei galingas lyginant su dabar rinkoje labiausiai paplitusiais kompiuteriais už dviejų tūkstančių Lt kainą:
Procesorius: AMD Athlon X2 QL-64 2,1 GHz
Operatyvioji atmintis: 2 GB
Kietasis diskas: 160 GB
Ekranas: LED-backlit 15,6″ HD (raiška 1366×768)
Optinis įrenginys: DVD +/- RW DL LightScribe
Vaizdo posistemė: ATI Radeon HD 3200 (integruota)
Bevielio tinklo plokštė: WLAN
Išplėtimo lizdas: Express card
Vaizdo kamera: Yra
Baterija: 6 celių, 1 valanda darbo netaupant energijos
Svoris: 2,5 kg
Garantija: 1 metai

Pažeidžiami įstatymai
Kaip galbūt jau žinote, pagal Europos Sąjungos produktų garantijos direktyvą yra nurodoma minimalus 2 metų garantinis terminas tokiem produktam kaip šis kompiuteris. Kyla klausimas kodėl šio kompiuterio garantija tėra 1 metai ir jis pardavinėjamas Europos Sąjungos šalyse. Pala, o gal Lietuvoj kitokios sąlygos?..
Nors produktas ir pažeidžia Europos Sąjungos direktyvą, Lietuvos Respublikos Vartotojų Teisių Gynimo įstatymas nurodo kiek kitokią šios direktyvos interpretaciją – jeigu suteikiamas mažesnis garantinis terminas nei 2 metai, gauti garantines paslaugas galėsite tik įrodę, jog produkto gedimo priežastis jau buvo prieš jį perkant ar atsirado dėl pardavėjo kaltės.

Nuotraukos

Nuorodos
Daugiau nuotraukų.
HP Compaq 615 oficiali svetainė.

Abiejų programų įdiegimas buvo panašus, sklandus ir nekilo visiškai jokių problemų. Reikėjo naudoti Portage komandą emerge. Jūs įdiegdami galite naudoti savo sistemos paketų valdiklį.

Nors su instaliacija viskas buvo tvarkoj, vėliau paaiškėjo, kad nė viena iš šių programų nėra sukonfigūruota automatiškai kokiu nors laiko zonos nustatymo būdu. Teko pačiam atsiversti atlasą, susirasti savo koordinates ir dar internete paieškoti keturraidžio ICAO indikatoriaus (tai buvo būtina opcija; Kauno atitikmuo – „EYKA“). Jeigu būtų buvę negalima nurodyti šių opcijų /etc/wmweather.conf konfigūraciniame faile, tai WMWeather programėlė taptų tikrai nepatogi. Deja, neteko rasti WMWeather+ konfigūracinio failo. Laimei dokumentacija gaunama su paketais yra pakankamai išsami, kad turėtume puikiai veikiančias programas.

Nuvylė, kad jos šiek tiek daugiau nei tikėjausi sulėtina Window Manager (toliau WM) užsikrovimą. Tačiau šią problemą išsprendžiau su Fluxbox WM paredaguodamas ~/.fluxbox/startup failą ir perkeldamas jį po Fluxbox paleidimo. Taip susitaupo kokios 5 sekundės, kadangi WMWeather ir WMWeather+ iššvaisto maždaug tiek laiko sinchronizavimui ir užsikrovimui. Keisčiausia pasirodė, kad iš grafinės pusės jos puikiai derinasi prie mažai vizualių ir negalingų aplinkų, bet pasiruošimo rodyti informaciją laiko atžvilgiu jos tikrai ne kokio Fluxbox stiliaus…

Tikriausiai iškilo klausimas, kuo skiriasi šios aplikacijos. WMWeather+ programėlė yra labiau vizuali, bet informaciją atvaizdavo labai smulkiais šriftais. Tuo tarpu WMWeather informaciją pateikė žymiai aiškiau.

Štai šių programėlių nuotrauka (iš kairės WMWeather+, o dešinėje WMWeather) :

Įdomu buvo tai, kad WMWeather+ galėjo rodyti kitų dienų ir radaro duomenis. Tačiau nemanau, kad pačios programėlės dydis yra tinkamas tokioms funkcijoms. Taip pat manau, kad jeigu būtų pašalintas saulės/mėnulio vaizdavimas, tai būtų sutaupyta žymiai daugiau vietos ir būtų galima padidinti teksto dydį.

Daugiau tokių programėlių galite rasti:
http://bbtools.sourceforge.net/
http://www.dockapps.org/
http://freshmeat.net/

Pirmiausiai apžvelkime Sylpheed Claws programos internetinį puslapį. Jis paprastutis, lengvai skaitomas, suprantamas. Tik vienas minusas, kad iš jo puslapio negalima parsisiųsti Sylpheed Claws Windows sistemai.
Taip, taip. Teisingai supratote. Sylpheed Claws sukurtas į Unix panašioms sistemoms, kurios supranta Posix. Tačiau port’ų (binariniai programos failai sukompiliuoti iš kitai sistemai/platformai skirtų išeities tekstų) Windows sistemai tikrai galima rasti. Štai, kad ir šiame puslapyje: http://sourceforge.net/projects/claws-w32/. Su Windows sistemai skirta programos versija neturėtų iškilti didesnių sunkumų, nebent tai, kad reikalingas GTK+ (GIMP įrankių rinkinys, kurio pagalba galima sukurti grafinę sąsają).
Sylpheed Claws turi greito atsakymo funkciją, paprastą sąsają, kuri tinkama daugumai vartotojų, lengvą konfigūravimą, priedus ir kita. Šio kliento aplinka sukurta panašiai kaip ir kitų populiariųjų pašto klientų aplinkos tam, kad įtiktų daugiau vartotojų. Tačiau nepamiršti buvo ir labiau patyrę vartotojai: beveik visos komandos yra pasiekiamos klaviatūra. Laiškai valdomi standartiniame MH formate (vienas populiariausių laiškų formatų Unix sistemose), kuris suteikia greitą ir saugų darbą. Negana to, jūs taip pat galite importuoti laiškus iš beveik visų kitų pašto klientų ir eksportuoti juos taip pat. Nepamirškime ir priedų. Su Sylpheed Claws priedais (atminkite, kad norint išsaugoti programos lengvumą autoriai su ja nepateikia jokių priedų, jų galite rasti apačioje nurodytoje nuorodoje) mes galime turėti ne tik galingą pašto programą, bet ir RSS šaltinių skaitytuvą, kalendorių ir panašiai. Dar galima tikrinti rašybą, naudoti spalvotus parašus, keisti įrankių juostas, naudotis automatišku pašto tikrinimu, žinučių šablonais, žinučių persiuntimu, keliais vartotojais, filtrais, MIME pririšimais, Usenet naujienų skaitymu ir rašymu, SSL per POP3, SMTP, IMAP4rev1, NNTP, GnuPG, įkompiliuota paveikslėlių peržiūra, X-Face, spalvotomis žymėmis, keliais MH katalogais, XML paremta adresų knygele ir spausdinimu. Kitaip sakant, tai pilnas funkcijų stiprus pašto klientas.
Apibendrintai norint suprasti kas per klientas yra Sylpheed Claws gali neužtekti valandos. Tai galingas, tačiau įmantria išvaizda neišsiskiriantis ir lengvas POP3, IMAP, RSS, NNTP, SMTP klientas.

Nuotraukos:

Šis klientas paremtas GTK+, GPL licencija.
Windows sistemai: http://sourceforge.net/projects/claws-w32
Kitoms sistemoms: http://www.claws-mail.org
Priedai: http://www.claws-mail.org/plugins.php

Programos valdymas toks lengvas, jog net ir vaikas sugebėtų naudotis. Tiesa, reikia mokėti anglų kalbą, bet manau, jog tai tik laikinai – Lietuvos žemėlapiuose viskas su lietuviškom raidėmis. Na, jeigu ir egzistuoja lietuviškas vertimas, tai neoficialiai.
Atsidarius parsisiuntimo tinklapį (nuoroda žemiau) iš karto paaiškėja vienas programos trūkumas: būtina registracija. Tačiau programos išvaizda, patogus naudojimas, nemokama navigavija (to neduoda net Google Maps), išsamūs žemėlapiai visiškai atperka tai, jog mums reikia sugaišti minutę registracijai.
Įdomu yra tai, jog naujausia programos versija 4.00 sugeba ne tik rodyti žemėlapius, dirbti su GPS (taip pat GPS imtuvas yra pajungiamas per Bluetooth), bet ir rodyti orų prognozes. Žemėlapius lengvai galėsite žiūrėti hibridiniame režime (palydovinės nuotraukos maišomos su žemėlapiu), vartyti geltonuosius puslapius, girdėti vairavimo instrukcijas, saugoti ir atkurti mėgstamiausias žemėlapių vietas, sukioti žemėlapį. Taip pat galėsite išbandyti GPS demo režimą, kuriame tereikės nurodyti tašką A ir tašką B ir automobilis nuves jus kur norite važiuoti.
Ši programa tikras keliautojų draugas. Puikus analogas šalia neturint popierinio žemėlapio ir puikus analogas turintiems GPS imtuvą, bet neturintiems nešiojamojo kompiuterio. Išbandyti šią programą verta kiekvienam.
Programos oficiali svetainė: http://www.amazegps.com.
Programos oficiali svetainė mobiliesiems telefonams (WAP): http://wap.amazegps.com.
Palaikomi telefonai: http://www.amazegps.com/?language=international&referrer=&page=handset.
Išsamus funkcijų sąrašas su paaiškinimais kaip jomis naudotis: http://www.amazegps.com/?language=international&referrer=&page=features.

Programos išvaizda:

Keletame forumų skaičiau, jog telefonas turi keletą inžinerinių trūkumų korpuse, kas sukelia tvirtumo problemų. Youtube netgi esu matęs vieną vartotoją, kuris rodė greičiausiai sudaužytą telefoną, kuriame klibėjo atskleistas E66 ekranėlis. Na, galiu patvirtinti ne tik tai, jog Nokia E66 yra ne tik tvirtas, bet netgi, jog yra labai tvirtas – garsiakalbiai stiprumu nors ir nepasižymi, tačiau vibracija iš jų labai gerai juntama ant didesnių garsumo nustatymų. Dėl to net privengiu laikyti labai aukštus garsumo nustatymus.

Kaip jau sakiau – pirmiausiai dėmesį patraukia telefono korpusas. Kraštai ir baterijos dangtelis atrodo esą slidūs, tačiau tokie nėra. Jie tiesiog maloniai prilimpa prie odos, bet neslysta, kaip gali pasirodyt iš pradžių. Deja, tas faktas, jog prilimpa – nelabai malonus pačio korpuso atžvilgiu – neilgai trukus lieka pirštų antspaudai. Nors jie lengvai nusivalo, tačiau visgi tai nelabai miela.

Telefono „slide’as“ – tikrai malonus ir puikiai veikiantis. Nė kiek nekliba. O mygtukų ne tik daug, bet jie ir pakankamai dideli – nors tai ir suprastina bendrą telefono vaizdą, tačiau iš esmės taip geriau, negu, kad jie būtų smulkūs. Klaviatūra išties patogi ir minkšta. Tiesa, ne tiek patogi kaip Nokia E65, tačiau neįtikėtinai mažai trūksta, jog būtų netgi geresnė.

Pats telefonas gana platus, bet tik palyginus su klasikiniais, paprastais telefonais. Palyginus su eiliniu „smartphone’u“ – Nokia E66 netgi siauras telefonas. Lyginant su Nokia E65 – jis perpus plonesnis.

Telefonas turi 3.2 megapikselio kamerą. Daugelis gali pastebėti, jog kaip telefonui už tokią kainą, 3.2 megapikselio yra neįtikėtinai mažai. Turėtų būt bent 5 MP. Nuotraukų kokybė gera tik esant tinkamam apšvietimui. Taip pat kartais gali reikėti pareguliuoti baltos spalvos balansą. O fotografuojant tamsoje nepamiršti išlaikyti didesnį atstumą, jog blykstė neapšviestų per daug. Dar viena smulkmena – fotografavimo mygtukas ant telefono šono nepaleidžia kameros programos. Tenka tai daryti kitais mygtukais.
Filmavimui šis telefonas taip pat pernelyg nėra geras. Ilgiau filmuojant garsas atsilieka nuo vaizdo. Nors reikia pripažinti, jog filmuojama netgi geriau negu atkuriama – FPS tikrai pakankamai daug.
Bet yra vienas didelis trūkumas: nufilmuoto klipo trukmė skiriasi maždaug 10% nuo tikrojo. Nenuostabu, jog vaizdas nesutampa su garsu.
Štai iš tos pačios vietos filmuotas klipas su telefonu ir su Sony DCR-SR290E vaizdo kamera:

Taip pat padariau keletą nuotraukų su Nokia E65 ir E66.
Nokia E65:

Nokia E66 (su blykste ir be):

Pastebėjau, jog šis modelis labiausiai pritaikytas verslui – per kelias minutes jį paruošite pilnam darbui su VoIP, el. paštu, WiFi, Exchange ir pan. paslaugomis. Tačiau tokiose srityse kaip muzika, sparta (ją galite įvertinti patys pažiūrėję žemiau įkeltą vaizdo medžiagą) šis telefonas tikrai nusileidžia daugeliui analogų savo kainoje. Turiu omenyje iš blogosios pusės.

Telefonas tikras ryšio vunderkindas – palaikoma 802.11 b/g (WiFi), HSDPA (3.5G), 3G, EDGE, GPRS, Bluetooth, IrDA, USB, A-GPS. Ko dar daugiau norėti? Na, žinoma, geros baterijos… Turiu dvi baterijas ir galiu pasakyti, jog jeigu žadate naudotis telefonu ištisą dieną (nors tokių atvejų nebūna – jeigu reikia kompiuterio tai ir turite kompiuterį, o jeigu reikia tik pokalbių – tai tiek energijos telefonas nenaudos kiek vienu metu klausantis radijo per WiFi, naršant internete per 3.5G ir dar klausant GPS nurodymų). Tačiau teko skaityti, jog tai ne baterijų problema, o kažkas inžinerinio pačiame telefone. Keletas žmonių yra kelioliką kartų bandę siųsti aparatą į Nokia Care ir po ilgų kankynių gavo 2-3 paras veikiantį telefoną su vienu krovimu. O šiaip, kiek pastebėjau, daugeliui viena baterija laiko vieną dieną. Ypač intensyviai naudojant nelaikys ir tos. O „standby“ režime išlaikys ir daugiau nei 3 dienas. Tiesa, aš visada naudoju 3G ir telefonas internetu atlikinėdavo sinchronizacijas kas 4 valandos. Greičiausiai galima išgauti ir dar geresnių rezultatų. Tačiau bet kokiu atveju – įsigyję šį telefoną pirmiausiai turėsite įprasti nepamiršti jo krauti kai tik galite. Aš net automobilinį pakrovėją įsigyjau, nors automobilio neturiu…

Mano nuomone, apibendrinant, telefonas turi keletą ryškių trūkumų. Pirmiausia, tai už tokią kainą tiesiog privalo būti lietimui jautrus ekranas, bet ne tik, kad jo nėra, bet jis dar ir vos 2,4″ colių įstrižainės. Telefono garsiakalbių kokybė tikrai prastoka, už tokią kainą neturėtų būti „tiesiog vidutiniška“. Telefonas ypač rajus baterijai. Norėtųs, jog laikytų bent dieną nepaleidžiant iš rankų. Fotografavimo mygtukas nepaleidžia fotografavimo programos. Su garso reguliavimo mygtukais galima reguliuoti tik garsą (jokių „zoom’inimų“). Įsijungimo ir išsijungimo laikai tragiški: išsijungiama per 10,67 s, o įsijungiama: 26,66 s iki PIN kodo paprašymo ir 13,18 s iki meniu atidarymo. Nors dažnai neišjunginėjant telefono tai problemų tikrai nesudaro, bet jeigu keliaujate, pamatote, jog sėsta baterija, todėl telefoną išjungiate, tai prireikus jis gali nebespėti ir užsikrauti… Šio Trumpiau tariant – Nokia pagamino brangų modelį, kuris nepasižymi kažkokiomis labai ypatingomis savybėmis, tad jo niekaip kitaip, kaip maloniu žaisliuku verslui, pavadinti nelabai ir tegalima.

Truputis vaizdo medžiagos

Nuotraukos

Nuorodos
Specifikacijos Mobili.lt
Specifikacijos GSMArena.com
Daugiau Nokia E66 video apžvalgų Youtube
Daugiau nuotraukų
Oficialus Nokia E66 puslapis

Kam galite naudoti Google Wave? Įvykių organizavimui – savo galimybėmis jis ne ką prastesnis už Facebook tvarkymąsi su įvykiais. Grupinių darbų atlikimui – tai bene labiausiai žinoma ir paplitusi Google Wave funkcija. Dalinimuisi nuotraukomis – taip, tai dabar galite daryti žymiai interaktyviau negu PicasaWeb. Interaktyviem žaidimam, kaip kad sudoku. Taip pat Google Wave galite naudoti tiesiog užrašams ir kitoms smulkmenom.

Pirmas dalykas, kurį pastebėjau atsivėręs pagrindinį Google Wave puslapį: įdomus kontaktų slankiklis. Kontaktų sąraše matomi tik žmonės, jau naudojantys Google Wave, bet ne visi kontaktai, todėl pas mane slankiklis negali daug judėti. Tačiau bendras vaizdas – labai naujoviškas ir modernus slankiklio perteikimas.

Kitas dalykėlis kuris užkliuvo už akių – „New Wave“. Pirmiausiai galvoje apsisuko mintis „kas per daiktas ta banga?“. Tik paspaudus pavyko išsiaiškinti, jog banga – tai „darbo dokumentas/erdvė“. Trumpiau kalbant – Google Wave kupinas naujų dalykėlių, kuriuos aprašyti ganėtinai sunku.

Na, gal ne aprašyti sunku, bet tokį kiekį naujovių įsisavinti šimtus kartų greičiau ir lengviau turint galimybę pačiam pabandyti. Pačioje pradžioje Google išdalino kelis tūkstančius pakvietimų į šią tarnybą ir naujiems vartotojams buvo leista pakviesti dar kelis žmones. Dabar į šį interaktyvų bendradarbiavimo įrankį leidžiama pakviesti net 20 naujų vartotojų (jeigu norite pakvietimo – rašykite komentaruose, galbūt dar turėsiu laisvų).

Sužinoti kas ir kam yra skirtas Google Wave galite peržiūrėję šią vaizdo medžiagą:

Nuorodos
Ben Parr Google Wave apžvalga.
Google Wave pristatymas oficialiame Google tinklaraštyje.
Apie Google Wave (iš Google Support).
Google Wave puslapis.

Pati pelė labiausiai pasižymi tuo, jog nėra maža, puikiai glunda prie delno (todėl neišvargina rankos), naudotis ja galite praktiškai ant bet kokio namuose esančio paviršiaus (1000dpi skiriamoji geba). Pelė turi vadinamąją „hyper-fast scrolling“ funkciją, kurios pagalba jūs galėsite sukioti pelės ratuką be jokios fiksacijos. Tai reiškia, jog jeigu pasuksite pelės ratuką, jį taip pat reikės ir sustabdyti, nes jis ir toliau suksis. Iš pradžių tai gali būti nepatogu, jeigu esate įpratę laikyti pirštą virš ratuko, tačiau su laiku įprasite ne tik nejudinti pelės ratuko, kai jo nereikia, bet ir sustabdyti jį pasukus. „Hyper-fast scrolling“ funkcija tikrai velniškai praverčia skaitant didelius dokumentus, vartant plačius tinklapius ir pan.

Pats ratukas turi dar 3 funkcijas. 2 iš jų – pasilenkimas į šonus. Ką šios funkcijos atliks – tai priklauso nuo jūsų operacinės sistemos ir naudojamos programos. Pvz., ArchLinux Opera jie veikia kaip „Back“ ir „Forward“ mygtukai, o Firefox iš viso neveikia. 3-ioji funkcija nelabai ir funkcija – tai ratuko paspaudimas. Jis kitaip negu kitose pelėse yra sunkesniau atliekamas ir neatlieka viduriniojo mygtuko paspaudimo funkcijų. Jeigu ne pelės ratuko paspaudimas, greičiausiai, pirmą kartą gyvenime bandantiems „hyper-fast scrolling“ gali norėtis mesti šią pelę į sieną, jeigu kompiuterio valdyme pelės ratukas labai svarbus (pas mane jis praktiškai ant bet kurios ekrano vietos gali ką nors padaryti nemalonaus/nereikalingo). Nes būtent pelės ratuko paspaudimas atlieka „hyper-fast scrolling“ funkcijos išjungimą/įjungimą. Paspaudus ratuką staiga atsiranda triukšmas ir fiksacija sukant ratuką. Turbūt kyla klausimas kur dingo vidurinysis pelės klavišas? Jis buvo pakeistas mažučiu mygtuku ir iškeltas šalia ratuko. Taip jau padaryta daugelyje Logitech pelių. Kai kurie jau įprato ir išmoko jį spausti taip pat su viduriniuoju pirštu.

Nenorintiem labai mažos, su krūvom funkcijų, įspūdingo tikslumo brangios belaidės pelės – Logitech RX1500 bus tiesiog puikus pasirinkimas. Ji ekonomiška, funkcionali ir patogi naudoti bei nereikalaujanti daug priežiūros (jokių baterijų).

Nuotraukos

Pelės puslapis Logitech svetainėje.

Nusipirkus kolonėles, pirmas įspūdis buvo toks – kokybė tikrai nėra žema, čia ne koks Gembird, Acme. Pradinė kokybė visai nebloga, bet po pusės metų naudojimo man kilo klausimas: ar tikrai reikalingas tokio dydžio stiprintuvas. Kolonėlės tikrai gali „galynėtis“ su analoginėmis Creative ir Logitech 2.1 kolonėlėmis, bet jos neturi tokio dydžio stiprintuvo. Tuo labiau, galios „čia“ tik 54 W (RMS). Taigi, stiprintuvas tikrai didelis. Ekranėlis ant stiprintuvo rodo ne tik garso stiprumą procentais (jis apribotas iki 80%), bet ir turi keletą indikatorių: įeinančio garso kanalą rodančias lemputes IN1 ir IN2, 3D indikatorių, „bass“ ir „treble“ stiprumą (kai jie reguliuojami pulteliu). Apskritai, tai ant stiprintuvo rasite dar ir „INPUT SEL“ mygtuką, kuriuo pasikeisite įeinančio garso kanalą, ausinių lizdą, įjungimo/įjungimo mygtuką ir ratuką, kuriuo lengvai pareguliuosite garsą.

Bet gal didelis geriau negu mažas – su mažais aparačiukais, kurie priimdavo infraraudonųjų spindulių nuotolinio valdymo pultelio signalus, dažnai būdavo problema ta, jog jie mėgdavo pabėgti iš savo pradinės vietos vos pajudinus laidą (tada tekdavo juos klijuoti ir pan.).

Su MicroLab produktais teko susidurti tik tiek, jog teko skaityti kaip kruopščiai jos yra testuojamos prieš patenkant ant prekystalio ir t. t. Taip pat garsus „audiofilas“ ant dėžės… Vis tai tik marketingas, mat pati MicroLab visgi nėra labai gerai žinoma įmonė tarp rinkos. Nenoriu įrodyti, jog tai aukštos kokybės garantas, nes taip tikrai nėra, bet faktas, jog MicroLab verta dėmesio.  Taip pat teko bandyti ~dešimt dviejų modelių kolonėles – visos dirbo panašiai – vadinasi, jog mano skaitytas straipsnis greičiausiai nemelavo.

Kaip žinia, kolonėlių galingumą išmatuoti ir lyginti su kitomis ganėtinai sudėtinga. Taip yra todėl, nes kai kurios aukštus garsus atkuria „garsiau“ negu kitos. Žymiai „garsiau“. T. y. paprasto „laptop’o“ kolonėlės gali skleisti garsą žymiai didesniam atstumui negu „HiEnd“ kolonėlės. Žinoma, iš to „laptop’o“ kolonėlių sklindantis garsas dažniausiai būna kaip iš skardinės. Puikus pavyzdys – televizorius su integruotom kolonėlėm. Jos vos kelių vatų, bet gali atkurti tikrai sodrų „garsą kaip iš skardinės“ (: . Trumpiau kalbant, perkant kolonėles reikėtų mažiau žiūrėti į galingumą – jis nieko nesako, jeigu lyginate skirtingų gamintojų kolonėles, bet dažnai tas taikoma ir lyginant to pačio gamintojo kolonėles.

Per pusę metų naudojimo pastebėjau tokius dalykus:

• nors stiprintuvas, kaip supratau, apribotas iki 80% realios galios, bosų kolonėlė nėra pritaikyta darbui su >75% galios – oras pradeda „teršti“ bosus;
• palydovinės kolonėlės atrodo ganėtinai stilingai, bet taip nebus ilgai, jeigu nuo jų nevalysi dulkių – traukia kaip širšes medus;
• kažko 3D funkcijoje trūksta, nes jau po kelių valandų darbo su 3D pradeda skaudėti galvą, be to – įjungus 3D funkciją, 3D efektas suteikiamas ne tik norimam išgirsti garsui, bet ir trikdžiam, kurie nuo 3D tik sustiprėja;
• kolonėlės ekranizuotos nuo išorinio poveikio, bet stiprintuvas ne – naudojantis telefonu šalia garsiai grojančių kolonėlių, girdisi dideli trukdžiai; sprendimas tik vienas – nesinaudoti telefonu šalia stiprintuvo arba stiprintuvą padėti atokiau;
• visi laidai atrodo puikūs – stori, lankstūs ir pakankamai ilgi, išskyrus bosų – laidas trumpas, ištraukiamas tik iš stiprintuvo (tai reiškia, jog be ardymo negalėsite stiprintuvo įrengti atokiau boso; palydovinės kolonėlės irgi neturi lizdo, tačiau jų laidai tikrai pakankamo ilgio, kaip ir įėjimo);
• stiprintuve yra du įėjimai, bet pasirinkus nepajungtą įėjimą ir stipriai padidinus garsą, girdime kitu įėjimu einantį signalą – greičiausiai kalti laidai;
• stiprintuve įtaisyta ausinių jungtis tikras šlamštas – garsas atkuriamas su žymiai daugiau trukdžių negu per pačias kolonėles;
• nuotolinio valdymo pultelis labai lengvai purvinasi (tačiau nusivalo taip pat lengvai);
• nuotolinio valdymo pultelis turi dvi poras garso stiprumo valdymo mygtukų, bet jos nė kiek nesiskiria savo funkcija (taip yra greičiausiai todėl, nes Microlab naudoja tuos pačius pultelius daugeliui kolonėlių);
• bosą reikia dėti atokiau ne tik dėl drebinamo stalo (nors jį slegia du kompiuteriai, monitorius, pats stiprintuvas ir dar keletas daiktų, panašu, jog arba kolonėlės atkuria tikrai gerai drebinantį bosą, arba mano stalas ypač nekokybiškas, kuo kiek abejočiau), bet ir dėl to, jog batu netyčia jį palietus – liks žymė, mat pats bosas aptrauktas medžiaga, kuri labai gerai renka nešvarumus;
• pultelis iš tikrųjų yra mažas, patogus nešioti ir spaudžioti, bet bėda ta, kad man nesinori spaudžioti – laikant nuspaustą garso stiprumo valdymo mygtuką garso stiprumas dažnai kažkodėl pasikeičia tik 1% (atstumas mažas, o baterija tikrai nauja ir gera); su pulteliu garsą 80% padidinau per 13,4 s, tuo tarpu su pačio stiprintuvo elektroniniu ratuku – per 3 sekundes. Skirtumas didelis? Žinoma, jog taip.
• aš nieko nežinau kaip dėl „aptrauktų tinkleliu kolonėlių“ dizaino ir įtakos garsui, bet tas tinklelis atlieka tik dvi funkcijas – laiko „MicroLab“ ženkliuką ir renka dulkes ir atsakingai jas laiko – išvalyti nėra taip paprasta kaip tiesiog perbraukti servetėle per paviršių.

Iš pažįstamų girdėjau, jog MicroLab kolonėlės yra prastos ir pan. Su FC-550 įsitikinau, jog taip visgi nėra. Stengiausi surašyti kuo daugiau kritikos, kadangi iš esmės jaučiasi, jog kolonėlės tikrai geros ir daugiau negu vertos savo kainos palyginus su kitomis Logitech ir Creative kolonėlėmis, bet jos tikrai toli gražu nėra tobulos. Šiaip ar taip – apibendrinant, šios kolonėlės vertos kiekvieno cento už jas, tačiau jeigu norite visai jokių problemų – galite pasižvalgyti į kitas, paprastesnes kolonėles, su mažais arba jokių išorinių stiprintuvų ir mažiau dulkes renkančiais paviršiais.

Nuotraukos

Mažiausia kaina, kurią pavyko rasti: 164,95 Lt.
Daugiau nuotraukų.

Tiesa, paslauga naudotis gali tik „Ežiai“, Extra ir Omnitel abonentai. Grotuvas „moka“ naudotis tik paketinių duomenų ryšių – tai reiškia, jog negalėsite siųstis muzikos prisijungę prie savo WiFi prieigos taško ir taip taupyti megabaitus. Teks mokėti ir už megabaitus atskirai – turėsite būti užsisakę mobilųjį internetą, nesvarbu, jog turite kelis kartus greitesnį WiFi ryšį.

Tikriausiai, pamanysite, jog su EDGE/GPRS čia daug neišspausi (Ežys ir Extra naudotojai negauna 3G interneto), bet visgi klystate: Omnitel muzikos parduotuvėje dainos patalpintos Monkey’s Audio (.apl) formatu (grotuvas palaiko ir MP3 formatą, tačiau šiuo formatu muzikos pavyks klausytis tik iš savo telefono) – 3 minučių daina užima vos porą megabaitų. Dainų galima klausytis dar nepasibaigus jų siuntimui – tai padaroma automatiškai, vos paspaudus „Nuomoti“ mygtuką. Nebaigtos siųsti muzikos atkūrimas „nepasiveja“ neparsiųstos vietos ir dėl to nesustoja visiškai, tačiau naudojant, pvz., Nokia E66, trukčioja jau parsiųstose vietose – tai greičiausiai yra dėl telefono silpnumo. Tik tada kyla klausimas koks telefonas yra galingas?

„Omnitel Music Player“ turi ir keletą kitų trūkumų: dainų perjunginėjimas kartais užtrunka net visą sekundę, kas yra tikrai daug. Grotuvas tikrai nėra greitas. Parduotuvė taip pat – galbūt reikalai būtų kitokie, jeigu būtų galima naudotis WiFi. Testuojant „Omnitel Music Player“, jis sugebėjo 2 kartus nefunkcionuoti teisingai (nustojo veikti bet koks grotuvo valdymas) ir kartą „pasispjaudė“ klaidom. Bet tai bene pirmoji grotuvo versija, o jeigu grotuvui seksis įsitvirtinti rinkoje, tai, manau, galima tikėtis atnaujinimų.

Muzikos šiuo metu parduotuvėje nedaug – kai kuriose kategorijose vos 2 puslapiai. Visos dainos ganėtinai populiarios, žinomos. APL failai pateikiami su albumų viršeliais. Grotuvas veikia tiek anglų, tiek lietuvių kalbomis. Parsisiųstos dainos „veiks“ visą mėnesį. Deja, dėl DRM apsaugos jų atkurti nepavyks kitur.

Taip pat reikėtų pastebėti patogią funkciją kompiuterinėje „Omnitel Music Player“ versijoje – galite perkelti muziką iš telefono ar į jį. O pasibaigus jūsų registracijai ir toliau galėsite su grotuvu klausytis jau parsisiųstos muzikos, tik negalėsite nieko nuomotis.

Paslauga visgi yra mokama: 28 Lt/mėn. arba 8 Lt/sav. Bėda dar ir ta, jog turėsite ne tik mokėti už muzikos parduotuvę, bet ir negausite ilgos naudos – visos parsisiųstos dainos yra apsaugojamos DRM, kas reiškia, jog praėjus tam tikram laikui, jų nebegalėsite atkurti, o perkėlus į kitą grotuvą jų klausytis negalėsite jau dabar pat.
Tačiau kol kas Omnitel skelbia „akciją“ ir iki metų pabaigos leidžia nemokamai išbandyti grotuvą trim mėnesiam. Tai reiškia, jog paskutinę metų dieną galite parsisiųsti grotuvą ir nemokamai (reikės mokėti tik už paketinių duomenų perdavimą) jį naudoti tris mėnesius.

Nuotraukos

Grotuvą galite parsisiųsti:

• kompiuteriu;

• telefono naršyklės adreso laukelyje įvedę „wap.sp.lt“;
• išsiuntus SMS žinutę numeriu 1311 su tekstu „muzika“. Sistema automatiškai atsiunčia SMS pranešimą su nuoroda į muzikos grotuvą.

Nuorodos
Daugiau nuotraukų.
Palaikomi telefonai.
Dažniausiai užduodami klausimai ir atsakymai.
Oficiali „Omnitel Music Player“ grotuvo svetainė.

Pirmiausiai suskirstykime mobiliųjų telefonų vartotojus į paprastus ir patyrusius. Čia skirstome pagal kriterijų ar žmogus moka naudotis Skype savo telefone ir/ar yra aktyvus – dažnai pereina pas kitą operatorių vardan pigesnių ar visai nemokamų SMS ir jais naudojasi.
Dabar pagalvokime kiek paslaugoms išleidžia paprastas vartotojas ir kiek patyręs. Patyręs – žinoma, jog mažiau. Žinoma, yra vartotojų, kurie naudojasi „iTalk“ ir pan. tipo planais, kurie daug išleidžia tiek internetui, tiek pokalbiams, trumposioms žinutėm. Visus tokius vartotojus priskirkime paprastiem vartotojam. Mat mūsų tikslas – pastebėti štai ką:
paprastas vartotojas norėdamas pradėti naudotis Skype telefone, turės pirmiausiai to išmokti. Tačiau jeigu jis to mokytųsi, tai lygiai taip jau seniausiai būtų pradėjęs gana dažnai naudotis galimybėm pereiti pas kitus operatorius. Deja, to nėra, nes tokie vartotojai nėra imlūs naujovėms, inovacijoms – tai tik parodo, jog jeigu ir bus judėjimas prie Skype telefone nuo standartinių SMS žinučių: tai įvyks vienaip – pirmiausiai pereis visi vartotojai, kurie imlūs naujovėms, jau seniai naudojasi Skype ir pan. Tik po to, labai lėtai prasidėtų judėjimas prie Skype telefone tarp paprastų vartotojų.

Migracija prie Skype vyktų labai lėtai
Kodėl lėtai? Na, pirmiausiai, tai čia paprastam vartotojui bus ką mokytis ir galime būti ganėtinai užtikrinti, jog visiško perėjimo prie Skype šioje visuomenės kartoje nebus, nebent kas nors priverstų. Kitas svarbus faktorius paprastam vartotojui – reikia užsisakinėti internetą arba mokėti už jį labai brangiai. Tiek užsisakinėjant, tiek mokant už internetą brangiai, operatoriui „plaukia“ pinigai. Dabar pažiūrėkime kokie interneto planai Lietuvoje – jeigu interneto reikia tik Skype, tai praktiškai visada vartotojas permokės. T. y. neišnaudos savo „nemokamų megabaitų“. O jeigu išnaudos – tikrai ne su Skype. Taigi, galime daryti prielaidą, jog jeigu ir bus judėjimas – operatoriai to nepajus labai stipriai iš blogosios pusės, nes aktyvūs vartotojai retai išleidžia daug SMS ir pokalbių paslaugoms, o didžiausias pelnas ateina iš paprastų vartotojų. Be to, „dingusio SMS srauto“ atnešamą pelną pakeis interneto paslaugų pelnas. Pasižiūrėjus į tai, kokias interneto paslaugas teikia MPT – akivaizdu, jog iš to jie pelnijasi kaip reikiant, mat planai neproporcingi – vienu planu už vieną MB mokėsite vienokią kainą, kitur planu kitokią, o trečiu dar kitokią ir jokio sąryšio neįmanoma rasti net ieškant kažkokios papildomos sumos mokestyje, kurią operatorius panaudoja ne pačiam MB perduoti ir pelnui sau pasilikti. Kitaip sakant – MPT tikrai nebus nuskriausti, nes padidės mobiliojo interneto naudojimas vartotojų skaičiaus atžvilgiu, o pelnas iš SMS ir pokalbių kris nežymiai.

Mobiliojo interneto greičiai ir jo tinkamumas pokalbiams per internetą
Testavau Pildyk, Ežio, Omnitel abonento teikiamas interneto paslaugas. Taip pat turiu informacijos apie Bitės abonentų interneto kokybę ir greitį. Juos galima prilyginti Omnitel abonentam tiekiamam internetui, tuo tarpu Labas naudotojai yra „apgaudinėjami“ kaip ir Ežio. Iš pradžių ištestavau naršymo ir failo siuntimo greičius. Vėliau ėjau į gatvę ir bandžiau skambinti, tikrinti kaip viskas veikia, kai objektas juda ir pan.

Testavimo vieta – Kaišiadorys. Netoliese tiek Tele2, tiek Omnitel turi savo antenas.

Pirmiausiai ant svarstyklių pakliuvo Omnitel abonento kortelė:

technews.lt – 28 sek.
versme.net – 42 sek.
failas.jpg – 8 sek.

Ežys:

technews.lt – 1 min. 30 sek.
versme.net – 54 sek.
failas.jpg – 2 min. 20 sek.

TELE2 Pildyk:

technews.lt – 2 min. 1 sek.
versme.net – 3 min. 8 sek.
failas.jpg – nepavyko.

Vardan techninio intereso ar nebus kaltas mano telefonas ar serveris, pabandžiau visa tai per WLAN:

technews.lt – 32 sek.
versme.net – 1 min. 6 sek.
failas.jpg – 1 sek.
Tinklapių testas atliktas kitą dieną, kai tinklapiai užėmė žymiai daugiau negu pirmojo testavimo dieną, todėl nėra objektyvus.

Bandant skambinti geriausią kokybę pavyko išvystyti su GTalk ir Omnitel abonentu. Garsas netrūkinėjo, buvo aiškus. Tuo tarpu Skype ir Omnitel abonentu naudojantis – garsas daug trūkinėjo, buvo daug triukšmų, pokalbis buvo neįmanomas. Naudojantis Ežiu ir Pildyk Skype pokalbiai veikė dar prasčiau. Tačiau su Ežiu ir GTalk pirmasis pokalbis buvo kokybiškas, su labai mažai trūkinėjimų. Deja, pabandžius antrą ir trečią kartą – situacija pasidarė kaip ir su Skype.

Pastebėkite vieną dalyką, jog abonentam iš tikrųjų buvo suteikiama naujesnės kartos internetas (3G/3.5G) ir jo tikri greičiai, tuo tarpu išankstinio apmokėjimo kortelių naudotojam tenka tik matyti savo telefoną besijungiantį prie tinklo per 3G/3.5G, bet naudotis lėtais EDGE/GPRS greičiais. TELE2 Pildyk greičiai buvo mažesni net už „techniškai apgaudinėjusio“ Ežio. O failo siuntimas nutrūko. Gatvėje testuojant pokalbius Pildyk parodė ypač prastą kokybę – balso pokalbiams naudotis buvo visiškai neįmanoma, o tekstinių žinučių programa dažnai atsijunginėjo.
VoIP skambučiams greičiausiai geriausia naudotis GTalk. Taip yra ne dėl P2P technologijos (mat Skype testavau dvejopai – per Nimbuzz ir opensky.gizmo5.com SIP serverį).

Kas gali pakišti koją MPT neblokuoti Skype?
Vienareikšmiškai – technologijos. LIetuvoje 3G tinklai ganėtinai gerai išplėtoti, tačiau ar 3G „išveš“ tiek vartotojų apskritai, net nekalbant apie migraciją prie Skype? Jeigu tinklai pradės streikuoti, operatoriai turės pasirinkti arba juos atnaujinti (pavyzdžiui, į 4G/LTE), kam prireiks daug lėšų, arba juos palikti tokius kokie yra ir kartu pasipiktinusius vartotojus. Tada greičiausiai įsikištų RRT.
Nepamirškime, jog ne tik operatoriai kontroliuoja mobiliasias paslaugas. Prie to prisideda ir RRT. Visko gali būti, jog RRT pasistengtų dėl kainų ir operatorius įvarytų į kampą. Čia kalbam apie bet kurį atvejį, kai kyla paslaugų kainos. Taip pat RRT greičiausiai galėtų ką nors padaryti MPT užblokavus Skype. Kitaip sakant – net blogiausiu atveju, mums, vartotojams, viskas vis tiek gali išeiti į naudą.

Išvados, kurias galime daryti, tėra tokios, jog Lietuvoje MPT kažin ar blokuos Skype – tai būtų tiesiog stagnacijos skatinimas ir nemokėjimas prisitaikyti. Tikrai negalima sakyti 100%, jog jie to nedarys, tačiau faktas, jog net ir jeigu pradėtų vartotojai pereidinėti prie Skype – operatoriai kurį laiką to nejaustų iš blogosios pusės.
Iš testų matome, jog jau dabar kai kurie MPT „apgaudinėja“ vartotojus suteikdami mažesnius greičius išankstinio apmokėjimo paslaugų naudotojams, kurie dažniausiai yra aktyvūs, patyrę vartotojai.
Argumentų faktui, jog tikimybė, kad MPT blokuos Skype maža, yra daug: pradedant nuo to, jog judėjimas link Skype vyks nežymiai ir baigiant tuo, jog pats migravimas prie Skype nepaliks operatorių visiškai be pajamų.